Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 35-37) prašo panaikinti 2012-12-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti šiais motyvais:

1. Ieškinyje nurodyti reikalavimai kildintini iš darbo ginčo. Darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbo sutarties šalių (darbuotojo ir darbdavio). Darbo ginčai nagrinėjami pagal DK taisykles. Darbdavys yra įstaiga, su kuria sudaryta darbo sutartis. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus. Ieškovas dirba Vilkaviškio „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, todėl ši įstaiga ir yra darbdavys. Vilkaviškio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininkas yra Vilkaviškio rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba. Nei įstaigos, kurioje dirbo ieškovas, savininkas, nei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nebuvo ieškovo darbdavys. Civilinėje byloje dėl darbo ginčo, susijusio su drausminės atsakomybės taikymu įstaigos vadovui, atsakovu turi būti ne juridinio asmens (įstaigos) dalyvis (savininkas), o juridinis asmuo (įstaiga), su kuriuo vadovą sieja darbo santykiai. Įstaigos dalyvio (savininko) sprendimai sukuria darbdaviui teises ir pareigas (DK 14 str. 2 d.). Darbo ginčas neturi būti vedamas su juridinio asmens (darbdavio) dalyviu, o tik su pačiu darbdaviu. Šiuo atveju darbdavys yra Vilkaviškio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o ne Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Procesiškai materialinis teisinis reikalavimas turi būti nukreipiamas atsakovui, t. y. asmeniui, kuris privalo atsakyti pagal ieškinį (CPK 41 str.). Ieškovą darbo santykiai siejo su Vilkaviškio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bet ne su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, todėl pastaroji neturi pareigos atsakyti pagal ieškovo reikalavimus.

2. Apeliantas nesutinka, kad šioje byloje atsakovu turi būti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas“. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Paminėtu teisės normų pagrindu darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktoriaus teisinį statusą suponuoja tai, kad jis, viena vertus, yra savivaldybės vykdomoji institucija, kita vertus – juridinio asmens savivaldybės administracijos valdymo organas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta: „Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija: 1) savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą funkcijų, susijusių su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra priskiriamas savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkrečius įgaliojimus, nustatytus 16 straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybes administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2011-06-28 sprendimu Nr. B-TS-95 „Dėl darbdavio įgaliojimų perdavimo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui“ Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą savivaldybės tarybai priskirtą paprastąją kompetenciją pavedė vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui kaip savivaldybės vykdomajai institucijai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-11-15 įsakymu Nr. B-ĮP-411 „Dėl drausminės nuobaudos A. Ž.“ skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą - pastabą, veikė ne kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vienašmenis valdymo organas, o kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės vykdomoji institucija, veikianti Vilkaviškio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininko vardu. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija net neturi įgaliojimų įgyvendinti biudžetinės įstaigos Vilkaviškio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininko kompetencijos ir yra niekaip nesusijusi su ieškovo inicijuotu darbo ginču, todėl negali būti šioje byloje atsakovu. Atsakovu negali būti ir savivaldybės administracijos direktorius, nes jis nėra juridinis asmuo, o tai reiškia, kad jis, nors ir būdamas savivaldybės vykdomąja institucija, neturi darbinio teisnumo ir veiksnumo bei civilinio procesinio subjektiškumo ir negali būti atsakovu ne tik šioje, tačiau ir bet kurioje kitoje civilinėje byloje.

3. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (CPK 410 str.). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, kurį reglamentuoja CPK 414 straipsnis. Pagal šią teisės normą teismo vaidmuo tokiose kaip nagrinėjama darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 str. 2 d.). Šioje byloje aktuali CPK 414 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo. Tai reiškia, kad teismas net jei ir būtų turėjęs pagrindą manyti, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, neturėjo teisės to traktuoti kaip ieškinio trūkumo, dėl kurio ieškinio apskritai negalima priimti.

4. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir kvalifikuodamas teisinį santykį, iš kurio yra kilęs ginčas, t. y. nustatydamas šio teisinio santykio subjektus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2009-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2006-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006, 2006-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006.