- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-944-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15209-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- E. K.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-944-730/2016
2016 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BnP Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 200 Eur negrąžinto kredito dalies, 84,39 Eur kredito mokesčio, 11,70 Eur palūkanų „kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos“, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė 2015-01-27 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. c9374fyk, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 200 Eur sumos vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018-01-27, kartu sumokėdama 448,00 Eur kredito mokestį (palūkanas). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais, todėl ieškovė 2015-05-18 nutraukė sutartį su atsakove, atsakovė liko skolinga ieškovei 200 Eur kredito ir 84,39 Eur kredito mokesčio, 11,70 Eur palūkanų „kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-25 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovės E. K. 200 Eur kredito, 51,51 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 2,12 Eur „vėlavimo palūkanų“, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 200 Eur negrąžinto kredito patenkintas. Gautą 200 Eur paskolą atsakovė įsipareigojo sumokėti per trejus metus ir daugiau kaip du kartus didesnes palūkanas nei pati paskola – 448,00 Eur. Iki sutarties nutraukimo 2015-05-18 atsakovė turėjo būti sumokėjusi 51,51 Eur (17,65+16,97+16,79) palūkanų. Sutartis nutraukta nepraėjus keturiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašo priteisti 84,39 Eur palūkanų, t. y. prašo priteisti palūkanas, apskaičiuotas dar už du mėnesius. Tuo pačiu yra reikalaujama mokėti ir palūkanas „už vėlavimą“ grąžinti kreditą ir palūkanas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 84,39 Eur palūkanas yra nepagrįstas, todėl patenkintas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 51,51 Eur palūkanų, mokėtinų iki sutarties nutraukimo datos, ieškinyje nurodytos kaip 2015-05-18. Pirmosios instancijos teismas dėl 11,70 Eur palūkanų „už naudojimosi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos“ padarė išvadą, kad nors ieškovė nurodo, kad tai palūkanos už naudojimąsi vartojimo kredito suma, tačiau palūkanas skaičiuoja nuo negrąžintos tiek kredito sumos, tiek ir apskaičiuotų palūkanų (palūkanos nuo palūkanų), iš viso per mėnesį nuo 18 Eur sumos. Taigi šios ieškovės nurodytos palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, yra sutartinės netesybos (CK 6.71 str.), skaičiuojamos taikant 102,32 procentų normą. Įvertinus terminą, už kurį buvo skaičiuojamos „vėlavimo palūkanos“ (nuo 2015-02-28 iki 2015-06-10), taikant įstatymo leidėjo nustatytą 0,05 procentą, skaičiuojamą nuo pradelstos sumokėti sumos, ieškovei priteisė 2,12 Eur palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą ir kredito mokestį (palūkanas). Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016-02-25 sprendimo už akių dalis dėl kredito mokesčio bei palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti apeliantei 84,39 Eur kredito mokesčio, 11,70 Eur palūkanas, priteisti visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Prašomo priteisti kredito mokesčio (pelno palūkanų) dydis yra skaičiuotas už faktiškai kreditu naudotą laiką, tai yra tik pirmus penkis (5) naudojimosi kreditu mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino kredito mokesčio sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutartyje numatytas kompensuojamąsias palūkanas perkvalifikavo į netesybas, kadangi šalys sudarydamos kredito sutartį iš anksto susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015-01-27 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. c9374fyk, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 200 Eur sumos vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018-01-27, kartu sumokėdama 448 Eur kredito mokestį (palūkanas). Atsakovei tinkamai nevykdant prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais ieškovė 2015-05-18 nutraukė sutartį su atsakove.
Ginčas byloje kilo dėl sprendimo už akių dalies dėl kredito mokesčio bei palūkanų „kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos“ priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl kredito mokesčio priteisimo
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad prašomo priteisti kredito mokesčio (pelno palūkanų) dydis yra apskaičiuotas už faktiškai naudojimosi kreditu laiką, tai yra tik už pirmus penkis (5) naudojimosi kreditu mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas sumažindamas kredito mokesčio sumą nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės prašomo priteisti 84,39 Eur kredito mokesčio priteisė 51,51 Eur kredito mokesčio (palūkanų) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo datos, ieškinyje nurodytos kaip 2015-05-18. Šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 1.13 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito mokestis – suma, kurią vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.
Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Sutarties 1.17 punkte numatyta, kad palūkanos – vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška. Už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Iš šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys 448,00 Eur, metinė palūkanų norma – 102,32 procento.
Atsakovei kreditas buvo suteiktas trejų metų laikotarpiui (36 mėn.), šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2015-01-27, tačiau nutraukta 2015-05-18, tai yra po beveik 4 mėnesių, dėl tos priežasties, vadovaujantis Sutarties 1.17 punktu, kuriame šalys susitarė, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, bei esant nustatymam faktui, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, darytina išvada, kad atsakovė iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jai Sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis.
Tačiau atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, jog ieškovė kredito mokestį prašo priteisti ne už visą naudojimosi kreditu laikotarpį, bet tik už penkių pirmųjų mėnesių naudojimosi laikotarpį, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti 84,39 Eur kredito mokestį. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną kredito mokesčio sumą.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutartyje numatytas kompensuojamąsias palūkanas perkvalifikavo į netesybas, kadangi šalys sudarydamos kredito sutartį iš anksto susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11,70 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas.
Tarp šalių sudarytos Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Taigi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, jų dydžio ir jų paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių nesusitarė. Esant šių aplinkybių visumai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti netesybas bei taikė Vartojimo kredito įstatyme numatytą netesybų dydį, bet ir peržengė pareikšto reikalavimo ribas. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovės ieškovei priteistą kompensuojamųjų palūkanų sumą iki 11,70 Eur už ieškovės paskaičiuotą laikotarpį nuo 2015-02-28 iki 2015-06-10. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo kredito sumos, kadangi Sutarties 6.1 punkto formuluotėje aiškiai nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo visos pradelstos mokėti sumos, tai yra, nuo 18,00 Eur (mėnesinės įmokos).
Tokios praktikos laikomasi ir kitose Klaipėdos apygardos teismo bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-36-513/2016, 2015-08-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1038-460/2015; 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-777/2015; 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-185-265/2015; 2014-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-817-777/2014; 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-542-125/2014 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo, patenkinus jos ieškinį visiškai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminis mokestis, 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria priteista 51,51 Eur kredito mokesčio suma ir 2,12 Eur kompensuojamosios palūkanos, dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimą, taikymo pakeisti – priteisti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovės iš viso 84,39 Eur kredito mokestį, 11,70 Eur palūkanas, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą už akių:
Padidinti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovės E. K. priteistą kredito mokestį nuo 51,51 Eur iki 84,39 Eur.
Padidinti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovės E. K. priteistas palūkanas nuo 2,12 Eur iki 11,70 Eur.
Priteisti iš atsakovės E. K. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BnP Finance, AB, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. K. 15 Eur žyminį mokestį ieškovei BnP Finance, AB, sumokėtą už apeliacinį skundą.