Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Z. B., jo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei L. K. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovo Z. B. (toliau - ieškovas) ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovei L. K. (toliau - atsakovė):

1. Pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe žemiau išvardintą turtą (turto bendra vertė - 19758 Eur):

- žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 926 Eur;

- gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4667 Eur;

- garažą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 719 Eur;

- ūkinį pastatą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 570 Eur;

- viralinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 980 Eur;

- automobilį „Mercedes Benz 312“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2500 Eur;

- automobilį „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3500 Eur;

- automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 Eur;

- juridinio asmens UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijų, kurių vertė 2896 Eur.

2. Atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemiau išvardintą turtą (turto vertė 7862 Eur) padalinant pusiau, t. y. po 1/2:

- žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 926 Eur;

- gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4667 Eur;

- garažą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 719 Eur;

- ūkinį pastatą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 570 Eur;

- viralinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 980 Eur.

3. Atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui natūra priteisti žemiau išvardintą turtą (turto vertė 8.896 Eur):

- automobilį „Mercedes Benz 312“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2500 Eur;

- automobilį „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3500 Eur;

- juridinio asmens UAB „S“, į k. (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijų, kurių vertė 2.896 Eur.

4. Atidalinti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei natūra priteisti žemiau išvardintą turtą (turto vertė 3000 Eur):

- automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 Eur.

5. Priteisti atsakovei iš ieškovo 2948 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

6. Priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovas ir atsakovė (toliau - šalys) nuo 1992 metų pradėjo kartu gyventi, vedė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Ieškovas ir atsakovė susituokę nebuvo. Šalims gyvenant kartu 1993-12-21 gimė sūnus E. B.. Šalys įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo registruotas vieno ar kito vardu asmeninės nuosavybės teise: 1993-03-16 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovės vardu ir kuris buvo parduotas 1996-12-18. Buto įsigijimo kaina 430.000 talonų; 1993-03-16 įsigijo garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovės vardu ir kuris buvo parduotas 1996-11-11. Garažo įsigijimo kaina 62.100 talonų; 1995-03-18 įsigijo sodą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovės vardu ir kuris buvo parduotas 1998-05-25; 1996-10-17 ir 1996-10-29 įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, garažu ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), kurie visi buvo registruoti atsakovės vardu ir kuriame iki šiol gyvena tiek ieškovas, tiek atsakovė. Namo įsigijimo kaina 24000 Lt. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, šalys įgijo vertingo registruotino nekilnojamojo turto, iš viso už 7862 Eur (vertės nurodomos pagal pateikiamus nekilnojamojo turto registro išrašus: žemės sklypo - 926 Eur; gyvenamojo namo - 4.667 Eur; garažo - 719 Eur; ūkinio pastato - 570 Eur; viralinės - 980 Eur). Šalys įgijo ir kito registruoto turto, kurio bendra vertė 11.896 Eur, t. y.: automobilis „Mercedes Benz 312“, kurio vertė 2500 Eur, kuris registruotas ieškovo vardu; automobilis „VW Sharan“, kurio vertė 3500 Eur, kuris registruotas ieškovo vardu; automobilis „Toyota Corolla Verso“, kurio vertė 3000 Eur, kuris registruotas atsakovės vardu; juridinio asmens UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijų, kurios priklauso ieškovui bei kurių vertė 2896 Eur. 2016 m. rudenį tarp šalių prasidėjus nesutarimams, ieškovas ir atsakovė žodžiu pasidalino asmeninius daiktus, namų įrangą, buitinę techniką ir pasiskirstė kambarius. Šalys name gyvena iki šiol. Šalims pradėjus gyventi atskirai, atsirado būtinybė pasidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigytus daiktus ir išspręsti kompensacijų sumokėjimo klausimus. Ieškovo ir atsakovės bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nors rašytinės jungtinės veiklos sutarties ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtinamas faktinėmis aplinkybėmis - vaiko gimimas, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimas, bendro ūkio tvarkymas, nuolatinis bendravimas ir dalyvavimas šeimos šventėse, bendravimas tiek ieškovo, tiek ir su atsakovės artimais giminaičiais. Ieškovui pradėjus kartu gyventi su atsakove, pastaroji neturėjo jokių santaupų, o garažą ir sodo sklypą atsakovė įsigijo gavusi pinigų iš ieškovo Z. B. mamos - E. B.. Nurodytas aplinkybes liudija tai, kad 1993-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintas santuokinis turtas tarp atsakovės ir buvusio jos vyro, pagal kurį atsakovei buvo priteisti daiktai, kurių vertė 56900 talonų bei 20000 talonų piniginė kompensacija iš buvusio vyro už jam tenkančią didesnę turto dalį. Be to, 1993-03-22 ieškovo mama - E. B., pardavė savo gyvenamąjį namą už 1286000 talonų. Ieškovo mama dalį pinigų davė savo sūnaus (ieškovo) šeimyninei gerovei - nuosavo būsto įsigijimui. 1993-03-16 šalių, o formaliai atsakovės, vardu buvo įsigytas butas ir garažas, už 430000 ir 62100 talonų sumą, kuri buvo gauta ieškovo mamai pardavus namą. Įvertinus tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, ieškovas įgytam turtui prašo nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas prašo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir viralinę, padalinti lygiomis dalimis - po ½ (t. 1, b. l. 1-5).

Atsakovė L. K. pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu susipažino 1992 m. rugpjūčio mėnesį, tuo metu buvo nutraukusi santuoką, atsakovė gyveno Klaipėdoje pas mamą. Ieškovas gyveno Šiauliuose, kartu susitikinėdavo, po ko pradėjo lauktis kūdikio. Atsakovas nesiūlė tuoktis. Atsakovės tėtis, R. K. sužinojęs, kad atsakovė išsituokė ir neturi kur gyventi, kartu su savo mama Z. K. atsakovei nupirko butą, (duomenys neskelbtini) ir garažą (duomenys neskelbtini). Ieškovas pas atsakovę apsigyveno 1994 m. viduryje, tačiau bendro ūkio jie niekada nevedė. Atsakovas prie šio turto įsigijimo jokiomis lėšomis neprisidėjo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog neva tai jo mama 1993-03-22 pardavė gyvenamąjį namą Šiauliuose už 1286000 talonų ir dalį pinigų davė jo šeimyninei gerovei, tačiau atsakovė pažymėjo, jog butas ir garažas buvo įsigyti anksčiau, nei ieškovo mama pardavė gyvenamąjį namą. Be to, būtų buvę nelogiška turtą registruoti atsakovės vardu, jeigu jis perkamas už ieškovo motinos pinigus. Šalys nebuvo susituokusios. Atsakovės žiniomis, ieškovas 1993-1994 metais nupirko savo buvusiai žmonai nekilnojamąjį turtą, todėl jeigu ir gavo iš savo mamos pinigų, tai juos galėjo išleisti būtent savo buvusios šeimos gerovei užtikrinti. Atsakovė su ieškovu niekada nevedė bendro ūkio. Kiekvieno gaunamos pajamos buvo jo asmeninė nuosavybė ir tik lygiomis dalimis prisidėdavo prie mokesčių sumokėjimo. 1996 metais atsakovė nusprendė nusipirkti žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kaimo vietovėje, nes sūnus susirgo bronchine astma. 1996-11-11 atsakovė pardavė garažą už 4000 Lt, po to 1996-12-18 pardavė butą už 32000 Lt. 1996-10-17 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 24000 Lt nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais. 1996-10-29 nusipirko 0,2806 ha žemės sklypą ant kurio stovėjo namas. Ieškovas prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo, todėl visa nuosavybė buvo registruota atsakovės vardu. Pažymėjo, jog pagal sudarytus sandorius, atsakovei užteko savo asmeninių lėšų šio nekilnojamojo turto įsigijimui, nes už parduotą butą ir garažą gavo 36 000 Lt, o už gyvenamąjį namą ir žemės sklypą sumokėjo 29 118 Lt. Atsakovė su ieškovu neįgijo jokio žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nežinoma apie šio turto įsigijimą bei kur ieškovas panaudojo gautus pinigus pardavęs šį turtą. UAB „S“ akcijos yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovė patvirtino, jog ieškovas savo darbu yra prisidėjęs prie gyvenamojo namo remonto, todėl sutinka jam išmokėti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo investuotų lėšų į remonto darbus, dydį pagal pateiktus dokumentus (t. 1, b. l. 72-76).

Teismo posėdžio metu ieškovo Z. B. atstovas advokatas Regimantas Špelveris patvirtino ieškovo teiktuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog gyvenamasis žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo įsigytas iš šalių bendrų pajamų, tačiau gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo pagerinti ieškovo. Statybos darbus ieškovas atliko ūkio būdu.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės L. K. atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė patvirtino atsakovės teiktuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas yra registruoti, tokie kokie jie buvo šio turto įsigijimo metu. Kol nėra atlikta šio turto pagerinimai, nėra galimybės nustatyti dalinę nuosavybę į šį turtą. VĮ Registrų centre registruotas buvęs gyvenamasis namas, kuris yra iš esmės renovuotas, buvusio gyvenamojo namo vertė nurodyta 4667 Eur. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas finansiškai ar darbu prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo bei jo pagerinimo. Nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas gautas pinigų lėšas iš savo motinos bei jo vykdytos komercinės veiklos panaudojo ginčijamo turto įsigijimui bei jo pagerinimui. Nepateikti rašytiniai dokumentai apie ieškovo gaunamas pajamas, pirktas statybines medžiagas.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. J. paaiškino, jog su atsakove L. K. yra pažįstamos apie 30 metų. Patvirtino, jog Z. B. buvo pasiturintis verslininkas. Butą L. K. nupirko Z. B., įrodydamas savo jausmus. Atsakovės L. K. finansinė padėtis nebuvo gera, dirbo medicinos seserimi. Įsigytas namas buvo apleistas, buvo atliekami statybos darbai. Matė, jog statybos darbus atlikinėjo ir pats Z. B.. Nežino iš kokių pinigų buvo vykdomi statybos darbai. Ieškovas Z. B. ir L. K. gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį (t. 1, b. l. 160).

Teismo posėdžio metu L. J. paaiškino, jog yra atsakovės L. K. sesuo. Patvirtino, jog seseriai butą ir garažą nupirko močiutė, kuri buvo pakankamai pasiturinti. Tėvas taip pat finansiškai prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Gyvenamąjį namą įsigijo pati L. K., statybos darbus padėjo atlikti ieškovas Z. B. (t. 1, b. l. 160).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nekilnojamojo turto registro duomenis patvirtina, jog 1993-03-16 atsakovė L. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 430.000 talonų įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1996-12-18 už 32000 Lt. 1993-03-16 atsakovė L. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 62100 talonų įgijo garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1996-11-11 už 4000 Lt.

1993-12-21 L. K. ir Z. B. susilaukė sūnaus E. B. (t. 1., b. l. 6).

1995-03-18 atsakovė L. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo sodą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1998-05-25 (t. 1, b. l. 22, 79).

1996-10-17 atsakovė L. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 24000 Lt įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 31-36). 1996-10-29 atsakovė L. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 5118 Lt vertės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33).

Automobilių „Mercedes Benz 312“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas ieškovas Z. B. (t. 1, b. l. 13).

Automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nurodyta atsakovė L. K. (t. 1, b. l. 12).

Atsakovo Z. B. vardu įkurtas juridinis asmuo - UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurios 100 proc. akcijų, priklauso ieškovui, bendra vertė 2896 Eur (t. 1, b. l. 14-16).

Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir anksčiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Tokių asmenų santykiams reglamentuoti skirtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriaus ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos, tačiau kol nėra priimto ir įsigaliojusio įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis).

Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo atveju, ieškovui kyla pareiga įrodyti faktines aplinkybes, jog šalys gyvendamos kartu vedė bendrą ūkį, tai yra ieškovas privalo įrodyti, kad jis savo asmeninėmis lėšomis ir darbu sukūrė bendrą turtą, tai yra žemės sklypą bei jame nurodytus stovinčius pastatus.

Atsakovė patvirtino, jog 1996 m. spalio mėnesį ginčo turtą, tai yra žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovė įsigijo savo vardu už asmenines savo lėšas (t. 1., b. l. 31-36). Pinigų šio naujo nekilnojamojo turto įsigijimui, kurio vertė buvo iki 30000 Lt, atsakovė gavo 1996 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį pardavusi butą ir garažą už 36000 Lt (t. 1, b. l. 77-78). Pažymėjo, jog gyvenamojo namo su priklausiniais įsigijimo sandoris buvo sudarytas anksčiau, tai yra 1996 m. spalio mėnesį, o pinigus pardavėjai atsakovė sumokėjo vėliau, gavusi pinigus už parduotą butą ir garažą, tai yra po mėnesio. Be to, atsakovė pažymėjo, jog 1998-05-25 pardavus sodo sklypą (t. 1, b. l. 22, 79), gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo remontui.

Atsakovė akcentavo, jog nuo 1994 m. gyvenant kartu su ieškovu jie bendro ūkio niekada nevedė, bendrų santaupų neturėjo, išlaidas dengdavo kiekvienas iš savo asmeninių santaupų atskirai.

Ieškovas teismui paaiškino, jog nuo 1992 metų pradėjo gyventi kartu su ieškove ir nuo tada vedė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Ieškovui pradėjus kartu gyventi su atsakove, pastaroji neturėjo jokių santaupų, o butą, garažą ir sodo sklypą atsakovė įsigijo gavusi pinigų iš ieškovo Z. B. mamos - E. B.. Pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes liudija tai, kad 1993-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintas santuokinis turtas tarp atsakovės ir buvusio jos vyro, pagal kurį atsakovei buvo priteisti daiktai, kurių vertė 56900 talonų bei 20000 talonų piniginė kompensacija iš buvusio vyro už jam tenkančią didesnę turto dalį. Be to, 1993-03-22 ieškovo mama - E. B., pardavė savo gyvenamąjį namą už 1286000 talonų. Ieškovo mama dalį pinigų davė savo sūnaus (ieškovo) šeimyninei gerovei - nuosavo būsto įsigijimui. 1993-03-16 šalių, o formaliai atsakovės, vardu buvo įsigytas butas ir garažas, už 430000 ir 62100 talonų sumą, kuri buvo gauta ieškovo mamai pardavus namą.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Pažymėtina, jog ieškovas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes grindžia vien savo teismui teiktais paaiškinimais, su kuriais atsakovė kategoriškai nesutinka. Byloje nepateikta jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes apie ieškovo atliktus kokius tai bankinius pervedimus ar grynųjų pinigų perdavimus, atsakovei savo vardu įsigyjant butą, garažą, sodo sklypą, žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais.

Teismo posėdžio metu ieškovo kviesta liudytoja B. J. paaiškinusi, jog butą atsakovei nupirko ieškovas įrodydamas jai savo jausmus. Liudytoja pažymėjo, jog atsakovės L. K. finansinė padėtis nebuvo gera. Atsakovė dirbo medicinos seserimi, todėl pagal savo finansines pajamas negalėjo savarankiškai įsigyti tokį butą. Teismas vertindamas liudytojos paaiškinimus, atkreipia dėmesį, jog ši liudytoja paaiškinimus teismui teikė ieškovo iniciatyva. Jos paaiškinimai prieštarauja atsakovės bei atsakovės kviestos liudytojos L. J. paaiškinimams. Pažymėtina, jog liudytoja B. J. nebuvo byloje nurodytų sandorių šalimi, nedalyvavo derybose sudarant sandorius, perduodant pinigus už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Nesant byloje rašytinių ar kitų objektyvių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir liudytojos B. J. paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie atsakovės vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto sukūrimo, konstatuotina, jog nurodyti ieškovo ir liudytojos B. J. paaiškinimai yra nepakankami įrodymai nurodytoms faktinėms aplinkybėms konstatuoti. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad šalys gyvendamos kartu vedė bendrą ūkį, tai yra neįrodė, kad ieškovas iš savo asmeninių santaupų įsigijo žemės sklypą bei jame stovinti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, koks buvo jo faktinis įnašas į bendrą jungtinę veiklą išreikštas pinigais (CK 6.970 straipsnis 2 dalis ). Nepateikta jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų apie ieškovo gautas lėšas, nagrinėjamu laikotarpiu nuo 1994 m. vidurio iki 2018-03-06, iš darbinės veiklos apie jam kitų asmenų perduotas pinigines lėšas, jų panaudojimą ir k. t.

Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-181-969/2016).

Analogiškomis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl nurodyto kilnojamojo turto (transporto priemonių) bei įmonės akcijų pripažinimo šalių bendrąją daline nuosavybe.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus argumentus, ieškinio reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, atmestinas.

Dėl atliktų turto pagerinimo darbų.

Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva - byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56- 219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18punktą).

CK 1.136 str. 1 d. įtvirtinta, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso (t. y. civilinio kodekso) ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Minimo straipsnio 2 d. 1 ir 2 p. įtvirtinta, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš (i) šio kodekso (t. y. civilinio kodekso) ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių, (ii) iš teismų sprendimų.

Šiuo nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai yra mišraus pobūdžio, turi tiek daiktinės teisės, tiek bendradarbiavimo, tiek jungtinės veiklos, tiek statybos rangos požymių.

Atsakovė pripažino, jog gyvenamasis namas po įsigijimo buvo remontuojamas, statybos darbus ieškovas atliko gyvenant kartu su atsakove. Atsakovė patvirtino, jog sutinka ieškovui atlyginti už jo atliktus gyvenamojo namo remonto darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas patvirtinančias statybinių medžiagų įsigijimą bei statybos darbų įkainius.

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors ieškovas ir atsakovė nebuvo susituokę, tačiau nuo 1994 m. vidurio gyveno kartu, susilaukė sūnaus, turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, t. y. apie 20 metų buvo sugyventiniai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvendami gyvenamajame name buvo darbingi, verslūs. Gyvendami kartu buvo atlikti gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kito turto pagerinimai (rekonstrukcija).

Ieškovas nurodė, kad gyvenamajame name atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją: pristatė priestatą, pakeitė namo stogą, inžinerinius tinklus, atliko vidaus remontą. Ieškovas pažymėjo, jog jis yra profesionalus statybos meistras ir visus pagerinimo, rekonstravimo, remonto darbus atliko savo jėgomis, sąnaudomis, kartais pasitelkdamas jo vadovaujamos įmonės darbuotojus.

Ieškovas pripažino, kad neturi dokumentų patvirtinančių kiek piniginių lėšų yra investuota į namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus. Pažymėjo, jog 1996 metais įgyto gyvenamojo namo kokybė ir vertė yra ženkliai padidėjusi, kuriame ne tik sutvarkyta visa namo vidaus gerovė, bet jis iš esmės perstatytas „iš naujo“. Nurodė, kad ūkinis pastatas taip pat iš esmės yra pagerintas.

Ieškovas savo argumentams pagrįsti pateikė teismui Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 90901 (toliau – ekspertizės aktas) (t. 2, b. l. 44-69). Ekspertizės akto išvados bei teismo posėdžio metu teismo ekspertas Renatas Gricius patvirtino, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė, tokios būklės, kokios buvo prieš rekonstrukciją, vertinimo (2019-09-18) diena buvo 52.000 Eur. Šio turto po rekonstrukcijos, vertinimo dienai yra 102000 Eur. Nekilnojamojo turto vertė atlikus rekonstrukciją padidėjo 96 proc. (t. 2, b. l. 68).

Ekspertizės akte nurodoma, jog gyvenamas namas 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 225,87 kv. m bendro ploto (projektiniais duomenimis), įregistruotas plotas iki pastato rekonstrukcijos buvo 126,13 kv. m., šiuo metu plotas yra 225,87 kv. m. Nurodoma, kad po rekonstrukcijos kadastriniai matavimai nebuvo atlikti (t. 2, b. l. 50-51).

Ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos bei šalių suteikta žodine informacija matyti, kad buvo pakeisti gyvenamojo namo langai, stogas, lauko durys, atnaujinta šildymo sistema, pristatyti du nedideli priestatai bei įrengta mansarda. Namo plotas prieš rekonstrukciją kadastrinių matavimų duomenimis buvo 126,13 kv. m. Mansarda nebuvo įrengta ir į namo plotą neįtraukta. Garažas, ūkinis pastatas ir viralinė sudaro vieną bendrą mūrinį ūkinį pastatą. Atliekant namo rekonstrukciją iš išorės buvo renovuotas ir ūkinis pastatas. Jis buvo apmūrytas apdailos raudonomis plytomis, pakeista stogo danga į molio čerpių. Apžiūrint vertinamą turtą, defektų, kurie turėtų įtakos numatomai likusiai funkcinio ir ekonominio tarnavimo trukmei, vertintojas nenustatė.

Vertinant ekspertizės akte nurodytus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų apimtis bei atsižvelgti į turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo (vertė atlikus rekonstrukciją padidėjo 96 proc.), konstatuotina, jog rekonstrukcijos darbai iš esmės pagerino pastatų būklę. Ekspertizės aktas patvirtino, jog ginčo pasatų nekilnojamojo turto vertė padidėjo nuo 52.000 Eur iki 102000 Eur.

Ieškovo teismui pateiktoje statybos darbų sąmatoje pagal atliktus darbus esamame statinyje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - sąmata) nurodoma 306939,91 Eur (su PVM) statybos darbų kaina (t. 1, b. l. 170-175). Nurodyta suma 306939,91 Eur (su PVM) sudaro: senojo pastato ardymas -16601,31 Eur, sklypo aptvėrimas kapitalinio mūro tvora – 29156,11 Eur, šiltnamio statyba – 5927,32 Eur, esamo namo vidaus darbų įrengimas – 46618,37 Eur, fasado šiltinimo darbai – 15966,07 Eur, esamo namo rekonstrukcijos darbai – 104587,04 Eur, ūkinio pastato remonto darbai – 34813,13 Eur. Pridėtinės vertės mokestis 21 proc., paskaičiuotas 53270,56 Eur.

Ieškovo pateiktoje sąmatoje, kurioje nurodoma atliktų statybos darbų kaina, kelia pagrįstų abejonių dėl nurodytų duomenų objektyvumo. Pažymėtina, jog ekspertizės akte nekilnojamojo turto ekspertas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato nekilnojamojo turto vertės padidėjimą po atliktų statybos darbų nurodė 50 000 Eur, kai sąmatoje vien tik statybos darbų kaina be statybinių medžiagų, nurodyta daugiau kaip 6 kartus didesnė, tai yra 306939,91 Eur.

Ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių dokumentų apie jo turėtas finansines išlaidas statinių rekonstrukcijai bei remontui. Negalint objektyviai nustatyti statybos darbų apimčių, sunaudotų statybos medžiagų kiekių, jų įkainių, teismui nėra galimybės tiksliai nustatyti ieškovo atliktų statybos darbų apimtis bei ieškovo turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nekilo ginčo, jog ieškovas savo darbu atliko dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių priklausančių ieškovei rekonstrukcijos ir remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, jo sūnus bei sūnaus mama, iki šiol naudojasi renovuoto gyvenamojo namo bei ūkinio pastato gerbūviu, teismas atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas dėl turto vertės pasikeitimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovui priteisia 10000 Eur už atsakovei L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimą (atliktus statybos darbus ir naudotas statybines medžiagas) laikotarpiu nuo 1996-10-18 (atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą registravimo viešame registre dienos) iki 2018-03-06 (ieškinio pateikimo teismui dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas rašytiniais dokumentais pagrindė 4916,5 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1000 Eur už ekspertizės atlikimą (t. 2, b. l. 35, 43), 302,50 Eur už lokalinės sąmatos parengimo paslaugas (1 t., b. l. 177-178); 364 Eur sumokėtas žyminis mokestis, (t. 1, b. l. 37, 48), 3250 Eur teisinės atstovavimo išlaidos (t. 1, b. l. 38, 44, 152-157, 179-180, 188-189, 2020-02-10 DOK 6287).

Atsakovė rašytiniai dokumentais pagrindė 2100 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 68, 149, 2020-07-13 DOK 26397).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas ieškiniu pareiškė 60000 Eur vertės turtinį reikalavimą į atsakovei priklausantį 120000 Eur vertės nekilojamąjį turtą. Ieškovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir atidalinimo buvo atmestas. Teismas priteisė ieškovui 10000 Eur sumą už ieškovo atliktus statybos darbus ir sunaudotas tam statybines medžiagas gerinant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovė neginčijo, jog ieškovas atliko dalį statybos darbų jai nuosavybės teise priklausančiose statiniuose. Sutiko sumokėti už atliktus statybos darbus ir pirktas statybines medžiagas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas patvirtinančias statybinių medžiagų įsigijimą bei statybos darbų įkainius. Atsižvelgiant į bylos baigties rezultatą, ieškovės visos bylos nagrinėjimo metu patirtos teisinės atstovavimo išlaidos - 2100 Eur, priteistinos iš ieškovo.

Ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti bendrąja daline jo nuosavybę į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jam priteisti ½ šio nekilnojamojo turto. Pažymėtina, jog ieškinio reikalavime ieškovas nurodė viso nekilnojamojo turto vertę – 7862 Eur. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu savo paaiškinimais ir rašytiniais dokumentais (ekspertizės aktu) nurodė, kad šio nekilnojamojo turto vertė padidėjo 96 procentus, tai yra nuo 52.000 Eur iki 102000 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, jog atlikus pastatų rekonstrukciją pastatų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. VĮ Registrų centro išrašuose nurodytos buvusio nekilnojamojo turto vertės yra neaktualios ieškovo turtiniams ieškinio reikalavimams. Teikiant ieškinį teismui nebuvo atskleista tikroji ginčijamojo nekilnojamojo turto rinkos vertė (Lietuvos Respublikos CPK 86 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės aktas patvirtino, jog po pastatų rekonstrukcijos nekilnojamojo turto rinkos vertės žymiai pasikeitė. Šiuo metu viso nekilnojamojo turto į kurį ieškovas paršo nustatyti jo dalinę nuosavybę (žemės sklypą ir statinius) vidutinė rinkos vertė yra 120000 Eur (t. 2, b. l. 65). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas kėlė reikalavimus pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ ginčijamo nekilnojamojo turto dalį, tai turtinio reikalavimo suma dėl nekilnojamojo turto buvo 60000 Eur, o mokėtina –žyminio mokesčio suma yra 1125 Eur, tačiau teismas ieškinį kitais pagrindai tenkino 10000 Eur sumai, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma proporcinga nepatenkintų reikalavimų sumai yra 938 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sumokėjo tik 364 Eur, todėl sprendimui įsiteisėjus ieškovas įpareigotinas sumokėti nesumokėtą 574 Eur žyminio mokesčio valstybei, o atitinkamai atsakovė įpareigotinas sumokėti 187 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 – 260, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 10000 Eur už atsakovei L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimus, tai yra atliktus statybos darbus ir sunaudotas statybines medžiagas, laikotarpiu nuo 1996-10-18 iki 2018-03-06.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 574 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės L. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), 187 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.