Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

4. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovui buvo suteikta paskola, nes šis turėjo problemų su AB SEB banku, skolindamasis pinigus, atsakovas pats nurodė šias aplinkybes pradiniam kreditoriui, kadangi šalis siejo artimi draugiški santykiai, pradinis kreditorius nusprendė atsakovui padėti. Ieškovės nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis siejo kokie nors kitokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai buvo paskola. Ieškovės atstovė nurodo, kad, jei teismas nuspręstų, kad šalių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, minėtą sumą prašo priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo gautus pinigus.

II. Atsakovo argumentai

III. Trečiojo asmens argumentai

10. Po kurio laiko V. R. pasiteiravo atsakovo dėl pinigų grąžinimo, tačiau konkrečių terminų ir galimybių kada atsakovas atsiskaitys pateikta nebuvo. Supratęs, jog atsakovas piktybiškai pasinaudojo draugiškais santykiais ir tuo, jog paskolos šalys neįteisino paskolos rašytine sutartimi, o tik žodiniu susitarimu, trečiasis asmuo nusprendė ieškoti teisininkų, kurie padėtų pinigus išieškoti. Atitinkamai 2020 m. rugsėjo 14 d. su UAB „Legal Balance“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

11. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius V. R. į atsakovo N. G. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 53612434, pervedė 500, 00 Eur, 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 128672221 pervedė 2 000,00 Eur, 2017 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 129536932, pervedė 2 000,00 Eur, 2017 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 130089739, pervedė 950, 00 Eur ir 2017 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 130878310, pervedė 200,00 Eur. Visuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „pavedimas“.

12. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020-09/54, (toliau - Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius V. R. perleido ieškovui, visas Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į Priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties nurodytus asmenis (skolininkus) (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punktas). Priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties nurodyta, kad perleidžiama reikalavimo teisė į skolininką N. G. 5 650,00 Eur sumai pagal mokėjimo nurodymus Nr. 53612434, Nr. 128672221, Nr. 129536932, Nr. 130089739, Nr. 130878310. 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovas el. paštu buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimo.

13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

14. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovo pastarajam pradinio kreditoriaus paskolintą pinigų sumą (5 650,00 Eur), kurios šis negrąžino, o kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, kad pradinis kreditorius V. R. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2017 m. birželio 27 d. suteikė atsakovui 5 650,00 Eur paskolą, pervesdamas minėtą sumą penkiais atskirais bankiniais pavedimais į atsakovo sąskaitą. Ieškovė tokios pozicijos nuosekliai laikėsi tiek pareikšdama ieškinį, tiek jį nagrinėjant teisme – reikalavimą grindė paskolos sutartinių teisinių santykių su atsakovu faktu. Pažymėtina, kad nors teisiniai santykiai vyko tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, o ieškovė tik perėmė reikalavimo teises pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau teisių perėmėjai visi veiksmai, atlikti procese iki jos įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

16. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

19. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios dėl paskolos suteikimo bei paskolos gavėjo įsipareigojimo ją grąžinti, todėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė. Ieškovė savo ieškinį dėl paskolos atsakovui suteikimo grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (penkiais mokėjimo nurodymais bei 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku, kuriuo atsakovas teiraujasi dėl paskolos suteikimo). Ieškovės nuomone, jos į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta paskola. Tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka bei, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai, kadangi nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti minėtą pinigų sumą pradiniam kreditoriui.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Ieškovės nurodytas 2017 m. birželio 5 d. el. laiškas, kuriame rašoma “Sveikas Vytai, norėjau paklausti ar bus galimybė dėl paskolos? Kitą savaitę planuoju į banką“, savaime nepatvirtina fakto, kad pradinis kreditorius ir atsakovas tarėsi dėl paskolos sąlygų. Nėra pateikta jokio pradinio kreditoriaus siūlymo paskolinti atsakovui pinigų, yra tik atsakymas, jog jis paskambins atsakovui dienos bėgyje. Pažymėtina, kad tokią žinutę galima interpretuoti įvairiais būdais. Kaip byloje paaiškino atsakovas, jie su pradiniu kreditoriumi turėjo bendrą verslą, nei viena šalis neginčijo fakto, jog pradinio kreditoriaus ir atsakovo vadovaujama įmonė šalių nurodytu laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų. Bet kokiu atveju, minėtas įrodymas nepatvirtina jokių ikisutartinių šalių santykių dėl paskolos suteikimo – nei įsipareigojimo suteikti paskolą, nei paskolos dydžio, nei termino, kuriam paskola būtų suteikta ir pan.

21. Ieškovė taip pat teigia, kad faktą, jog pradinis kreditorius paskolino minėtą pinigų sumą, patvirtina ir į bylą pateikti penki mokėjimo nurodymai. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

22. Ginčo dėl paties pinigų pervedimo fakto, t. y. kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2017 m. birželio 27 d. penkiais atskirais bankiniais pavedimais pradinis kreditorius į atsakovo sąskaitą pervedė 5 650,00 Eur sumą, byloje nėra. Tačiau atsakovas nurodo, kad pinigus pradinis kreditorius į jo asmeninę sąskaitą pervedė jų turimos įmonės veiklai vystyti. Byloje apklaustas liudytojas L. L. taip pat patvirtino, kad jis dirbo UAB „Kauno keleivių aptarnavimo centras“, kurio vadovu buvo atsakovas, o akcininku – trečiasis asmuo V. R.. Liudytojas dirbo administracijoje, todėl jam buvo žinomi įmonės veiklos sunkumai. Kaip nurodė liudytojas, 2017-2018 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, jos sąskaitos buvo areštuotos, o kadangi įmonė teikė taksi paslaugas, reikėdavo mokėti ir servisams, ir pirkti padangas, akumuliatorius, mokėti darbo užmokestį, todėl visi galvojo kaip padėti įmonei išsilaikyti. Kadangi už paslaugas klientai daugiausiai mokėdavo grynais pinigais, o į įmonės sąskaitą pinigų įnešti nebuvo galima, V. R. pervesdavo pinigus į atsakovo sąskaitą, o šis juos panaudodavo įmonės reikmėms. Teismas pažymi, kad nors atsakovas ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad gauti pinigai buvo panaudoti bendrovės tikslams, tačiau šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad galimai buvo ir kitokia priežastis, dėl kurios pradinis kreditorius pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą. Taip pat savo procesiniuose dokumentuose atsakovas mini, kad pats V. R. jam buvo skolingas, ką patvirtina ir atsakovo pateiktas susirašinėjimas tarp šalių, todėl pradinio kreditoriaus padaryti pavedimai galėjo turėti ir kitokią paskirtį. Pažymėtina, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, kai ieškovė reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių, atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą, tai padaryti turi ieškovė.

23. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas, sutikdamas geruoju sumokėti 1 500,00 Eur, taip pripažino faktą, kad yra skolingas pradiniam kreditoriui, tačiau iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalims vedant derybas atsakovas, sutikdamas šią sumą sumokėti pabrėžė, kad jis „mokėtų ne skolą, o pirktų ramybę“, todėl atmestini ir šie ieškovės argumentai, jog atsakovas pripažino buvus paskolinius santykius tarp jo ir pradinio kreditoriaus.

24. Bet kuriuo atveju, pradinis kreditorius, kaip apdairus asmuo, skolindamas pinigus be rašytinės sutarties, privalėjo mokėjimo nurodyme įvardinti tikslią pervedamų pinigų paskirtį, o to nepadaręs prisiimti visą galimą riziką. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinis kreditorius, prieš perleisdamas ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą, būtų reikalavęs iš atsakovo grąžinti paskolintus pinigus, byloje nepateiktas joks raginimas grąžinti skolą, tik deklaratyviai teigiama, kad žodžiu buvo raginama grąžinti skolą, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina tokių aplinkybių.

25. Įvertinęs ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą bei byloje nustatytas aplinkybes, tai kad pervedant pinigus nebuvo konkrečiai nurodyta, jog pervedami pinigai yra paskola, kad nėra duomenų apie sutarties terminą, atsakovo raginimą grąžinti skolą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – atsakovo įsipareigojimo grąžinti pavedimu gautus pinigus. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių egzistavimo, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pareiškė prašymą, kad jei teismas nuspręstų, kad šalių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, minėtą sumą prašo priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo gautus pinigus.

27. Teismas pažymi, kad paskolos sutarties sudarymas ir asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad pradinį kreditorių ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovei, tačiau savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad pinigus atsakovui V. R. pervedė be teisinio pagrindo, todėl tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko ir teismui nekyla pareiga tokias aplinkybes tirti ir vertinti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Dėl to konstatavęs, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių, teismas, nesant šalies reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, remdamasis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

30. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą). Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, todėl teismas neturi pagrindo taikyti kito, ieškovės neįrodinėto teisių gynimo būdo – be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Atsakovą N. G. byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokato padėjėjas Mantas Beigys, kuriam už suteiktas paslaugas (teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimo teismo posėdžiuose ir kt.), atsakovas 2021 m. spalio 19 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 2 161,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, byla teisminiam nagrinėjimui buvo rengiama paruošiamųjų dokumentų būdu, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumo aspektu, todėl ieškovės ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsakovui N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 161,25 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.