Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-108-228/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
e2-108-228/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02353-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
L. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-108-228/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02353-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Irena Stacevičienė,sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei,dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškinio reikalavimai buvo tikslinami 2017-02-06, 2017-06-15 ir 2018-01-08 pareiškimais, 2017-04-07 pareiškimu buvo tikslinamos faktinės aplinkybės), 2019-01-10 gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 166,45 EUR skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas: 15 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR už NTR duomenų paiešką, 0,84 EUR už Gyventojų registro duomenų paiešką, advokato pagalbos išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi nurodytą butą ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą pagal teisės aktų nuostatas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 166,45 EUR skolos, kurią sudaro 78,80 EUR už 2013 m. balandžio mėn. atliktus avarinės tarnybos darbus bei 87,65 EUR skolą už laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 teiktas kitas paslaugas (administravimo mokestį, kaupiamąsias lėšas, lifto priežiūrą, namo šilumos ūkio priežiūrą, namo techninę priežiūrą).

Ieškovei vykdant administratoriaus funkcijas, kiekvieną mėnesį atsakovei buvo pateikiamos sąskaitos su nurodyta priskaičiuota mokėti suma, nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki kito mėnesio paskutinės dienos. Atsakovei pilnai neapmokant pateiktų sąskaitų, susidarė skola.

Atsakovė L. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime ir posėdžių metu nurodė, jog ieškovė aplamai neturi teisės teikti namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi tam neturėjo teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas posėdžių metu nurodė, jog 2015 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centras buvo įregistruota daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, todėl galiojančių nuostatų pagrindu pasibaigia administravimas, taigi ieškovės ir daugiabučio namo bendraturčių nuo 2015-01-22 nebesieja jokie santykiai. Tačiau įsteigus bendriją, ieškovė namo administravimo nenutraukė ir toliau rinko mokesčius iš gyventojų, tai yra nuo 2015-01-22 iki 2015-02-28 neteisėtai reikalauja pinigų.

Atsakovė ir jos atstovas taip pat nesutiko ir su ieškovės prašymu priteisti 78,80 EUR už atliktus remonto darbus, nes ieškovė, remdamasi teismų nutartimis privalėjo skolos sumą sumažinti 78,80 EUR, kuri buvo nepriteista, nes neįrodytas skolos teisėtumas, tačiau ieškovė to nepadarė ir į teismą kreipėsi dėl to paties reikalavimo, dėl kurio jau buvo priimtas teismo sprendimas.

Atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog ieškovė nuo 2013-06-01 neteisėtai pradėjo taikyti padidintą administravimo mokestį 0,12 Lt už 1 kv. m, kuris nėra pagrįstas, todėl atsakovei nuo 2013-06-01 iki 2013-10-01 buvo neteisėtai priskaičiuota 9 EUR (1,8 EUR per mėnesį) administravimo mokesčio.

Atsakovė taip pat nesutiko ir už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-02-28 jai priskaičiuota 215,75 EUR suma už pastato remonto darbus. Teigė, jog ieškovės pateikti dokumentai neatitinka fakto, neteisėtai padidinta darbų suma, remonto darbai nebuvo pateikti ieškovės metinėje ataskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. Z. yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkė, buto bendras plotas – 82,36 kv. m., 2015-01-22 VĮ Registrų centras įregistruota (duomenys neskelbtini) ir registro duomenimis nustatytas turto administravimas, šis įrašas galioja nuo 2015-01-26.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, tvirtino, kad ieškovė daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2013-01-01 administruoja neteisėtai.

Ieškovė su šiuo atsakovės argumentu nesutiko, nurodė, kad ji buvo minėto gyvenamojo namo administratorė ir veikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-31 įsakymo Nr. A-2929, 2006-08-11 Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 pagrindu.

Bendruosius bendrosios nuosavybės principus tame tarpe ir daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo klausimus reglamentuoja CK normos.

CK 4.83 str. 1 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Pagal CK 4.84 str. 1 d., jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o 2 d. nustato, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi turėti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Pagal CK 4.84 str. 10 d. administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 str. nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad turto administravimas baigiasi: pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą; pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte; išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas; panaikinus turto administravimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d., nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d., iki šios datos turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Atlikti šias funkcijas paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-31 įsakymu Nr. A-2929, nenustatant administravimo termino. 2006-08-11 su ieškove sudaryta Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis 2012-07-11 įsakymu Nr. 53-10-54 pratęsta iki naujo Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus parinkimo ir paskyrimo, bet ne ilgiau 1 metams, taigi sutartimi administravimo terminas pratęstas iki 2013-07-11. Iš bylos duomenų matyti, kad tolimesniam terminui namo administravimo klausimas, keičiantis teisiniam reglamentavimui dėl administratorių parinkimo ir veiklos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.), buvo sprendžiamas savivaldybės vykdomosios institucijos administraciniais aktais, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-16 įsakymu Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos galiojimo“, kurie Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu buvo panaikinti. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-16 įsakymo Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos galiojimo“ panaikinimo priimta 2016 m. kovo 23 d. Iš nurodyto vertintina, jog ginčo tarp šalių dėl mokesčių laikotarpiu, tai yra nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 nebuvo galutinio sprendimo dėl priimtų administracinių aktų tolimesnio galiojimo ir tuo pačiu ieškovės vykdyto administravimo pagrindo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad ginčo įsakymų panaikinimu nepanaikinami administraciniai aktai, kuriais tretieji asmenys (ieškovė) buvo paskirti daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriais. Kauno miesto savivaldybėje esančių administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai įgyvendins savo teises ir pareigas, kai bus sprendžiamas administratoriaus pasirinkimo klausimas CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka.

Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrija įregistruota 2015-01-22.

Pagal bendruosius teisės aktų reikalavimus gyvenamasis namas negalėjo būti neadministruojamas, tai yra turėjo turėti bendrojo naudojimo objektų administratorių, todėl laikytina, jog iki gyvenamojo namo bendrijos įsteigimo ir įregistravimo ieškovė teisėtai administravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.84 str. 10 d., 4.250 str.).

Pagal iki 2015-08-13 galiojusios Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125, 1 p. įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus, savivaldybės vykdomosios institucijos, kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos sprendimu per vieną mėnesį bendrijai perduodami valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai pagal bendrijos įregistravimo dienos būklę. Kaip minėta 2015-01-22 įregistruota bendrija, atsakovė pateikė duomenis, jog į ieškovę 2015-02-03 buvo kreiptasi su informacija apie bendrijos įsteigimą ir dokumentų perdavimą.

Pažymėtina, jog iš byloje esančios Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-156-713/2016 pagal ieškovės Kuršių 6 namo bendrijos ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo įsteigtai bendrijai perduoti namo dokumentaciją, nepanaudotas kaupiamąsias lėšas, matyti, kad buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) namo bendrijos ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini). Patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatyta, jog atsakovė perveda į ieškovės sąskaitą liftų kaupiamąsias lėšas už laikotarpį iki 2015-03-01, ieškovė (duomenys neskelbtini) namo bendrija atsisakė reikalavimų pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai vykdo šio daugiabučio gyvenamojo namo administravimo veiklą ir neteisėtai reikalauja piniginių lėšų, susijusių su daugiabučio namo administravimu nuo 2015-01-22, taip pat atsisakė reikalavimo priteisti ieškovo naudai nuo 2015-01-22 be teisinio pagrindo per mėnesį įgyjamo turto 678,18 EUR sumai, taip pat atsisakė reikalavimo priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) nepanaudotas techninės priežiūros lėšas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo teisėtumo, į tai, kad (duomenys neskelbtini) namo bendrija įregistruota 2015-01-22, į tai, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą bendrijai perduodami valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai pagal bendrijos įregistravimo dienos būklę per vieną mėnesį, taip pat atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, teismui yra pagrindas vertinti, jog ieškovei skaičiuoti mokesčius buvo pagrindas ne ilgiau kaip 2015-02-28, todėl laikytini nepagrįstais atsakovės motyvai, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugų nuo 2013-01-01, be to kad bendrojo naudojimo objektų administravimas pasibaigė nuo 2015-01-22, įregistravus bendriją.

Pagal ieškovės suformuluotus patikslintus reikalavimus byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti iš atsakovės 78,80 EUR už 2013 m. balandžio mėn. atliktus avarinės tarnybos darbus bei 87,65 EUR skolą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 priskaičiuotus mokėti ir atsakovės nesumokėtus paslaugų mokesčius.

Ieškovė prašo priteisti 78,80 EUR už 2013 m. balandžio mėn. atliktus avarinės tarnybos darbus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad draudėjas M. Z. laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2014-01-06 buvo apdraudęs atsakovei L. Z. nuosavybės teise priklausantį būstą, esantį (duomenys neskelbtini).

2013 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) šiame bute keičiant šalto vandens skaitiklį, buvo aplietas butas, surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, įvykis pripažintas draudiminiu, 2013-08-16 AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą draudėjui išmokėti 272,09 Lt draudimo išmoką atsakovei L. Z. nuosavybės teise priklausančiam butui padarytos žalos atlyginimui. Ši suma buvo išmokėta draudėjui M. Z., to nepaneigė ir pats atstovas M. Z. posėdžių metu.

Byloje esantys įrodymai: ieškovės kartu su 2017-04-07 pareiškimu pateiktas rangovo UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktas už 2013 m. balandžio mėnesį, AB „Lietuvos draudimas“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2013-11-14 raštas Nr. NPC-RS-13-0855, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. teismo sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. teismo sprendimas, nustatytos aplinkybės, jog remonto darbai buvo atlikti atsakovei priklausančio buto ribose, tai yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog avarijos šalinimo darbai buvo vykdomi tik atsakovės L. Z. bute.

Tačiau iš 2013 m. balandžio mėnesio rangovės UAB (duomenys neskelbtini) pateikto atliktų darbų priėmimo akto Nr. AV-V13-103051 (pateikta kartu su 2017-04-07 ieškovės pareiškimu dėl faktinių aplinkybių patikslinimo), 2013-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos/serija NPCKG13028454 (pateikta kartu su AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu 2018-11-12) matyti, jog avarinės tarnybos paslaugos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kainavo 272,09 Lt( su 47,22 Lt PVM) (78,80 EUR). Tokio dydžio avarijos metu atsakovės butui padarytus nuostolius įvertino ir draudikas.

Byloje pateiktais duomenimis pagrįsta, jog ieškovė organizavo avarijos padarinių šalinimą, avarijos padarinių šalinimas atsakovės bute ieškovei kainavo 272,09 Lt, taigi atsakovei tenka pareiga atsiskaityti.

Laikytina, jog ieškovė, šalinant atsakovės bute avarijos metu dėl vandens skaitliuko keitimo užliejus būstą, padarinius, patyrė 78,80 EUR nuostolių, AB „Lietuvos draudimas“ avarijos padarinių šalinimo darbus įvertino 78,80 EUR (272,09 Lt) (šią sumą išmokėjo atsakovės būstą apdraudusiam M. Z.), todėl ieškovės patirta ši suma ieškovės naudai yra priteistina iš atsakovės L. Z. (CPK 184 str.).

Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog dėl šių darbų apmokėjimo ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Utenos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, kur konstatuota, jog priteisti iš atsakovės 272,09 Lt (78,80 EUR) skolą už remonto darbus, atliktus 2013-04-09, ieškiniu nebuvo prašoma, teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti to, ko neprašoma. Taigi nėra pagrindo teigti, jog ginčas dalyje dėl remonto darbų apmokėjimo iš esmės buvo spręstas ir išspręstas tokius reikalavimus atmetant.

Minėta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje, teisme gautame 2019-01-10, taip pat prašė priteisti iš atsakovės 87, 65 EUR nepriemoką už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28. Teismas nustatė, jog ieškovė turėjo teisę skaičiuoti mokesčius kaip administratorė iki 2015 m. vasario 28 d.

Iš byloje esančio Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs, matyti, jog tarp šalių išspręstas ginčas dėl skolos iki 2013-09-30 įskaitytinai priteisimo. Taigi skaičiuojant skolos dydį laikotarpiu nuo 2013-10-01, laikytina, jog šis laikotarpis prasideda nuo nulio.

Ieškovė nurodė, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28, kuris sudaro 17 mėnesių, turėjo sumokėti 13,60 EUR už administravimą, 60,52 EUR kaupiamųjų lėšų, 28,56 EUR lifto priežiūros išlaidų, 85 EUR namo šilumos ūkio priežiūros išlaidų (17 mėn. x 5 EUR), 49,15 EUR namo techninės priežiūros išlaidų, 215,75 EUR atliktų namo remonto darbų, viso atsakovei priskaičiuota 452,58 EUR. Per minėtą laikotarpį atsakovė sumokėjo 364,93 EUR, nepriemoka sudaro 87,65 EUR.

Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko. Savo nesutikimą su ieškiniu grindė įvairiais motyvais. 2019-02-05 teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį, atsakovė nurodė, jog ieškovė nuo 2013-06-01 neteisėtai pradėjo taikyti padidintą administravimo mokestį, kuris nėra grindžiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, dėl ko atsakovei buvo neteisėtai daugiau priskaičiuota administravimo mokesčio, atsakovė atsiliepime nurodė, jog mokesčio padidinimas buvo pripažintas neteisėtu 2016 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame teismo sprendime (LITEKO duomenimis) buvo konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2013-12-18 (į šį laikotarpį įeina ir šios bylos ginčo laikotarpio dalis) turėjo būti taikomas 2013-06-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1951 nustatytas administravimo mokesčio tarifas. Minėtu įsakymu buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-31 įsakymo Nr. A-2929 1 punktas dėl administravimo mokesčio tarifo.

Kadangi ieškovė 2019-01-10 gautame patikslintame ieškinyje dalyje „Ieškinio dalykas“ 2 punkte nurodė, jog ieškovė, teikdama administravimo paslaugą, turėjo remtis 2006 m. liepos 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-2929 nustatytu administravimo tarifu ir skaičiavimą atliko nurodyto įsakymo pagrindu nustatytu tarifu, teismas 2019-05-06 nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą. 2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2013-06-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1951, kuriuo buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-31 įsakymo Nr. A-2929 1 punktas, tačiau mokesčio tarifas už bendrosios nuosavybės administravimą išliko tas pats - namams su centriniu šildymu - 0,029 Lt už 1 kv. m. (be PVM).

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė nuo 2013-06-01 neteisėtai pradėjo taikyti padidintą administravimo mokestį 0,12 Lt už 1 kv. m, kuris nėra pagrįstas, todėl atsakovei nuo 2013-06-01 iki 2013-10-01 buvo neteisėtai priskaičiuota 9 EUR (1,8 EUR per mėnesį) administravimo mokesčio. Nurodyti atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovės minimas laikotarpis nuo 2013-06-01 iki 2013-10-01 neįeina į skolos laikotarpį nagrinėjamoje byloje, o dėl nurodyto laikotarpio dalies (2013-07-01 iki 2013-10-01) jau yra priimtas minėtas Utenos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas.

Taigi pateikti paslaugų tarifai, paskaičiavimai (pagal patikslintus reikalavimus) (turint omenyje ir dėl administravimo mokesčio) objektyviais duomenimis iš esmės nėra paneigti. Pagal patikslintus reikalavimus ieškovės teigimu atsakovė už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 (už 17 mėnesių) skolinga 87,65 EUR.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų duomenų, atsakovė mokesčius mokėjo, tačiau nereguliariai ir mokėjo savo nuožiūra pasirinktas sumas, mokėjo ne kiekvieną mėnesį. Ataskaitų duomenimis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario atsakovė iš viso sumokėjo ieškovei 452,58 EUR, tačiau 2013 m. spalio mėnesį atsakovės atliktas 64,95 EUR mokėjimas 2014 m. lapkričio 6 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo įvertintas kaip įmoka už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-09-30.

Duomenų, jog įmokų paskirtį atsakovė nurodydavo kitaip, nei tai, kad apmokama konkretaus mėnesio sąskaita nėra pateikta, todėl laikytina, jog nesant kitokio susitarimo dėl įmokų paskirstymo, ieškovė turėjo teisę remtis CK 6.55 str. nuostatomis ir įskaityti seniausias skolas.

Posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, jog ieškovė ieškinyje teisingai apskaičiavo ir teisingai nurodė Skolų valdymo ataskaitoje administravimo mokesčio sumą, kaupiamųjų lėšų sumą, liftų priežiūros mokestį, namo šilumos ūkio priežiūros ir namo techninės priežiūros išlaidas už 17 mėnesių, tačiau tiek atsiliepime, tiek posėdžių metu nesutiko dėl namo stogo remonto išlaidų. Nurodė, jog ieškovės pateikti dokumentai neatitinka fakto, neteisėtai padidinta darbų suma, remonto darbai nebuvo pateikti ieškovės metinėse ataskaitose, skolų valdymo ataskaitoje nurodyta remontui, keitimui, montavimui paskaičiuota 81,7 EUR suma.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, pasisakė Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismui 2015 m. kovo 26 d. priėmus nutartį, kuria Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti. Minėtame sprendime konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamojo namo administratorius, privalėjo imtis priemonių stogo remonto darbams atlikti, o atsakovės sutikimas atlikti stogo remonto darbus nebuvo būtinas ir iš atsakovės buvo priteista ieškovės prašoma skolos suma, tame tarpe ir 201,45 Lt suma mokėtina už stogo remonto darbus už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-09-30 (įskaičius 272,09 Lt į bendrą už nurodytą laikotarpį mokėtiną sumą, kurią ieškovė neteisėtai įskaitė administruojamiems mokesčiams dengti).

Kadangi atsakovė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti išdėstytos skolos už stogo dangos remontą nepateikė, todėl ieškovės paskaičiuota 215,75 EUR dydžio mokėtina suma už 2013 metais atliktus stogo remonto darbus už 17 mėnesių laikytina pagrįsta.

Posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl skolos už suteiktas paslaugas nepagrįstas dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 ieškovei yra sumokėjusi 429,88 EUR. Tačiau pažymėtina, jog atsakovės 2013 m. spalio mėnesio 64,95 EUR dydžio įmoka Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo įskaičiuota skolos už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-09-30 padengimui.

Taigi ieškovės paskaičiuoti mokesčiai už paslaugas laikotarpiu 2013-10-01 iki 2015-02-28 sudarė: administravimo mokestis – 13,60 EUR, kaupiamosios lėšos – 60,52 EUR, liftų techninės priežiūros lėšos – 28,56 EUR, namo šilumos ūkio priežiūros lėšos – 85 EUR, namo techninės priežiūros lėšos – 49,15 EUR, stogo remonto darbų lėšos – 215,75 EUR, viso bendros paslaugų lėšos, mokėtinos atsakovės sudaro 452,58 EUR, atsakovė pagal skolų valdymo ataskaitos duomenis bei posėdžio metu nurodytas aplinkybes už laikotarpio 2013-10-01 iki 2015-02-28 paslaugas sumokėjo 364,93 EUR, todėl laikytina, jog ieškovė pagrįstai nustatė, kad atsakovės skola už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 sudaro 87,65 EUR (452,58-364,93).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs, kad atsakovė už paslaugas ieškovei kaip gyvenamojo namo administratorei už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28 yra skolinga 87,65 EUR, mokesčiai yra susiję su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, išlaikymu bei administravimu, apskaičiuoti, atsižvelgiant į atsakovės turimo buto plotą bei į tai, kad atsakovė yra buto savininkė ir privalo proporcingai savo daliai mokėti priklausančius mokesčius rinkliavas ir kt. , todėl 87,65 EUR skola yra priteistina iš atsakovės L. Z. ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ naudai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 str., jos atlieka kompensuojamąją funkciją ir yra skirtos kreditoriaus nuostoliams padengti. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (166,45 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė 2018-01-08 pareiškimu patikslino ieškinio sumą ir prašė priteisti 154,84 EUR skolą iš atsakovės bei atsisakė ieškinio dalyje dėl 22,67 EUR skolos priteisimo. Tačiau 2019-01-10 teisme gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 166,45 EUR skolą, tačiau dėl likusios pagal pirminį ieškinį (188,88 EUR) sumos nebepasisako. Teismas vertina, jog ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus 22,43 EUR (188,88-166,45), kas yra prilyginama ieškinio atsisakymui, todėl byla dalyje dėl 22,43 EUR skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270, 293 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. Z. ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 78,80 EUR ieškovės patirtų buto remonto išlaidų bei 87,65 EUR už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-28.

Priteisti iš atsakovės L. Z. ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 166,45 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-11-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinę bylą dalyje dėl 22,43 EUR skolos priteisimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Irena Stacevičienė