- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- eI1-3085-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01839-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų.
Skunde nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki skundo padavimo dienos (pareiškėjas skundą padavė 2024 m. rugsėjo 20 d.) (toliau – ginčo laikotarpis), pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. buvo pažeistos jo subjektinės teisės į orias kalinimo sąlygas.
Teigia, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo paskirtas gyventi į 11 būrio 4 gyvenamąją patalpą. Šioje patalpoje yra įrengta 10 miegamųjų vietų, o jos plotas nesiekė 30 kv. m. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pareiškėjo tvirtinimu, jo atžvilgiu buvo pažeista vienam asmeniui pataisos įstaigose tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas nurodo ir tai, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime įrengtas dušas neatitinka reikalavimų. Po 2022 m. vasario mėnesio tarp dušų čiaupų buvo įrengtos ne daugiau kaip 30 cm pločio sienelės, kurios visiškai neatskyrė nuteistųjų maudantis. Maudantis vienas nuteistasis galėjo matyti kitą nuteistąjį. Be to, dušo čiaupai buvo įrengti abiejose dušo kambario pusėse, todėl priešais maudydamiesi nuteistieji galėjo be sunkumų vienas kitą stebėti. Dėl to, kad galėjo būti kažkieno stebimas, pareiškėjas jautėsi nejaukiai, negalėjo normaliai nusiprausti. Tuo, anot pareiškėjo, buvo pažeista jo privatumo teisė. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė emocinę depresiją, pažeminimą. Teigia, kad tik po daugelio prašymų ir teikiamų skundų 2024 m. rugsėjo 5 d. dušo patalpose buvo papildomai įrengtos užuolaidėlės. Kadangi buvo verčiamas maudytis patalpose, kurios neatitiko nustatytų reikalavimų, pareiškėjo įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti, jog kalinimo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Šiais veiksmais jam buvo padaryta žala.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11-ame būryje prie įėjimo į pastatą yra įrengta vieta rūkymui. Anot pareiškėjo, nuteistieji rūko nurodytoje administracijos vietoje, tačiau tai neišsprendžia rūkymo vietos problemos, kad nereikėtų kvėpuoti dūmais užterštu oru, nes kiekvieną kartą, išeinant iš gyvenamojo pastato ar įeinat į jį, būtinai turi pereiti per rūkančiųjų minią ir kvėpuoti dūmais užterštu oru.
Pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis juridinio asmens valdymo organams imperatyviai nurodo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui vietos ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Pataisos įstaigoje nėra įrengta rūkymui skirta vieta, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad jo teisės yra pažeistos, neužtikrinus galimybės kvėpuoti dūmais ne užterštu oru.
Pareiškėjas nurodo ir tai, kad 11-ame būryje neįrengtas poilsio kambarys, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, ar šiaip atlikti įvairius darbus. Taip pat, anot pareiškėjo, nebuvo kur išsidžiovinti avalynės, todėl jis buvo priverstas vaikščioti drėgna avalyne. Trečią savaitę nėra skalbimo, džiovinimo mašinų. Vis žadama jas sutaisyti, bet tai lieka tik pažadais. Dėl to pareiškėjas negali išsiskalbti drabužių.
Pareiškėjas teigia, jog gyvenamoje patalpoje pilna blakių, kurios nuolat kandžioja nuteistuosius. Atkreipė dėmesį, kad kalėjimo administracija nepakankamai imasi priemonių parazitams išnaikinti. Buvo daroma dezinfekcija parazitų naikinimui, tačiau kitą dieną visi parazitai grįžta į gyvenamąsias patalpas ir toliau kandžioja nuteistuosius, taip pat ir pareiškėją. Pareiškėjas, laikomas patalpoje, kurioje nuolat kandžiojamas blakių, kenčia nežmoniškus skausmus, patiria nemigą. Teigia, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimas, nesudarydamas jam, kaip nuteistajam, saugios sveikatai gyvenamoje patalpoje sąlygų pažeidė Lietuvos higienos normų HN 76:20210 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji reikalavimai“ 6 ir 60 punkto reikalavimus.
Atkreipia dėmesį, kad, jeigu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų pažeistos jo privatumo teisės, nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, nereikėtų vaikščioti su drėgnais batais ar nešvariais drabužiais, galėtų naudotis poilsio kambariu, nebūtų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, nepablogėtų sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija, neiškiltų kitos problemos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d. – 11 būrio 3 patalpoje, o ne 11 būrio 4 patalpoje, kaip teigia pareiškėjas. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 3 patalpos plotas – 31,74 kv. m. Patalpoje įrengta 10 miegamųjų vietų. Paaiškina, kad Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.2.1 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą teigia, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Paaiškina ir tai, kad Pravieniškių 2-ąjame kalėjime ginčo laikotarpiu dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos. Taip pat, Turto valdymo skyriaus žodiniu sprendimu 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengtos dušo užuolaidos iš priekio. Tarnyba informuoja, kad pareiškėjas su skundais dėl neužtikrinto privatumo maudantis duše į įstaigos administraciją nesikreipė. Atkreipia dėmesį, kad dušo įrengimas su pertvaromis iš šonų, bet be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jei pareiškėjas visą ginčo laikotarpiu naudojosi dušu, kuriame buvo įrengtos pertvaros iš šonų. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai, todėl, Tarnybos nuomone, pareiškėjo privatumas duše be durų ar uždangos iš priekio iš esmės nebuvo pažeidžiamas ir neteisėti Kalėjimų tarnybos veiksmai neturėtų būti pripažinti.
Dėl rūkymo vietos Tarnyba pažymi, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, už tai jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Tarnybos Turto valdymo skyrius neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl to, kad jam tenka kvėpuoti užterštu oru. Be to, pareiškėjas skunde pats nurodė, kad rūkymo vieta buvo įrengta ir pažymėta lauke, prie išėjimo iš gyvenamojo pastato. Šiuo atveju Tarnyba neturėjo duomenų apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, todėl mano, kad Tarnybos neteisėti veiksmai neturėtų būti nustatyti.
Nurodo, kad atskiras poilsio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke ir kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose ir koplyčioje. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambario, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl tokie pareiškėjo keliami argumentai turėtų būti laikytini deklaratyviais ir atmestini. Teigia, kad Tarnyba neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su nusiskundimais dėl laisvalaikio/užimtumo trūkumo ar poilsio kambario nebuvimo. Pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
Dėl skalbimo ir džiovinimo galimybių Tarnyba paaiškina, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veikiančioje bendrojo naudojimo skalbykloje yra įrengtos elektrinės skalbimo mašinos, o džiovykloje įrengtos elektrinės džiovinimo mašinos, tokiu būdu sudarant sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Tačiau skalbimo mašina ir džiovyklė buvo sugadinta, todėl iki 2024 m. rugsėjo 30 d. minėta buitinė technika buvo remontuojama. Sutaisyta buitinė technika buvo grąžinta į tam numatytas vietas. Atkreipia dėmesį, kad remonto metu skalbimo ir džiovinimo paslauga buvo teikiama nepertrūkstamai, t. y. pagal patvirtintą Saugumo valdymo skyriaus Nuteistųjų skalbinių priėmimo/išdavimo skalbykloje grafiką, 11 būrio nuteistųjų nešvarūs drabužiai bei patalynė buvo išskalbta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo skalbykloje. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai buvo grąžinami nuteistiesiems. Taip pat atkreipia dėmesį, kad džiovinimo vietos yra įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo kaip išsiskalbti ir išsidžiovinti avalynės turėtų būti atmestini, kaip nepagrįsti.
Tarnyba akcentuoja, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą dėl pastebėtų kenkėjų, neturi.
Dėl neturtinės žalos atsakovės atstovė mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., priteisimo.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių 2-ajame kalėjime sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, privatumas naudojantis dušu, nebuvo poilsio kambario, galimybės išsidžiovinti ir išsiskalbti drabužių, kvėpavo dūmais užterštu oru, gyvenamojoje patalpoje veisėsi parazitai).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI1-6539-595/2024 pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui S. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių 2-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2024 m. vasario 9 d. Reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas, be kita ko, grindė tuo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, netinkamai įrengta vieta rūkymui (kvėpavo dūmais užterštu oru), nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo sąlygų džiovinti avalynės ir drabužių). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai dėl laikotarpio nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. vasario 9 d. toje apimtyje, kurioje prašoma atlyginti padarytą neturtinę žalą tuo pagrindu, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, netinkamai įrengta vieta rūkymui, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo sąlygų džiovinti avalynės ir drabužių, yra išnagrinėti teismo kitoje administracinėje byloje.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje eI1-6539-595/2024, įsiteisėjo 2024 m. birželio 6 d. Dėl nurodytų aplinkybių yra teisinis pagrindas šią administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, netinkamai įrengta vieta rūkymui (kvėpavo dūmais užterštu oru), nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo sąlygų džiovinti avalynės ir drabužių, apimančio laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. vasario 9 d., nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas šioje byloje vertins pareiškėjo skundo argumentus ir reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, netinkamai įrengta vieta rūkymui, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo sąlygų džiovinti avalynės ir drabužių, apimančius laikotarpį nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., ir dėl kurių pagrįstumo nėra pasisakyta Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI1-6539-595/2024, bei dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir parazitų gyvenamojoje patalpoje buvimo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl minimalaus gyvenamojo ploto
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš minimalaus gyvenamojo ploto trūkumo.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,74 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,174 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis (gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas minėtų duomenų neginčijo) ir konstatuoja, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl patalpų perpildymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl privatumo dušo patalpose
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dušo patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi dušo čiaupai buvo įrengti vienas priešais kitą ir tarp dušų čiaupų įrengtos 30 cm pločio sienelės privatumo neužtikrino. Teigia, jog tik po daugelio prašymų ir teikiamų skundų 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo papildomai įrengtos užuolaidėlės.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime ginčo laikotarpiu dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos. Taip pat Turto valdymo skyriaus žodiniu sprendimu 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengtos dušo užuolaidos iš priekio.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras dušo kabinas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti.
Pažymėtina, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tuo, jog dušai, nors ir atskirti vienas nuo kito pertvaromis, buvo įrengti vienas priešais kitą ir tokia jų įrengimo konstrukcija neužtikrino jo privatumo.
Pažymėtina, kad naujausioje LVAT praktikoje yra konstatuota, jog dušų įrengimas, kai dušo čiaupai atskirti sienelėmis, tačiau įrengti vienas priešais kitą, pažeidžia asmens privatumą (žr. pvz. 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024). Todėl, vadovaujantis LVAT praktika, pareiškėjui detaliai nurodžius reikšmingas laikymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga įrodyti šių sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams tenka atsakovui. Atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog Pravieniškių 2-ajame kalėjime dušai nebuvo įrengti vienas priešais kitą, todėl konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Dėl poilsio kambario įrengimo, avalynės džiovinimo sąlygų neužtikrinimo
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog patyrė neturtinę žalą dėl to, jog 11 būryje nebuvo įrengto poilsio kambario, nebuvo kur išsidžiovinti avalynės.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 6 punktas nustato, kad nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: 1) nuteistųjų laikymo patalpos; 2) stacionaraus priežiūros posto patalpa gyvenamuosiuose korpusuose, kuriuose nuteistieji užrakinami nakčiai; 3) socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas; 4) esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; 5) naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas tualetas personalui; 6) valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); 7) sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui); 8) laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui); 9) kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui); 10) maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei); 11) pasivaikščiojimo kiemas; 12) gali būti įrengiamos ir kitos paskirties patalpos.
Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato atskiros batų ir drabužių džiovyklos patalpos įrengimo įkalinimo įstaigoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog jam nebuvo kur išsidžiovinti avalynės, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad atsakovės atstovė Tarnyba pripažįsta, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būryje ginčo laikotarpiu atskiras laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys nuteistiesiems įrengtas nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neįrengto laisvalaikio kambario galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotini neteisėti atsakovės atstovės veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d.
Dėl skalbimo sąlygų
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog tris savaites nėra skalbimo, džiovinimo mašinų, jos neremontuojamos, dėl to jis negali išsiskalbti drabužių.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veikiančioje bendrojo naudojimo skalbykloje skalbimo mašina ir džiovyklė buvo sugadinta, todėl iki 2024 m. rugsėjo 30 d. minėta buitinė technika buvo remontuojama. Atkreipė dėmesį, kad remonto metu skalbimo ir džiovinimo paslauga buvo teikiama 11 būrio nuteistųjų nešvarius drabužius bei patalynę skalbiant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo skalbykloje.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 40 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsakovės atstovė neneigia aplinkybės, jog 11 būrio skalbykloje buvo sugedusi skalbimo ir džiovinimo technika ir ji buvo remontuojama, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti drabužių ir patalynės skalbimo paslauga. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės teiginiu, jog nuteistųjų drabužiai ir patalynė buvo skalbiami centralizuotai. Pareiškėjas nenurodo, jog norėjo pasinaudoti skalbimo paslauga ir ši teisė jam nebuvo suteikta. Kadangi atsakovės atstovė sugedusią buitinę techniką (kuri įrengta gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas) remontavo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėto neveikimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl to, jog jis negalėjo išsiskalbti rūbų, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl parazitų
Pareiškėjas skunde teigia, kad gyvenamoje patalpoje nuolat buvo blakių, kurios kandžiojo nuteistuosius, taip pat ir jį. Tvirtina, kad po kalėjimo administracijos atliktos dezinfekcijos, blakės gyvenamojoje patalpoje neišnyko.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Į bylą pateiktos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų aktų kopijos, iš kurių matyti, kad 2023–2024 metais Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfekcijos paslaugos“ atliko patalpų monitoringo, deratizacijos, dezinfekcijos paslaugas (darbus), buvo naikinamos blakės, tarakonai ir graužikai. Tai patvirtina, jog atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo blakių naikinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o dėl įkandimų – į Sveikatos priežiūros tarnybą. Atsižvelgiant į tai atsakovės neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Dėl rūkymo vietos netinkamo įrengimo
Pareiškėjas skunde tvirtina, jog jis turėjo priverstinai kvėpuoti dūmais užterštu oru, kadangi rūkymo vieta buvo įrengta prie pat įėjimo į pastatą.
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 7 punktu: „Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama.
Iš pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad rūkymo vieta buvo įrengta ir pažymėta lauke, prie išėjimo iš gyvenamojo pastato. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, už tai jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Duomenų, kad pareiškėjas kalėjimo patalpose buvo priverstas nuolat kvėpuoti užterštu oru, nėra. Remiantis Tarnybos Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. RV-23-7936, nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl to, kad jam tenka kvėpuoti užterštu oru. Be to, pareiškėjas skunde nenurodo ir nepateikia įrodymų, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į saugias kalinimo sąlygas buvo pažeistos, todėl šioje dalyje jo skundas laikytinas nepagrįstu.
Dėl neturtinės žalos
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistas jo orumas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. RV-23-7936 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl emocinės būklės pablogėjimo, dvasinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į psichologus nesikreipė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo neužtikrinimo, neįrengto laisvalaikio kambario) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (3 000 Eur) mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, netinkamai įrengta vieta rūkymui (kvėpavo dūmais užterštu oru), nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nebuvo sąlygų džiovinti avalynės ir drabužių, apimančio laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. vasario 9 d., nutraukti.
Kitą pareiškėjo S. K. skundo dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.