- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-477-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02353-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- L. Z.
- Kategorijos
- 3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
- 3.3.1.18.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-477-252/2018
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02353-2016-2
2018 m. liepos 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Namų priežiūros centras“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-839/2018 pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. Z. 154,84 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke nesumokėjo ieškovei 78,80 Eur už 2013 m. balandžio mėnesį atliktus avarinės tarnybos darbus, kurių pagrįstumo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bei už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. 76,04 Eur skolą už suteiktas kitas paslaugas, t.y. administravimo mokestį, kaupiamąsias lėšas, lifto priežiūrą, namo šilumos ūkio priežiūrą, namo techninę priežiūrą. Atkreipė dėmesį, kad namas, kuriame yra atsakovės butas, įsteigtai bendrijai (duomenys neskelbtini) Daugiabučių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo ir priėmimo aktu perduotas 2016 m. balandžio 28 d. Teigė, kad reikalavimo teisę kildina iš 2006 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, pažymėdama, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-74-273/2016 nebuvo panaikinti administratoriaus įgaliojimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. Z. ieškovei UAB „Namų priežiūros centras” 0,20 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 0,20 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priėmė ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 22,67 Eur skolos priteisimo nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 5,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrija įregistruota 2015 m. sausio 22 d., nenustatęs, kad būtų ginčijamas savivaldybės institucijų neveiklumas dėl naujų administratorių paskyrimo, pasisakė, kad atsakovės teiginiai, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 22 d. gyvenamasis namas turėjo būti išvis neadministruojamas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jog daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objekto administratorių. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovė neteisėtai administravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bendrijos įsteigimo ir namo perdavimo teisės aktų nustatyta tvarka bendrijai per nustatytą terminą. Nurodė, kad pagal iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. galiojusios Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125, 1 punktą įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus, savivaldybės vykdomosios institucijos, kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos sprendimu per vieną mėnesį bendrijai perduodami valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai pagal bendrijos įregistravimo dienos būklę. Kadangi bendrija buvo įregistruota 2015 m. sausio 22 d., atsakovė pateikė duomenis, jog į ieškovę 2015 m. vasario 3 d. buvo kreiptasi su informacija apie bendrijos įsteigimą ir dokumentų perdavimą, teismas vertino, jog skaičiuoti mokesčius buvo pagrindas ne ilgiau kaip 2015 m. vasario 28 d.Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo atsiskaityti už 2013 m. remonto darbų atsakovės bute, pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog dėl šių darbų apmokėjimo ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismų sprendimais konstatuota, jog ieškovė mokėjimą už atliktus darbus įskaitė pažeisdama CK 6.55 straipsnio reikalavimus. Konstatuota, jog priteisti iš atsakovės 272,09 Lt (78,80 Eur) skolą už remonto darbus, atliktus 2013 m. balandžio 9 d., ieškiniu nebuvo prašoma, teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti to, ko neprašoma. Bylos duomenimis remonto darbai atlikti atsakovės atstovo M. Z. užsakymu ir suderinus darbų kainą bei apimtį, ką patvirtina teikiamas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo registracijos duomenys. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės bute keičiant šalto vandens skaitiklį dėl blogos vandentiekio atšakos, kranelio būklės, per didelio įtempimo bei kitų priežasčių, buvo padaryti tam tikri apgadinimai dėl ko nulūžus kraneliui, trūkus vamzdžiui ir siekiant kranelį bei jungiamuosius vamzdynus pakeisti teko pjauti dalis karšto ir šalto vandens atšakų ir jas keisti kitomis.Teismas atsižvelgęs į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-206-356/2014 esančios fotonuotraukos patvirtina, kad dalis karšto ir šalto vandens atšakų pakeista vartotojui nepriskirtinoje inžinerinėje sistemoje, sprendė, kad tokiu atveju išlaidos už nurodytų remonto darbų atlikimą turėtų tekti abiem šalims (po 50 proc., t.y. po 39,40 Eur), nes bendrajai pastato inžinerinei sistemai priskirtinos vamzdyno dalies keitimą iš esmės lėmė atsakovei priskirtinų inžinerinių vandens tiekimo sistemos priemonių: uždaromojo ventilio (kranelio), apskaitos prietaisų būklė, kita vertus pagal bylos duomenis visiškai tikėtina, jog bendrojo naudojimo vamzdyno sistemos būklė nebuvo gera, nes nei atsakovės, nei ieškovės priežiūrai priskirtini priskirtinos inžinerinės sistemos dalys neatlaikė jiems tekusio poveikio keičiant skaitliuką, o visi atlikti darbai betarpiškai susiję tarpusavyje.Konstatavęs, kad ieškovė turėjo teises ir pareigas, jai nustatytas Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788, ir jas vykdė, todėl teismas pasisakė, kad atsakovei tenka pareiga atsiskaityti. Dėl reikalavimų, susijusių su atsakovės 76,04 Eur skola už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. pasisakė, kad skolų valdymo ataskaitos patvirtina, jog atsakovė mokesčius mokėjo nereguliariai ir savo nuožiūra pasirinktas sumas, todėl teismas sprendė, kad nesant kitokio susitarimo dėl įmokų paskirstymo, ieškovė turėjo teisę remtis CK 6.55 straipsnio nuostatomis ir įskaityti seniausias skolas. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis atsakovės skola 2014 m. balandžio mėnesį buvo 127,67 Eur, neįskaičiuojant 78,80 Eur už remontą, todėl atsakovės įsiskolinimas 2015 m. vasario mėnesiui kartu su ieškovės priskaičiuotu 76,04 Eur įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. sudaro 203,71 Eur, neįskaičiuojant 78,80 Eur už remontą, o su remonto darbais suma 282,51 Eur. Kadangi atsakovė ieškovei nuo 2014 m. balandžio iki 2015 m. vasario 28 d. yra sumokėjusi 242,91 Eur, t.y. 39,2 Eur daugiau nei pagal ieškinį priskaičiuotina skola be remonto darbų. Ieškovei nepateikus papildomų įrodymų dėl susidariusios skolos, teismas sprendė, kad faktinė atsakovės skola ieškovei yra 0,20 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos miesto apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 26 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.Mano, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šalių ginčą pažeidė CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertindamas atsakovės atliktų mokėjimų apimtis padarė prieštaringas išvadas. Spręsdamas, kad faktinė atsakovės skola yra 0,20 Eur, neatsižvelgė į tai, jog atsakovės mokėjimai buvo skirti padengti seniausiai skolai (išskyrus avarinius darbus). Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja ieškovo pateiktai skolų valdymo ataskaitai.Nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia kaip buvo skaičiuota atsakovo skola, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos ir kaip skaičiuoti atsakovo mokėjimai, kurie buvo įskaitomi dengiant seniausią skolą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2017 sprendžiant klausimą dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo, pateikė išaiškinimą, aktualų nagrinėtinai bylai. Skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo bei Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose konstatuotas aplinkybes. Nesutinka su teismo vertinimu, kad išlaidos už nurodytų remonto darbų atlikimą turėtų tekti abiem šalims. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-173-212/2015 konstatuota, jog 2013 m. balandžio 9 d. remonto darbai buvo atlikti atsakovei priklausančiose ribose, jos bute. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-548-638/2017 nustatė, kad buvo remontuojama ne bendro naudojimo inžinerinė įranga, o buto savininko nuosavybėje esantys vandentiekio vamzdyno elementai - ventilis (kranelis), vamzdyno atšaka bute, todėl mokestis nebuvo priskaičiuotas visiems namo gyventojams. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaidų mažinimo atsakovei 50 procentų yra visiškai nepagrįsta.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Ginčas kyla dėl daugiabučio namo administratoriaus teiktų paslaugų ir avarinės tarnybos atliktų darbų apmokėjimo.Apeliantė ieškinio, pareikšto 2016 m. spalio 15 d. reikalavimus keitė 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. balandžio 7 d., 2017 m. birželio 15 d., 2018 m. sausio 8 d. pareiškimais. Skolos dydį ieškovė grindė šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir skolų valdymo ataskaitomis, pateiktomis su pradiniu ieškiniu ir prie 2017 m. balandžio 7 d. pareiškimo. Prejudicinę galią šio ginčo sprendimui turinčia Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-173-212/2015 paliktas nepakeistu Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-206-356/2014, kuriuo UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovės priteista 67,91 Lt skola už analogiško pobūdžio paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d. Ieškovė nutarties 24 punkte nurodytuose pareiškimuose dėl faktinių aplinkybių patikslinimo nurodė, kad ieškiniu prašoma skola susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Kaip matyti iš teismui pateiktų skolų valdymo ataskaitų atsakovei iš viso nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. buvo priskaityta už ieškovės teikiamas paslaugas, o konkrečiau už administravimą, kaupiamąsias lėšas, kitas paslaugas, lifto priežiūrą, priežiūrą/ eksploataciją, remontą, keitimą, montavimą, šilumos ūkio priežiūrą 257,58 Eur. Atsakovė per šį laikotarpį yra sumokėjusi 242,91 Eur. Taigi ieškovės priskaičiuotų mokesčių ir atsakovės sumokėtų per virš nurodytą laikotarpį skirtumas yra 14,67 Eur. Ataskaitų pirmojoje skiltyje įvardytoje kaip „Likutis periodo pradžiai“ nurodoma skolos suma, kuri yra kintanti kiekvieną mėnesį. Skolos likutis 2014 m. balandžio pradžiai nurodytas 206,47 Eur, o 2015 m. vasario pabaigai 221,14 Eur. Ieškovė 2017 m. balandžio 7 d. pareiškime dėl faktinių aplinkybių patikslinimo nurodė, kad iki 2014 m. balandžio 1 d. skola buvo 206,47 Eur į kurį ieškovė buvo priskaičiusi 78,80 Eur už avarinės tarnybos darbus ir 127,67 Eur skolą už kitas paslaugas (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 3 d.). Ieškovė nurodė, kad ieškinio laikotarpiu atsakovė atliko devynias įmokas iš viso 242,91 Eur ir jomis ieškovė padengė 127,67 Eur skolą už kitas paslaugas ir likusia 115, 24 Eur suma padengė dalį skolos, susidariusios ieškinio laikotarpiu. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl atsakovės skolos dydžio pažeidė CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas, neteisingai nustatė atsakovės skolos dydį ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovės mokėjimai buvo skirti padengti seniausiai skolai (išskyrus avarinius darbus). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės <...>, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014)Ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų turinys ir pradinio ieškinio reikalavimus tikslinę procesiniai dokumentai, leidžia spręsti, kad apylinkės teismo išvados dėl skolos likučio 2014 m. balandžio mėnesį, atsakovo sumokėtų sumų ir skolų skirtumas apskaičiuoti remiantis neinformatyviais ir iš esmės prieštaringais ieškovės pateiktais įsiskolinimo skaičiavimais. Pažymėtina, kad iš skolų valdymo ataskaitų nėra aišku už kokį laikotarpį yra susidaręs ieškovės nurodomas skolos likutis, kiek lėšų iš 242,91 Eur sumos, sumokėtos atsakovo per ginčo laikotarpį buvo įskaičiuota ankstesnėms tos pačios rūšies skoloms padengti. Taip pat būtina išsiaiškinti kokia skolos dalis, įvertinus, kad nutarties 24 punkte aptartais teismo procesiniais sprendimais yra išspręstas skolos iš atsakovės iki 2013 m. spalio 30 d. priteisimo klausimas, yra likusi būtent ieškinio reikalavimo laikotarpiui. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl skolos dydžio ir galutinio faktinio atsakovės įsiskolinimo ieškovei neatskleidė skolos susidarymo nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. mechanizmo, nevertino ar nėra persidengimo su prejudicinę galią turinčiais sprendimais priteista skola, savo išvadas grindė prieštaringais ir neinformatyviais ieškovės pateiktais įrodymais – skolų valdymo ataskaitomis, ieškovės pareiškimuose pateikiamais naujais skaičiavimais, kurie nesutampa su minėtomis ataskaitomis, nepasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu, kad būtų aiškiai ir konkrečiai suformuluotas ir įrodymais pagrįstas ieškinio reikalavimas, tokiu būdu užtikrinant ir priešingos ginčo šalies galimybes tinkamai atsikirsti. Teismo posėdžio garso įrašas leidžia spręsti, kad ieškovės atstovė nesuprato ieškinio reikalavimų ir negalėjo paaiškinti ataskaitose pateikiamų duomenų ir pagrįsti jų skaičiavimo teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas turėjo vadovaudamasis CPK 179 straipsniu tikslinti ieškovės pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, siūlyti kviesti į bylą liudytojais ieškovės darbuotojus, kurie atliko konkrečius skaičiavimus. Be to, kaip minėta nutarties 24 punkte ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, tačiau pagal CPK reikalavimus šie procesiniai veiksmai nebuvo tinkamai išspręsti. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė skolos susidarymo mechanizmui reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo padarytos išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Tik nustačius realų skolos dydį, būtų galima vertinti atsakovės pateiktus įrodymus dėl jos mokėjimų už paslaugas. Nepareikalavus ginčo laikotarpiui aktualių papildomų duomenų, turinčių įtakos skolos dydžio nustatymui, nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl prejudicinę galią turinčių teismo spendimų taikymo sprendžiant ginčą. Prejudicinę galią ginčui turinčiais Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-206-356/2012 ir 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-173-212/2015 tarp tų pačių šalių be kitų klausimų buvo sprendžiamas skolos už avarinės tarnybos atliktus darbus 2013 m. balandžio mėnesį įskaitymo pagal CK 6.55 straipsnį pagrįstumas, o ne pačios skolos priteisimo klausimas. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-548-638/2017 paliktas nepakeistu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-603-717/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Santermita“, tretieji asmenys M. Z. ir UAB „Namų priežiūros centras“, kurioje buvo sprendžiama dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo teisę į žalos atlyginimą iš kaltojo asmens. Taigi, nors Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo išvados turi reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau šio sprendimo prejudicialumas negali būti taikomas, nes toje byloje įrodinėjimo dalykas buvo visai kitas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skola už avarinės tarnybos darbus nutarties 24 punkte nurodytais prejudicinę galią turinčiais teismo sprendimais pripažinta kaip ne tos pačios rūšies su kitu ieškinio reikalavimu nurodoma skola, todėl apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo už avarinės tarnybos darbus priteistą sumą įskaičiuoti į atsakovės skolą už kitas, su administravimu, susijusias paslaugas. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui visi ieškovės reikalavimai bus nagrinėjami iš naujo, todėl kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apylinkės teismui nenustačius pirmiau nurodytų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų išreikalavimą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą konstatuojama, kad ginčas dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.