Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. spalio 25 dieną, po darbo važiavo pas pažįstamą meistrą pakalbėti dėl namo statybų. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties posūkiu, pamatė išlendant senuką, kuris važiavo jo važiuojamąja juosta. Jis paspaudė stabdį ir iš karto buvo smūgis. Kai išlipo iš automobilio, pamatė prispaustą senuką ir už namo kampo stovintį, greičiausiai tą liudininką, kuris yra atėjęs į teismą. Jo paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Oras buvo geras, dar buvo šviesu, saulėta. Senukas išnėrė iš posūkio, ten yra vingis, atstumas buvo kokie 8-9 metrai. Jis važiavo giliau jo juostoje nei jis pats. Prieš pat susidūrimą senukas dar bandė sukti į savo juostą. Vos spėjo sureaguoti ir paspausti stabdį. Jo automobilis priekiu trenkėsi į senuko priekinę lempą. Greičiausiai senukas mėgino grįžti į savo juostą ir užsuko automobilį, smūgis buvo į vairuotojo pusės lempą. Jis važiavo galimai apie 50 km/h – 58 km/h. Negali atsakyti kodėl ekspertai nustatė, kad važiavo didesniu greičiu. Jei senukas būtų važiavęs savo juosta, taip kaip turi būti, prasilenkti galėjo, nebūtų reikėję nei stabdyti. Žinojo, kad ten greitis 40 km/h. Nesiginčija, kad viršijo leistiną greitį, bet nevažiavo 70 km/h. Išlipęs iš savo automobilio, matė kokio pusantro metro stabdymo žymes, netoli savo automobilio ratų. Policininkai jas irgi matė. Senukas važiavo jo juosta, neturi ko meluoti. Jei būtų prieš penkiolika metrų jį pamatęs, būtų dar spėjęs į pievą išvažiuoti. Jo vienintelė kaltė, kad važiavo didesniu, nei leistinas, greičiu. Atlikus eismo įvykio trasologinę ekspertizę, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Visas aplinkybes nurodė teisingai, ekspertas patvirtino jo nurodytas aplinkybes, jog „Seat“ vairuotojas iki susidūrimo važiavo jo važiuojamąja juosta, dėl ko jis staigiai stabdė. Labai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio. Jis pats taip pat patyrė didžiulį stresą, daugiau kaip metus laiko vyksta procesas, neteko darbo. Teko ieškoti naujo darbo, reikia išlaikyti šeimą, mažamečius vaikus. Prašė skirti kuo švelnesnę bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamojo M. V. kaltę įrodo:

Nukentėjusysis R. D. parodė, jog apie įvykį jį informavo paskambinęs pareigūnas. Gyvena Vilniuje, galimybės atvykti tą patį vakarą neturėjo. Kiek jis supranta, greičio viršijimas įrodo vairuotojo kaltę. Tuo keliu važinėjasi maršrutiniai autobusai ir prasilenkia. Jo tėtis du kartus per savaitę važinėjo į turgų ir neturėjo jokių įvykių. Su tėvais labai artimai bendravo. Nuo 2014 metų yra našlys. Jo vaikai E. ir A. pas senelius vasarodavo. Tai didelė netektis. Tėvai sezono metu gyvendavo sode, nuo balandžio pradžios iki lapkričio mėnesio. Tą dieną jie važiavo iš sodo. Tėtis turėjo didelį vairavimo stažą, apie 25-30 metų, kelias jam buvo įprastas. Vietiniai, tuo keliu, tikrai taip greitai nevažinėja. Su mama kalbėjo po įvykio, bet dėl patirtų sužalojimų nebuvo galima logiškai bendrauti. Smulkių autoįvykio detalių mama neprisiminė. Mama buvo stipriai sužalota. Visą laiką iki mirties mama gydėsi, buvo reikalinga gydytojų priežiūra. Jis pareiškė civilinį ieškinį 1947 Eur sumai turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro tėvų laidotuvių išlaidos, taip pat ir išlaidos dėl mamos gydymo. Dėl patirtų emocinių išgyvenimų, netekus tėvų, neturtinę žalą įvertino 60 000 eurų. Mama didžiąją laiko dalį buvo slaugos namuose. Tuo metu buvo karantinas, todėl lankyti nebuvo galima, nuveždavo tik vaistus, maisto produktus. Kalbėdavo tik telefonu. Mama sveikatos būkle labai skundėsi. Gydytojų prognozės dėl mamos buvo negeros, kojos kaulas buvo visiškai sunykęs, raiščiai taip pat sunykę. Rankos taip pat nevaldė. Operacijų nebuvo galima daryti kol žaizdos nebuvo pilnai išvalytos.

Nukentėjusioji A. T. parodė, jog gyvena Vilniuje. Tą dieną, apie šeštą valandą, po darbo, paskambino brolis ir pasakė, kad tėvai papuolė į eismo įvykį, bei yra išvežti į Telšių ligoninę. Bandė susisiekti su Telšių ligonine, jai pranešė, kad tėvas mirė dėl patirtų sužalojimų, o mama bus vežama į Klaipėdos ligoninės reanimacijos skyrių dėl labai sunkių sužalojimų. Kartu su broliu 2021 m. spalio 26 dieną, ryte, atvyko į Telšius. Įvykio vietoje dar matėsi stabdymo ir tepalų žymės, buvo galima pasižiūrėti kaip viskas įvyko, nors automobilių ir nebebuvo. Tėtį palaidojo kartu su broliu, mama rūpinosi taip pat kartu. Mama dėl galvos traumos buvo nestabilios psichikos, būdavo sunku susikalbėti. Stengdavosi skambinti kiekvieną dieną, bet mama ne kasdien atsiliepdavo, todėl kasdien kalbėdavo su slaugytojais ir gydytojais. Klaipėdoje jai buvo atliktos trys operacijos. Gydymui einant į pabaigą, mamą reikėjo pasiimti į namus. Mama negalėjo sėdėti, turėjo samdyti specialų transportą. Ją atsivežė į Vilniuje esančius slaugos namus, po dviejų parų ją išvežė į Vilniaus universitetinę ligoninę, dėl to, kad nustatė kraujo užkrėtimą. Vilniaus ligoninėje iškart perspėjo, kad bus taikomas labai stiprus gydymas antibiotikais. Negalėdavo, net su gydytojais susitikti, todėl suprasti mamos realią būklę buvo labai sudėtinga. Mama sakydavo, kad jai bloga ir pykina, valgyti nenori. Gydytojai sakydavo, kad tyrimai geri, kažkiek valgo. Šitų sveikatos sutrikimų iki įvykio niekada neturėjo. Cukrinis diabetas buvo anksčiau nustatytas, bet inkstų dializės nebuvo taikomos. Telšių medicininėje kortelėje išvis nėra nurodyta, kad jai inkstų nepakankamumas. Mano, kad inkstų nepakankamumas atsirado būtent dėl labai sunkaus sveikatos sužalojimo ir dėl gydymo metu patirtų pasekmių, dėl kraujo užkrėtimo. Mamai buvo darytos keturios ar penkios operacijos per keturis mėnesius, jos buvo sudėtingos. Santykiai su tėvais buvo labai geri. Anūkai pas juos leisdavo ne tik vasaros, bet ir rudens, bei žiemos atostogas. Tėvai praktiškai atstojo brolio vaikams netektą mamą. Reiškia civilinį ieškinį dėl 1108,28 Eur turtinės žalos ir 60 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas K. V. parodė, jog tą dieną šiltino savo sodo namo fasadą, (duomenys neskelbtini). Išgirdo užspausto „gazo“ garsą ir didžiulį smūgį. Nuėjo į pagrindinę gatvę ir pamatė auto įvykį, mašinos buvo susidūrusios priešprieša. Senuko vairuojama mašina buvo mėlyna, markės neatsimena, kitas automobilis buvo „Opel“. „Opel“ vairuotojas jau buvo atidaręs dureles ir išlipęs. Senolis buvo prisispaudęs prie vairo ir signalizavo. Pradžioje nerodė gyvybės ženklų, bet jį atlenkus dar buvo gyvas, nieko nesakė. Tada paskambino į pagalbą. Pradžioje net nesimatė, kad senolio mašinoje buvo antras žmogus. Kai iškvietė pagalbą, prisirinko daugiau žmonių, atjungė akumuliatorius. Nežiūrėjo ar ant kelio yra kokių žymių. Salėje esantis asmuo (rodo į kaltinamąjį) vairavo „Opel“ automobilį. Kaltinamasis sakė, kad jam nebuvo kur dėtis, nes senukai važiavo išlindę į jo eismo juostą. Negali pasakyti iš kur tas užspausto „gazo“ garsas. Gal tam seneliui kas su sveikata ir jis nuspaudė tuo momentu „gazą“, negali pasakyti iš kurios mašinos buvo tas garsas. Kai įvyko avarija buvo šviesu, apie 17 valanda.

Liudytoja I. R. parodė, jog tą dieną su kolega V. K. vyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje fotografavo, užfiksavo visus ten buvusius objektus. Fiksuojant įvykio vietą buvo panaudotas 3D skaneris. Kaip veikia 3D skaneris galėtų papasakoti kolega V. K.. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo gaisrininkai, policijos pareigūnai, medikų jau nebebuvo. Iš labiausiais nukentėjusio automobilio „Seat“ žmonės jau buvo išvežti į ligoninę. Įvykio vietoje buvo pareigūnai iš Telšių PK A. G. ir M. V.. Viskas kas buvo užfiksuota yra nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota schemoje. Protokolą rašė kartu su kolega V. K. IBPS sistemoje. Jeigu būtų buvę „Seat“ automobilio stabdymo pėdsakai, tai jie būtų užfiksuoti. Negali pasakyti kodėl „Opel“ stabdymo pėdsakai buvo su pertrūkimais.

Liudytojas V. K. parodė, kad kaip specialistai su kolege važiavo užfiksuoti įvykio vietos. Įvykio vieta buvo apžiūrėta ir užfiksuoti visi objektyvūs duomenys, bei surašytas protokolas. Įvykio vietą apžiūrėjo esant tamsiam paros metui, apžiūrint buvo matoma, kad priešingoje namų pusėje yra krūmai, buvo nedidelis kelio vingis, todėl buvo priimtas sprendimas ryte atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą – praskristi dronu, kad būtų iliustruota, jog yra kelio vingis ir kad ekspertai galėtų įvertinti ar jis turi įtakos matomumui. Įvykio apžiūros metu buvo panaudotas skaneris, jis buvo panaudotas ir pakartotinai šviesiu paros metu. Lazeris sudaro taškų debesį, atlieka visus matavimus iki 900 metrų atstumu, paklaida 1-2 milimetrai. Šiuo metu pasaulyje tikslesnės technikos nėra. Be to, jis ir fotografavo įvykio vietą. Pagal kriminalistinės fotografijos taisykles privalo daryti keturių rūšių nuotraukas - orientacines, apžvalgines, mazgines ir detaliąsias, tam, kad teismo ekspertai galėtų įvertinti ar tai susiję su įvykiu ar ne. Eksperto darbas įvykio vietoje yra skanerį pernešti iš vienos vietos į kitą vietą. Visas nuotraukas ir matavimus atlieka skaneris, duomenis apdorojo su programine įranga. Jis įtakos skanerio rezultatams neturi. Skanerio duomenis pateikia ekspertams, jie virtualiai gali vaikščioti po įvykio vietą. Jei automobilio „Seat“ stabdymo pėdsakai būtų buvę, juos būtų užfiksavę.

Liudytojas A. G. parodė, kad vyko į eismo įvykio vietą, kur buvo susidūrę du automobiliai. Iš vieno automobilio jaunesnis vairuotojas buvo išlipęs, vyresni asmenys kitame automobilyje buvo įstrigę. Jiems atvykus, jau buvo greitoji pagalba. Jaunesnio vairuotojo klausė, kas įvyko, jis paaiškino, kad posūkyje kitas automobilis važiavo į jį ir jis nespėjo išvengti susidūrimo. Pagal automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, jam atrodė, kad kaltas automobilio vairuotojas, kuris po to mirė. Buvo pasitelkti ekspertai iš Šiaulių, kadangi buvo sudėtingas eismo įvykis. Dėmės įvykio vietoje galbūt galėjo būti iš gaisrinės automobilio, gal ten vanduo bėgo. Tame kelio ruože greitis 40 km/h. Neprisimena ar matė automobilių stabdymo žymes.

2021-10-25 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įvykio vieta skenuota 3D skaneriu bei sudarytas planas, matavimai pateikti lentelėje. Apžiūros metu paimtos transporto priemonės: automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Seat Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-51).

2021-10-26 papildomos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Buvo padaryta įvykio ortofotografija. Apdorojus duomenis buvo sudarytas įvykio vietos planas Nr. 2 bei matavimo lentelė Nr. 2. Atstatant įvykio aplinkybes ir objektų bei pėdsakų išsidėstymą joje buvo panaudotos pirminės apžiūros metu 3D skaneriu surinktas taškų debesis, automobilių lokacija buvo sutapatinta su ant kelio esančiais žymėjimais, o gauti rezultatai vizualizuoti plane Nr. 3 (1 t., b. l. 52-57).

Daiktų apžiūros protokolais automobilių stovėjimo aikštelėje Žemaitės g. 34, Telšiai, apžiūrėti automobiliai: „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilių sugadinimai bei juose esantys daiktai (1 t., b. l. 58-83).

Medicininiu mirties liudijimu Nr. 22-13732315 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. D. mirė. Mirties priežastis - nepatikslintas inkstų nepakankamumas (1 t., b. l. 107).

2021-10-25 objektų apžiūros metu apžiūrėtas V. D. kūnas. Apžiūros metu paimti V. D. asmens daiktai, kurie sudėti į voką ir užantspauduoti Nr. 006444 (2 t., b. l. 116-119).

2021-10-25 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0121000687350 automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Žemaitės g. 34, Telšiai. (2 t., b. l. 22).

2021-10-25 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0121000687350 automobilis „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Žemaitės g. 34, Telšiai. (2 t., b. l. 23).

2021-10-26 savanoriško daiktų ir dokumentų metu R. D. pateikė automobilio „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. F967562 ir automobilio raktelį (2 t., b. l. 14-15).

Apžiūrėti V. D. daiktai ir įvykio vietoje rasti V. D. daiktai grąžinti R. D. (1 t., b. l. 162-163).

2021-10-30 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta: DK "Ergo" draudimo LT/ACA9754864 ir LT/ACB0336055 dokumentai, 16 lapų ir tech. apžiūros ataskaita Nr. 700-0227171. Dokumentai supakuoti į popierinį voką, plomba Nr. S4517 (1 t., b. l. 58-70).

2021-10-30 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-84).

Automobilis „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, DK "Ergo" draudimo LT/ACA9754864 ir LT/ACB0336055 dokumentai, tech. apžiūros ataskaita Nr. 700-0227171; automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai perduoti saugojimui pagal kvitą Nr. 0005582 (2 t., b. l. 24-25).

2022-03-09 gauta VĮ Regitra informacija, kad automobilio „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. D. ( 2 t., b. l. 155).

2022-03-09 gauta VĮ Regitra informacija, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. V. ( 2 t., b. l. 156).

2022-04-15 objektų apžiūros metu apžiūrėti garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, iš kurių nustatyta, kad pirmas skambutis gautas 2021-10-25, 17 val. 07 min., skambinantysis pranešė, kad įvyko avarija, susidūrė dvi mašinos (duomenys neskelbtini), pranešė matomas aplinkybes, kad prispaustas žmogus, reikalinga ir gaisrinė, prisistato, jog pranešėjas K. V.. Antras skambutis gautas 17 val. 09 min., pranešama apie tą patį įvykį, pranešėjas M. V., nurodė kokie automobiliai susidūrė, kad sužalotas kito automobilio pensijinio amžiaus vairuotojas ( 2 t., b. l. 113-115).

2022-03-31 specialisto išvada Nr. 11Š-1(22) nustatyta, kad 1. Susidūrimo metu automobilio „Seat Cordoba“ greitis buvo, tikėtina, apie 41 km/h. Automobilio „Opel Insignia“ greitis susidūrimo metu buvo, tikėtina, apie 50 km/h, o prieš paliktų stabdymo pėdsakų pradžią važiavo, tikėtina, ne mažesniu nei 69 km/h. 2. Automobilių „Opel Insignia“ ir „Seat Cordoba“ susidūrimas įvyko, automobiliui „Seat Cordoba“ kairės pusės ratais esant kairiau kelio vidurio, o automobiliui „Opel Insignia“ kairės pusės ratais įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Automobilių padėtys susidūrimo metu pavaizduotos 9 paveiksle. 3. Šioje eismo situacijoje, techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. V. važiavo ne mažesniu nei 69 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 40 km/h greičiu, judėdamas stabdymo režimu, kelio vingyje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip nepalikdamas saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo. Prieš pat susidūrimą automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojas V. D., prieš prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Opel Insignia“, nevažiavo arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ( 2 t., b. l. 159-167).

Specialistė Karolina Nagrockytė teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atlikusi tyrimą nustatė, jog techniniu požiūriu, eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. V. važiavo ne mažesniu nei 69 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 40 km/h greičiu, judėdamas stabdymo režimu, kelio vingyje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip nepalikdamas saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo. Prieš pat susidūrimą automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojas V. D., prieš prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Opel Insignia“, nevažiavo arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tikėtina susidūrimo vieta buvo nustatyta pagal eismo įvykio vietoje išlikusius automobilio „Opel Insignia“ stabdymo pėdsakus. Tikėtina, kad susidūrimas įvyko pėdsakų stabdymo pabaigoje. Su programa buvo atkurta tikėtina transporto priemonių susidūrimo padėtis ir pagal tai 9 paveiksle matoma, kad susidūrimo metu automobilis „Opel Insignia“ ratais yra įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, automobilio „Seat Cordoba“ kairės pusės ratai taip pat yra priešpriešinėje eismo juostoje. Automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį eismo įvykio kilimui. Jei ir viena ir kita transporto priemonė būtų važiavusi kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kadangi kelio važiuojamosios dalies užtenka abiem transporto priemonėm prasilenkti. „Opel Insignia“ automobilis buvo daugiau įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pagal programą atlikus skaičiavimus tikėtina susidūrimo vieta buvo sumodeliuota, kad automobilio greitis susidūrimo metu buvo 50 km/h, o automobilio „Seat Cordoba“ 41 km/h. Kadangi įvykio vietoje yra išlikę automobilio „Opel Insignia“ stabdymo pėdsakai, tai buvo paskaičiuota, kad prieš patį stabdymą automobilis važiavo ne mažesniu nei 69 km/h greičiu. Buvo paskaičiuota, kad jei būtų sureagavęs stabdymui toje pačioje vietoje, kurioje reagavo eismo įvykio metu, kai pradėjo formuotis stabdymo pėdsakai, automobilis važiuodamas leistinu eismo įvykio vietoje 40 km/h greičiu būtų spėjęs sustoti dar iki stabdymo pėdsakų pradžios. Taigi, jei jis būtų sustojęs ties pėdsakų stabdymo pradžia, tai pagal 9 paveiksle matomą vaizdą, būtų sustojęs dar savo eismo juostoje, kairiais ratais ties kelio ženklinimo viduriu. Greitis turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Prieš pat susidūrimą automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojas V. D., prieš prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Opel Insignia“, nevažiavo arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Negali teigti ar stabdė ar nestabdė vairuotojas „Seat Cordoba“ automobilį, galėjo stabdyti ir neintensyviai. Eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad „Opel Insignia“ vairuotojas M. V. važiavo ne mažesniu nei 69 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 40 km/h greičiu, judėdamas stabdymo režimu, kelio vingyje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip nepalikdamas saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo. Prieš pat susidūrimą automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojas V. D., prieš prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Opel Insignia“, nevažiavo arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

2021-12-17 specialisto išvada Nr. G 1803/2021 (04) nustatyta, kad 1 – 4. M. V. kūne objektyvų išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžiu nekonstatuota. Regioninėje Telšių ligoninėje nustatytas plaštakos sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Kaklo raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyvių radiologinių tyrimų duomenimis; nustatyti kaklo struktūrų pakitimai (slankstelių sąnarių artrozė, osteofitai, tarpslankstelinių diskų sužemėjimas be šaknelių dirginimo) yra degeneracinės kilmės. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (2 t., b. l. 130-131)

2021-12-01 specialisto išvada Nr. M 591/2021(04) nustatyta, kad 1. V. D. mirė nuo kūno sumušimo, į tai nurodo kraujosruva ir nubrozdinimas apatinėje lūpoje; poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairėje pažandėje, kakle krūtinėje, kairės čiurnoje, dešinėje pėdoje, dešiniojo kulno srityje, dešinėje pėdoje; muštinės žaizdos dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste; muštinės-pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairiojo kulno srityje, dešinėje kelio-blauzdos srityje su kraujagyslių sužalojimais; krūtinkaulio, dešiniojo V delnakaulio, abiejų girnelių, abiejų šlaunikaulių, atviri abiejų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžiai; kaklinio VII stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų pažeidimu; dešiniųjų I-VII ir kairiųjų IV-VIII, IX šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais abipus ir tarpšonkaulinių audinių plyšimais kairėje V ir IX tarpšonkauliniuose tarpuose; kairiojo plaučio apatinės skilties plyšimas. Tai komplikavosi ūmiu išorinis ir vidinis kraujavimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, trauminiu šoku. 2. VšĮ Regioninės Telšių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 21A-4519 duomenimis, V. D. mirė (duomenys neskelbtini), 18 val. 30 min. 3. V. D. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektas (-ai)bus sunaikintas (-i) 2022-11-16. 4. V. D. lavone konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimas apatinėje lūpoje; poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairėje pažandėje, kakle krūtinėje, kairės čiurnoje, dešinėje pėdoje, dešiniojo kulno srityje, dešinėje pėdoje; muštinės žaizdos dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste; muštinės-pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairiojo kulno srityje, dešinėje kelio-blauzdos srityje su kraujagyslių sužalojimais; krūtinkaulio, dešiniojo V delnakaulio, abiejų girnelių, abiejų šlaunikaulių, atviri abiejų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžiai; kaklinio VII stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų pažeidimu; dešiniųjų I-VII ir kairiųjų IV-VIII, IX šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais abipus ir tarpšonkaulinių audinių plyšimais kairėje V ir IX tarpšonkauliniuose tarpuose; kairiojo plaučio apatinės skilties plyšimas. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2021-10-25, kelių valandų bėgyje iki mirties, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. V. D. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje, pagal SSMNT 6.6.5, 6.6.11, 6.6.13, 6.6.15 punktus, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 124-126).

2021-12-31 specialisto išvada Nr. G 1642/2021(04) nustatyta, kad 1. J. D. nustatyti sužalojimai: kairio šlaunikaulio atviras skeveldrinis lūžis, kairio žandinio sinuso šoninės sienelės lūžis, dešinės alkūnės sąnario išnirimas, dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos ir dešinio stipinkaulio galvutės lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, žaizda liežuvyje, kraujosruvos veide. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Iš turimų teismo medicininių dokumentų duomenų, nėra galimybės konkrečiai atsakyti kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo J. D., 2. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 4. J. D. dėl kairio šlaunikaulio atviro lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 135-136).

2022-05-02 specialisto išvada Nr. M 204/2002(04) nustatyta, kad 1. J. D. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos veide, žaizda liežuvyje, kairio žandinio sinuso šoninės sienelės lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje kaktinėje-abiejose momeninėse-kairėje smilkininėje skiltyse, dešinės alkūnės sąnario išnirimas, dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis, dešinio stipinkaulio galvutės lūžis, atviras kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis. J. D. nustatyti kūno sužalojimai dėl atviro šlaunikaulio lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. J. D. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. J. D. nustatyti kūno sužalojimai nenurodo konkrečios jos padėties sužalojimų jai padarymo metu. J. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienos, užduotyje nurodytos autotraumos aplinkybėmis, skirtingose jos fazėse. 3. J. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. 4. J. D. mirties priežastis nurodyta Medicininiame mirties liudijime Nr. 22-13732315. 5. Turimuose medicininiuose dokumentuose duomenų, nurodančių, kad sužalojimai, nustatyti J. D., turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su jai nustatyta inkstų nepakankamumo diagnoze, nėra ( 2 t., b. l. 141-144).

Specialistas Tomas Šavyrovas teismo posėdžio metu palaikė savo išvadas dėl J. D. mirties priežasties. Parodė, kad medicininiame mirties liudijime, kurį parašė gydytojas, tiesiogiai gydęs pacientę J. D., nurodyta pagrindinė mirties priežastis – nepatikslintas inkstų nepakankamumas, kas sukelia širdies ir kvėpavimo nepakankamumą. Inkstų nepakankamumas mirties liudijime buvo nepatikslintas, jo tiesiogiai susieti su trauma neturėjo galimybės, kadangi nebuvo pasakyta kokios jis kilmės. Šiuo atveju sunkus sveikatos sutrikdymas buvo dėl atviro šlaunikaulio lūžio, kuris buvo sugydytas, įskaitant pašalintą jo apatinę dalį. Šį lūžį sugydžius, J. D. buvo išsiųsta į slaugos ligoninę palaikomajam gydymui. Vadinasi tas sužalojimas daugiau nebereikalavo gydymo. Vienas iš gydymo metodų buvo pašalinimas to kaulo, kadangi jis buvo negyvybingas. Nebuvo galima jo palikti, kad nesukeltų komplikacijų. Išvadą davė iš turimų duomenų – medicininių dokumentų, autopsijos neturėjo galimybės atlikti, kadangi šis tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų. Nepatikslintas – reiškia nėra galimybės pasisakyti dėl ko jis yra įvykęs, todėl ši diagnozė buvo palikta nepatikslinta. Visi medicininiai dokumentai, kurie buvo pateikti, buvo pakankamai išsamūs. Mirties liudijimas yra parašytas gydžiusio gydytojo.

2022-12-07 Eismo įvykio - transporto trasologinės ekspertizės aktu Nr. 11-2165(22)11-2339(22), nustatyta, kad eismo įvykio, kurio metu 2021-10-25, apie 17.10 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), susidūrė M. V. vairuojamas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. D., mechanizmas buvo toks: automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse, tikėtina apie 66 km/h greičiu, sureagavęs į grėsmę eismo saugumui, - priešpriešiais, tikėtina apie 51,4 m. atstumu jo automobilio eismo juosta važiavusio vairuotojo automobilį „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - efektyviai užstabdė automobilį. (duomenys neskelbtini) vingyje į dešinę, žiūrint automobilio „Opel Insignia“ vairuotojo važiavimo kryptimi, efektyviai užstabdytas automobilis dalinai išslydo į gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę ir, judėdamas, tikėtina apie 46 km/h greičiu, susidūrė su, tikėtina, apie 49 km/h greičiu važiavusio ir link (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint link (duomenys neskelbtini), nusukinėjusio vairuotojo automobiliu „Seat Cordoba“. Susidūrimo metu automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukosi apie deformuotą priekinę dalį prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Prieš pat susidūrimą automobilis „Seat Cordoba“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas iš kairės į dešinę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi prie eismo įvykį, susidūrimo metu automobilis dešiniuoju šonu perslinko link (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo krašto į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

Prieš stabdymą, automobilio „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo tikėtina, apie 66 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešine puse, žiūrint jo važiavimo kryptimi.

Automobilis „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat susidūrimą judėjo apie 49 km/h greičiu.

Tai, kad prieš eismo įvykį automobilio „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (duomenys neskelbtini) vingyje į kairę važiavo gatvės važiuojamosios dalies dalinai kaire puse, sudarydamas kliūtį priešpriešiais važiavusio automobilio „Opel Insignia“, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Tai, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo apie 66 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų (duomenys neskelbtini) ruože leistiną 40 km/h greitį, automobilio „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sudarytoje pavojingoje kelio eismo situacijoje, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.

Automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (duomenys neskelbtini) turėjo važiuoti nedidesniu, kaip 40 km/h greičiu, o atsiradus automobilio eismo juostoje kliūčiai, vairuotojas turėjo stabdyti automobilį kaip galima arčiau gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (t. 5, b. l. 2-18).

Ekspertas Vytautas Šakėnas teisiamojo posėdžio metu palaikė savo išvadą ir parodė, kad pagal gautus tyrimo rezultatus buvo padaryta išvada, kad eismo įvykį sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojas nevažiavo kaip galima arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prieš eismo įvykį važiavo dalinai priešpriešine eismo juosta. Automobilio ,,Opel Insignia“ vairuotojas važiavo viršydamas leistiną maksimalų 40 km/h greitį ir susidarius pavojingai situacijai, efektyviai užstabdžius automobilį, pastarasis dalinai išslydo į priešpriešinę eismo juostą. ,,Opel Insignia“ vairuotojui važiuojant ir neviršijus leistino maksimalaus 40 km/h greičio ir lėtinant važiavimo greitį arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, šis įvykis nebūtų įvykęs. Sprendžiant pagal automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojo veiksmus – prieš pat įvykį nusukinėjant automobilį link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, transporto priemonės būtų prasilenkusios. Važiuojant ir viršijant greitį, automobilio vairuotojui „Seat Cordoba“ važiuojant dešine kelio puse, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojas, sprendžiant pagal padėtį susidūrimo metu, važiavo dalinai priešpriešine eismo juosta. 11 paveikslėlyje buvo modeliuojamas transporto priemonių tikėtinos judėjimo trajektorijos iki susidūrimo. 10 paveikslėlyje pavaizduotos transporto priemonės po susidūrimo. Aiškiai matyti, kad ,,Opel Insignia“ vairuotojas važiuodamas per dideliu greičiu, efektyviai stabdė automobilį, dėl ko pastarasis kelio vingyje į dešinę išslydo dalinai į priešpriešinę eismo juostą. Jei vairuotojas būtų stabdęs važiuojant ne didesniu kaip 40 km/h greičiu, transporto priemonės būtų prasilenkusios. Šiuo atveju, abiejų vairuotojų netinkami veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Specialisto išvadoje modeliuojant transporto priemonių susidūrimą, nustatyta, kad susidūrimo metu automobilis „Seat Cordoba“ buvo nežymiai nublokštas atgal. Pagal eismo įvykio nuotraukas, matyti, kad susidūrimo metu automobilis „Seat Cordoba“ nebuvo nublokštas, o tik pasislinko link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Ekspertizės akto 3 paveikslėlyje matyti, kad nusimontavusi padanga priekinio dešiniojo rato, o ties ratu sustumta žvyro danga. Vadinasi susidūrimo metu, „Seat Cordoba“ automobilis nebuvo kažkiek pastumtas atbulas, o slinko link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir kelkraščio pradžioje sustojo. Todėl gavosi kelių kilometrų greičio skirtumas. Tokiose situacijose, kai atsiranda kliūtis automobilio eismo juostoje, vienintelis priimtinas dalykas yra efektyvus greičio mažinimas, traukiantis kaip galima arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ko nepadarė automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas. Tame posūkyje galima saugiai pravažiuoti ir tyrimo metu nustatytu apie 66 km/h greičiu, gal ir 70 km/h. Prieš tai ,,Opel Insignia“ vairuotojas nepasuko automobilio arčiau dešiniojo krašto, bet užstabdė judėdamas tiesia trajektorija, todėl stabdomas automobilis judėjo tiesiai, o dėl posūkio stabdomas išslydo dalinai į priešpriešinę eismo juostą. Eismo įvykio kilimui neturėjo esminės reikšmės, kokiu greičiu 41 km/h ar 46 km/h važiavo automobilis „Seat Cordoba“.

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl šio įvykio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015).

Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).

Kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino, papildomai paaiškino, kad jo įsitikinimu, dėl eismo įvykio buvo kaltas kito automobilio vairuotojas, nes prieš eismo įvykį važiavo priešpriešine eismo juosta, dėl ko jis staigiai stabdė, o automobilis „Seat“ nespėjo visiškai grįžti į savo juostą. Tačiau atlikus ekspertizę ir išklausius eksperto paaiškinimus, jis sutinka, kad yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Galbūt dėl eismo įvykio metu patirto streso jis visko negali objektyviai įvertinti. Jis užjaučia nukentėjusiuosius, pats taip pat labai išgyvena. Šis įvykis kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.

Nežiūrint į kaltinamojo prisipažinimą, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, kurie detaliai ir nuosekliai papildo vienas kitą. Įvykio vietos apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir ekspertizės aktas iš esmės yra pagrindiniai įrodymai šioje byloje, apsprendžiantys kas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nes eismo įvykio liudytojų nėra, kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas žuvo, o keleivė vėliau mirė, todėl nebuvo galimybės gauti kitos šalies paaiškinimų. Tiek specialisto išvada (2 t., b. l. 159-167), tiek Eismo įvykio - transporto trasologinės ekspertizės aktu (5 t., b. l. 2-18) nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai: tai, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas – kaltinamasis M. V., prieš eismo įvykį važiavo apie 66 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų (duomenys neskelbtini) ruože leistiną 40 km/h greitį bei nevažiavo kaip galima arčiau gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, automobilio „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sudarytoje pavojingoje kelio eismo situacijoje, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, nes „Opel Insignia“ vairuotojo važiavimo kryptimi, efektyviai užstabdytas automobilis dalinai išslydo į gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, taip nepalikdamas saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo ir atsitrenkė į priešpriešai atvažiuojantį, nusukinėjantį automobilį ,,Seat Cordoba", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes detaliai patvirtino teismo posėdžio metu ekspertas Vytautas Šakėnas. Atsakė į visus proceso dalyvių klausimus ir pašalino atsiradusius prieštaravimus.

Reikia pažymėti, jog ekspertizės aktu taip pat nustatyta, jog prieš eismo įvykį automobilio „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. D. (duomenys neskelbtini) gatve, vingyje į kairę, važiavo gatvės važiuojamosios dalies dalinai kaire puse, sudarydamas kliūtį priešpriešais važiavusio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, tačiau kaltinamojo M. V. KET 9 p., 127 p. pažeidimai (nustatyto greičio viršijimas, staigus stabdymas nepasitraukiant kaip galima arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto) techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir pripažintina pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. D. mirė (2 t., b. l. 124-126), o kartu važiavusiai keleivei J. D. eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 135-136; 141-144).

Kaip jau buvo pasisakyta, M. V. 2021-10-25 apie 17.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Opel Insignia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, važiavo ne mažesniu nei 66 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 40 km/h greičiu, judėdamas stabdymo režimu, kelio vingyje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip nepalikdamas saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo ir atsitrenkė į priešpriešai atvažiuojantį automobilį ,,Seat Cordoba", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. D., kurio metu dėl kūno sumušimo mirė automobilio ,,Seat Cordoba", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. D., o automobilio ,,Seat Cordoba", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl M. V. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinime buvo nurodyta, jog M. V. važiavo ne mažesniu nei 69 km/h greičiu, tačiau atlikus eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę nustatyta, kad jis važiavo ne mažesniu nei 66 km/h greičiu, todėl ši aplinkybė tikslintina, nes ji nesunkina ir nelengvina kaltinamojo padėties, nekeičia kaltinimo esmės bei nelaikytina kitu kaltinimu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, dirba, išlaiko šeimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis dirba, augina mažametes dukras, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turėtų antivisuomenines nuostatas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai M. V. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę pasitaisyti ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio 2, 4 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Kaltinamajam skirtina pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte - tęsti darbą.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). M. V. transporto priemonę vairavo blaivus, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog dėl eismo įvykio kilimo iš dalies atsakingas ir kito automobilio vairuotojas, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Nukentėjusioji A. T. pareiškė civilinį ieškinį 1108,28 Eur turtinei žalai atlyginti ir 60 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis R. D. pareiškė civilinį ieškinį 1947,09 Eur turtinei žalai atlyginti ir 60 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 145-151; 4 t., b. l. 1-33). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji palaikė savo ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Paaiškino, kad su tėvais buvo labai artimi, nuolat bendravo, vaikai leisdavo laiką pas senelius. Tėvai buvo dar neblogos sveikatos, savimi pasirūpindavo, sode augino daržoves, buvo gyvybingi. R. D. yra našlys, jo vaikai nuolat būdavo pas senelius, vienas sūnus eismo įvykio metu buvo dar paauglys, anūkai taip pat labai išgyveno senelių netektį. Netektis yra begalinė. Mama J. D. buvo sunkiai sužalota, karantino metu negalėjo jos lankyti, palengvinti jos skausmą, dėl ko labai išgyveno. Yra įsitikinę, kad jeigu ne šis eismo įvykis mama būtų gyvenusi, nes inkstų ligomis nesirgo. Tai sunkaus ir komplikuoto gydymo dėl patirtų lūžių pasekmė. Todėl kiekvienas iš jų įvertino neturtinę žalą dėl kiekvieno iš tėvų netekties po 30 000 Eur. Draudimo bendrovė nesieja mamos mirties su eismo įvykiu, tačiau ir dėl mamos patirtų sunkių sužalojimų, jie patyrė ne mažesnį emocinį skausmą, o dar didesnį, nes iki pat mirties mama labai kentėjo.

Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodė, kad jeigu byloje bus nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl „Opel“ automobilio vairuotojo kaltės ir J. D. mirties priežastis susijusi su eismo įvykiu, tai draudikas sutiktų su ieškovų reikalaujamais turtinės žalos dydžiais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (2017-04-04 LAT nutartis b. b. Nr. 2K-94-696/2017). Atsižvelgiant į tai, svarbu įvertinti, kad: Pirma, kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Antra, ieškovų prašomos priteisti sumos neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA t. y. iki 19260 EUR (įvykio metu 1 MMA buvo 642 EUR) 2. Maksimalios išmokos pagal šias rekomendacijas turėtų būti mokamos išskirtinėmis aplinkybėmis pasižyminčiais atvejais – kai tėvų netenka nepilnamečiai, išlaikymo reikalingi vaikai, eismo įvykį sukelia neblaivus vairuotojas ir pan. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Trečia, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Pagal teismų praktiką, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje pilnamečiam žuvusiojo vaikui paprastai priteisiamos neturtinės žalos sumos yra mažesnės ir svyruoja nuo 3000 EUR iki 15000 EUR (Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-462/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-606/2019). Draudikas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovų mamos mirtis būtų eismo įvykio pasekmė. Medicininiame mirties liudijime Nr. 22-13732315 nurodyta, kad pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį, yra nepatikslintas inkstų nepakankamumas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad: „Turimuose medicininiuose dokumentuose duomenų, nurodančių, kad sužalojimai nustatyti J. D., turėjo priežastinį ryšį su jai nustatyta inkstų nepakankamumo diagnoze, nėra“. Todėl Ieškovų reikalavimai priteisti neturtinę žalą dėl mamos netekties atmestini. Prašė civilinius ieškinius atmesti (4 t., b. l. 60-70).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių (kurie yra piniginė žalos išraiška, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) atlyginimo principas, kuris reiškia, jog, pažeidus įstatymų saugomą asmens teisę arba teisėtą interesą, šiam asmeniui padaryta žala turi būti atlyginama visiškai. Šis principas nėra absoliutus, todėl įstatyme gali būti nustatyti pagrindai, o šalys gali sudaryti susitarimą, ribojantį ar pašalinantį atsakomybę.

Nagrinėjamoje byloje, minėta, pareikšti reikalavimai susiję su turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl gyvybės atėmimo ir sveikatos sužalojimo, atlyginimu. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, įtvirtinta CK 6.284 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio asmens vaikas, gimęs po jo mirties.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose nustatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2013, Nr. 3K-3-209-1075/2020).

Atitinkamai CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys: šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Kaltinamojo M. V. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis buvo sudaryta su ADB „Gjensidige“, todėl ADB „Gjensidige“ pripažinta šioje byloje civiline atsakove.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija nuo 2018-11-01) (toliau ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnis nustato, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: nukentėjusiųjų ir žuvusiojo V. D. pastovų ryšį, artumą, anūkų nuolatinį bendravimą su seneliu, netekties skausmą dėl tėčio žūties, darytina išvada, kad nukentėjusieji patyrė skaudžius išgyvenimus, didelį emocinį skausmą. Įvertinus visas aplinkybes nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai apskritai atitinka teismų suformuotą praktiką, dėl priteistinų neturtinių žalų baudžiamosiose bylose kai eismo įvykio metu žūsta artimasis. Bet doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). Įvertinus paminėtas aplinkybes bei įvertinant ir paties žuvusiojo V. D. neatsargumą, tai, kad prieš eismo įvykį vairuotojas vingyje į kairę važiavo gatvės važiuojamosios dalies dalinai kaire puse, sudarydamas kliūtį priešpriešiais važiavusio automobilio „Opel Insignia“, vairuotojui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, t. y. V. D. veiksmai turėjo įtakos žalai padidėti, - nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti dėl V. D. mirties mažintini ir pripažintina, jog nukentėjusiesiems yra padaryta neturtinė žala kiekvienam po 14 000 Eur, todėl iš civilinės atsakovės priteistina A. T. ir R. D. kiekvienam po 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).

Byloje yra tarnybinis pranešimas dėl patirtų transporto priemonės transportavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (2 t., b. l. 26). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.