Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance AB ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 200,00 Eur negrąžinto kredito dalies, 84,39 Eur kredito mokesčio, 11,70 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015-01-27 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. c9374fyk (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 200,00 Eur sumos vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018-01-27, kartu sumokėdama 448,00 Eur kredito mokestį (palūkanas). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais, todėl ieškovė 2015-05-18 nutraukė sutartį su atsakove, atsakovė liko skolinga ieškovei 200,00 Eur kredito.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 200,00 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 84,39 Eur kredito mokesčio. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės iniciatyva sutartis nutraukta 2015-05-18. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismui pateiktose vartojimo kredito sutarties (toliau Sutartis) bendrosiose sąlygose yra nurodyta, kad palūkanos - vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška; už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas, palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kai visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Iš bylos duomenų matyti, kad už gautą 200,00 Eur paskolą atsakovė įsipareigojo sumokėti per tris metus daugiau kaip du kartus didesnes palūkanas nei pati paskola - 448,00 Eur. Iki sutarties nutraukimo 2015-05-18 atsakovė turėjo būti sumokėjusi 51,51 Eur (17,65+16,97+16,79) palūkanų. Sutartis nutraukta nepraėjus keturiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašo priteisti 84,39 Eur palūkanų, t.y. prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas dar už du mėnesius. Tuo pačiu yra reikalaujama mokėti ir palūkanas „už vėlavimą“ grąžinti kreditą ir palūkanas. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 84,39 eurų palūkanas yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 51,51 Eur palūkanų, mokėtinų iki sutarties nutraukimo datos, ieškinyje nurodytos kaip 2015-05-18.

Ieškovė iš atsakovės už laiku nesumokėtus mokesčius taip pat prašo priteisti 11,70 Eur kitų palūkanų „už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos“. Nors ieškovė nurodo, kad tai palūkanos už naudojimąsi vartojimo kredito suma, tačiau palūkanas skaičiuoja nuo negrąžintos tiek kredito sumos, tiek ir paskaičiuotų palūkanų ( palūkanos nuo palūkanų), iš viso per mėnesį nuo 18,00 eurų sumos. Tokiu būdu šios ieškovės nurodytos palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, yra sutartinės netesybos (CK 6.71 str.), skaičiuojamos taikant 102,32 procentų normą. CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 11 str. 8 d. numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į įstatyminę bazę, laikytina, kad ieškovės reikalavimas 102,32 procentų dydžio „vėlavimo palūkanų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 6.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. atsakovas, neįvykdęs prievolės laiku sumokėti gražintiną sumą /jos dalį, arba periodinį mokėjimą /jo dalį, įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, t.y., sutarinės 102,32 procentų palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo kredito sumos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus terminą, už kurį buvo skaičiuojamos „vėlavimo palūkanos“ ( nuo 2015-02-28 iki 2015-06-10), taikant įstatymo leidėjo nustatytą 0,05 procentą, skaičiuojamą nuo pradelstos sumokėti sumos, ieškovei priteistinos 2,12 eurų palūkanos už vėlavimą grąžinti kreditą ir kredito mokestį ( palūkanas).

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-12-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą 2015-11-27 mokėjimo nurodymu Nr. 17949 SEB banke sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Laikant, kad patenkinta 86 procentai visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 117 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei BnP Finance AB, į. k. 302447985, buveinė – (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtai Eur) kredito, 51,51 Eur (penkiasdešimt vienas Eur 51 ct) kredito mokesčio (palūkanų), 2,12 Eur (du eurai 12 ct) „vėlavimo palūkanų“, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Eur (vienas šimtas septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.