- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-04
- Bylos Nr.
- e2A-1038-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00469-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- AB „Bobutės paskola“
- Atsakovas
- E. T.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1038-460/2015
2015 m. rugpjūčio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2358-769/2015 pagal ieškovės AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir ieškovės AB „Bobutės paskola“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo už akių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 41,94 EUR kredito, 10,22 EUR kredito mokesčio, 15,70 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-30 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: Nusprendė priteisti ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovo E. T. 41,94 EUR kredito, 10,22 EUR kredito mokesčio, 2,56 EUR palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 41,94 EUR negrąžinto kredito ir 10,22 EUR kredito mokesčio priteisimo, todėl šią ieškinio dalį tenkino. Teismas pažymėjo, kad reikalaudamas priteisti didesnius nuostolius nei minimalūs, kreditorius privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą ieškovė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 18,25 procentų normą už pradelstą atsiskaityti laiką suskaičiavo 2,56 EUR (18,25%*15.70/111,75 %) sumą, ją laikė pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo. Konstatavo, kad nepateikus teismui duomenų apie pavedimo sutarties, atitinkančios CPK 56 straipsnio nuostatas, buvimą, ieškovės galbūt patirtos išlaidos (35,04 EUR) už UAB Skolų valdymo biuras suteiktas paslaugas negali būti priteistos. Pažymėjo, kad sprendimu patenkinta 81 procentas visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteisė 12,15 EUR žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimo už akių dalį, kurioje iš atsakovo priteistas 41,94 EUR kreditas, 10,22 EUR kredito mokestis ir 5 (penkių) procentų įstatymų nustatytos palūkanos palikti nepakeistą; kitą ieškinio reikalavimo dalį pakeisti ir tenkinti priteisiant 15,70 EUR palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po grąžinimo termino pasibaigimo ir bylinėjimosi išlaidas: 15 EUR žyminį mokestį, 52,57 EUR AB Bobutės paskola patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, jog VKĮ 11 str. 2 d. 11 p. nurodyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta kas: „pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka“. Remiantis vartojimo kredito sutarties Nr. vfk67x5r 7.1. punktu AB Bobutės paskola ir atsakovas E. T. susitarė dėl palūkanų (kompensuojamų) už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, o ne dėl netesybų (baudos, delspinigių). Atkreipė dėmesį į VKĮ 21 str. 2 d. bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, kuriame nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu negali būti didesnė nei 200 procentų. Apeliantės AB Bobutės paskola reikalavimai nepažeidžia nurodytos įstatymo normos. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų UAB Skolų valdymo biuras teikiant teisines paslaugas, nurodo, kad tas faktas, kad turėtų išlaidų negalima priskirti prie išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms, nereiškia, jog apeliantė jų nepatyrė ar jos nebuvo būtinos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje Nr. A3-127 išaiškinta, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. AB Bobutės paskola nurodė, kad pareikšdama ieškinį prašė priteisti 35,04 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl valiutos konvertavimo klaidų. Vadovaujantis prie bylos pridėta sąskaita faktūra serija SVBE Nr. 005310 apeliantės patirtos išlaidos yra 181,50 Lt arba 52,57 EUR pagal oficialų, lito konvertavimo euro atžvilgiu, kursą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažintos ieškovės iš atsakovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos ir atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų parengimą ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos) pagal su UAB Skolų valdymo biuras sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį. Todėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalykas yra tik skundžiamo teismo sprendimo dalies (dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų ir netesybų taikymo pažeidus prievolę, dėl to teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną palūkanų sumą. Su šia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas.
Šiuo atveju aktualu tai, jog tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties galiojimo metu vartojimo kredito davėjas įsipareigoja vartojimo kredito gavėjui teikti vartojimo kreditus, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja gautus vartojimo kreditus grąžinti vartojimo kredito davėjui ir sumokėti vartojimo kreditų mokestį. Tai nurodo, jog vartojimo kredito gavėjas sutartimi įsipareigoja padengti suteiktą vartojimo kreditą ir vartojimo kredito mokestį pagal paskaičiuotą metinę palūkanų normą (t. y.: 111.75%) laiku ir numatytais terminais (3.1 punktas). Vartojimo kredito gavėjui nevykdant sudarytos sutarties sąlygų yra taikoma sutartinė atsakomybė remiantis Kredito išdavimo sutarties 7.1. punktu, kuriame nurodyta, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį, arba periodinį mokėjimą/ jo dalį, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Taigi, šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, jų dydžio ir jų paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių nesusitarė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti delspinigius, bet ir peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą kompensuojamųjų palūkanų sumą iki 15,70 EUR.
Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime už akių pagrįsdamas būtinybę mažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Kasacinio teismo nutartyje, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje, kurioje šalys nebuvo sutarusios dėl sutartinių netesybų (CK 6.71 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.e2S-1012-460/2015 išnagrinėjo analogišką situaciją ir vadovaudamasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netenkino kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ paslaugas priteisimo.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau iš esmės pagrįstai netenkino ieškovės AB Bobutės paskola ieškinio dalies dėl ieškovės AB Bobutės paskola patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pagal su UAB Skolų valdymo biuras sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 005310.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, buvo patenkinta 100 procentų ieškinio materialinio pobūdžio reikalavimų, todėl iki 15 EUR didintinas iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliaciniame skunde apeliantė prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį. Patenkinus ieškovės apeliacinio skundo materialinį reikalavimą visiškai, t. y. visiškai tenkinus reikalavimą dėl palūkanų ieškovei iš atsakovo priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti – padidinti iš atsakovo E. T. ieškovei AB Bobutės paskola priteistą palūkanų sumą iki 15,70 EUR.
Padidinti iš atsakovo E. T. ieškovei AB Bobutės paskola priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) iki 15 EUR.
Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. T. ieškovei AB Bobutės paskola 15 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme.