Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 75 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. Z. paskirta galutinė bausmė – areštas 50 parų, ją atliekant (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), ir nuspręsta laikyti, kad yra atlikta (duomenys neskelbtini) arešto (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo pradžios – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelio, automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų įvykio metu, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Z. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9. Nuteistasis E. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Nuteistasis E. Z. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini), duomenų, patvirtinančių, kad susitarė dėl jo įdarbinimo, nepateikė. Iš pažymos apie E. Z. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartus, tarp jų ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus ((duomenys neskelbtini) baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – vairavo būdamas girtas (nustatytas 0,67 prom. girtumas). Turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pastebėtina, kad nors nuobaudą, paskirtą pagal ANK 422 straipsnio į dalį, jis yra įvykdęs ((duomenys neskelbtini) sumokėjo paskirtą 800 Eur dydžio baudą) ir (duomenys neskelbtini) pasibaigė jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas), tačiau aplinkybė, kad jis administracine tvarka jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei leidžia pagrįstai manyti, kad jis išvadų nedaro, linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Taip pat iš bylos matyti, kad E. Z. yra teistas už (duomenys neskelbtini), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui.

11. Nuteistasis skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę – baudą, o ne areštą. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Bauda yra švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur). Pastebėtina, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. Z. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-10-06 baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bausmė, tačiau nuteistasis, nesutikdamas su šia jam paskirta bausme, pateikė prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, prašydamas skirti jam arešto bausmę, nes paskirtos baudos neturi galimybės sumokėti. Tokį pat prašymą – skirti arešto bausmę – nuteistasis išreiškė ir pirmosios instancijos teisme. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nebesivadovauti tokiu jo prašymu, nes pasikeitė jo padėtis, t. y. sutinka su jam skirtina bausme – bauda, tačiau nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pasikeitė jo padėtis, t. y. kad jis įsidarbino ar, kad susitarė dėl jo įdarbinimo, nuteistasis nepateikė. Taigi, per laikotarpį, kai buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, nuteistojo turtinė padėtis nepasikeitė, jis (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini), pats apeliantas pripažino, kad turi (duomenys neskelbtini), nes automobilį įsigijo už (duomenys neskelbtini), bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra pajėgus sumokėti baudą. Dėl to nuteistojo prašymas skirti jam švelnesnę bausmę – baudą netenkinamas.

12. Įvertinus E. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), pobūdį, apelianto atliktus visuotinai pavojingus tyčinius veiksmus (vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,78 prom. girtumas, o antro pūtimo metu – 2,73 prom. girtumas), būdamas girtas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) metu, mieste (važiavo į (duomenys neskelbtini)), kai eismas yra intensyvesnis, taip kėlė realų pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ((duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka anksčiau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, teistas už (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę nei bauda bausmės rūšį – areštą.

13. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų areštas (bausmės vidurkis būtų 52,5 paros). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nuteistajam E. Z. skiria 75 parų arešto bausmę, dėl to pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, tačiau, esant vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas E. Z. už jo padarytą tyčinę nusikalstamą veikas paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nors ir yra griežtesnė nei už nusikaltimą skiriamo arešto bausmės vidurkis, tačiau nėra aiškiai per griežta, nes, kaip jau minėta, byloje nuteistąjį itin neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti KET reikalavimų ir vairuoti neblaivus. Be to, apylinkės teismas nuteistajam paskirtą 75 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, nustatydamas galutinę bausmę – 50 parų areštą, kuris savo trukme yra labai artimas arešto bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nuteistajam E. Z. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę. Dėl to nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais apeliantui paskirtą bausmę mažinti ar pakeisti kita bausmės rūšim .

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – terminą sutrumpinti iki 2 metų.

15. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Pagal teismų praktiką sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – skyrimo, šios poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, atsižvelgiama į ankstesnį kaltininko administracinį baustumą už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės pobūdį, kaltininko asmenybę, bei įvertinamas prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Nagrinėjamu atveju E. Z. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 prom. neblaivumas). Nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis sprendimą sėsti vairuoti transporto priemonę priėmė būdamas neblaivus, t. y. tuo metu jau negalėjo tinkamai vertinti savo būsenos, tačiau prieštaraudamas pirmiau savo nurodytam teiginiui, nuteistasis skunde nurodo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) vietoje, todėl galėjo geriau įvertinti eismo sąlygas, pavojingesnes kelio vietas ir taip kėlė mažiau pavojaus aplinkiniams ir sau. Be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti (duomenys neskelbtini) (liudytojų parodymai, automobilio apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilyje mėtėsi (duomenys neskelbtini)), rodo, kad E. Z. padaryta nusikalstama veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, buvo labai pavojinga, kėlė realų pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Šiuo metu apeliantas yra registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenų, patvirtinančių, kad susitarė dėl jo įdarbinimo, nepateikė. Taip pat E. Z. yra teistas už (duomenys neskelbtini) bei baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Visos paminėtos aplinkybės apeliantą charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas KET 14 punkto reikalavimo pažeidimas nebuvo atsitiktinis, nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų bei galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nors teismų praktikoje teismai kaltam asmeniui uždraudžia naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir trumpesniam nei 3 metų terminui, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas bei jos termino nustatymas yra individualizuojama kaip ir bausmė. Be to, nuteistojo skunde nurodyti sprendimai buvo priimti nevisiškai identiškomis aplinkybėmis, kaip skundžiamoje byloje, todėl nėra pagrindo nuteistojo nurodyta teismų praktika vadovautis, kaip precedentu. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. Z. pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise nustatytas 3 metų terminas nėra aiškiai per ilgas, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir padės užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to nėra pagrindo trumpinti šį nustatytą terminą vien nuteistojo nurodytu argumentu – siekiu greičiau įsilieti į darbo rinką ar išvykti į užsienį dirbti.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad, nors nuteistasis E. Z. (duomenys neskelbtini), tačiau yra darbingas, neturi (duomenys neskelbtini), byloje nėra sunkią nuteistojo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo teismo posėdyje, teisėjų kolegija pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo E. Z. Valstybės naudai 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.