Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1012-460/2015

NUTARTIS

2015 m. birželio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Pempininkų būstas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5339-769/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Pempininkų būstas“ pareiškimą skolininkei Dianai Pikiotaitei dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė 2015-03-23 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl 279,17 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 3 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 24,20 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisimo.

Kreditorės nuomone, esminis skirtumas tarp pavedimo sutarties ir atlygintinių paslaugų teikimo sutarties yra tai, jog atlygintinių paslaugų teikimo atveju paslaugos teikiamos rezultatą (paruoštus procesinius dokumentus ar suteiktas konsultacijas) pristatant tiesiogiai užsakovui (kreditorei), o pavedimo teisinio santykio esmė – užsakovo interesų santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovavimas ir veikimas užsakovo vardu. Mano, kad šiuo atveju kreditorės santykiai su trečiaisiais asmenimis bei veikimas kreditorės vardu nebuvo realizuojamas.

Pažymėjo, jog tarp kreditorės ir UAB „SKOLOS LT“ yra susiklostę atlygintinių paslaugų teikimo, o ne pavedimo teisiniai santykiai. Tvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino, kad išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų, nes išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teisinių paslaugų atlygintinumo, jas kreditorei suteikė UAB „SKOLOS LT“, vadovaudamasi teisinių paslaugų teikimo sutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.

Kaip žinia, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „SKOLOS LT“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to apeliantė UAB „SKOLOS LT“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išanalizuota naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atstovavimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad nors pirmosios instancijos teismas jam aktualiu laikotarpiu ne visiškai teisingai vadovavosi tuo metu galiojusia teismų praktika, tačiau nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme jau pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (CPK 3 straipsnio 8 dalis), apylinkės teismo procesinis sprendimas traktuotinas kaip teisėtas bei pagrįstas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.