Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Be to, pataisos įstaigoje nėra įrengta poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, ar šiaip atlikti įvairius darbus.

Be to, nėra įrengta patalpose batų, drabužių džiovyklos. Nėra kur išsidžiovinti avalynės ar rūbų. Negali pasidžiauti tinkamai rūbų ar avalynės. Priverstas vaikščioti drėgna avalyne žiemą, ar nešvariais drabužiais.

Atkreipia dėmesį, kad jeigu Pravieniškių 2-jo kalėjimo pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų pažeistos jo privatumo teisės, nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, nereikėtų vaikščioti su drėgnais batais ar nešvariais drabužiais. Galėtų naudotis poilsio kambariu. Nebūtų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, nepablogėtų sveikata, savijauta. Nekiltų emocinė depresija, neiškiltų kitos problemos.

Paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2022 m vasario mėnesio pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje pertvaros iš šonų dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 metų vasario mėnesio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje analogiškose bylose, yra konstatuota, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2022-09-29 (pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje) pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas. Vertinant, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo teisė į privatumą prausiantis duše Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiama iki pertvarų dušuose įrengimo, Atsakovės vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tai pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, Atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Atsakovė papildomai pateikia 2024-02-20 Pažymą dėl nuteistojo S. K. Nr. RV-22- 1787, kurioje užfiksuota, kad nuo 2021-07-01 iki 2022-03-01 apie pareiškėjo kreipimąsi į Pravieniškių PN-AK psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas, psichologų dokumentacijoje duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Atsakovės vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsakovės nuomone, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Atkreipia dėmesį, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktas (iki 2021-05-26 galiojusi redakcija) numatė, kad nuteistieji išleidžiami į dušą rečiau kaip kartą per savaitę, o nuo 2021-05-26 galiojusios redakcijos – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Taigi, atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, atsakovės nuomone, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų pareiškėjas galėjo naudotis dušu, turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu galėjo naudotis 1-2 kartus pagal minėtų teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad užtikrinant teisės aktų reikalavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, rūkymo vieta buvo įrengta, to neginčija ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu, rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Atsakovė papildomai pateikia 2024-02-20 Pažymą dėl nuteistojo S. K. Nr. RV-23- 1582, kurioje užfiksuota, kad nuo 2023-09-03 iki 2024-02-15 apie pareiškėjo kreipimąsi į Pravieniškių PN-AK psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti rūkymo vietos neįrengimas.

Nurodo, kad Pravieniškių PA-AK Antrajame sektoriuje pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje atskiras poilsio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo ugdymo klasėse, menų studijos klasėje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus, dėl to, kad 11 būryje nėra poilsio kambario ir negalėjo rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovės nuomone, tokie pareiškėjo keliami argumentai turėtų būti laikytini deklaratyviais ir atmestini. Pažymi ir tai, kad atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimais dėl laisvalaikio/užimtumo trūkumo ar poilsio kambario nebuvimo. Pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.

Nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija neturi duomenų, kad Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje nuteistieji būtų neturėję galimybės savo asmeninius drabužius ir batus išsidžiovinti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl drėgnų batų ir nešvarių drabužių yra atmestini kaip nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad nuteistieji taip pat gali naudotis Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje skalbyklos paslaugomis. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti pagal patvirtintą grafiką. Pažymi, kad skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Taip pat nurodo, kad pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje piktybiškai gadina esantį inventorių, o Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus administracija deda visas pastangas, kad nuteistieji turėtų nuolatos galimybę pasinaudoti džiovyklėmis.

2024-03-04 pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus.

Nurodo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas Pravieniškių PN-AK laikytinas kalinimo sąlygų pabloginimu ir teisių pažeidimų sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovo pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu. Buvo verčiamas maudytis patalpose, kurios neatitiko nustatytų teisės reikalavimų, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Šiais veiksmais jam buvo padaryta žala. Atsakovė pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2021-07-01 iki 2022-04-24 Pravieniškių PN-AK naudojosi dušo patalpa, kurioje maudymosi vietas skiriančios pertvaros nebuvo įrengtos. Ginčo dėl to nekyla.

Atsakovė pripažįsta, jog Įstaigos Antrojo sektoriaus 11 būryje dėl patalpų trūkumo laisvalaikio (užimtumo) kambarys neįrengtas. Laisvalaikio kambarys skirtas pasinaudoti esančia bibliotekėle poilsio kambaryje, pažaisti stalo žaidimus, pažiūrėti televizorių, padiskutuoti įvairiomis temomis ir t.t. Mano, jeigu yra numatyta įrengti poilsio kambarį, jis turi būti įrengtas ir Įstaiga turi užtikrinti jo teisę naudotis poilsio kambariu. Aplinkybė, kad nėra patalpų poilsio kambariui įrengti, nepateisina, kad poilsio kambarys nėra įrengtas dėl negalimumo jį įrengti.

Nurodo, kad nors koridoriuose yra įrengtos lentynos batams sudėti, bet jos netinkamos batams džiovinti. Lentynos yra prie įėjimo durų, (kur yra rūkoma prie išėjimo). Batai nedžiūsta šaltyje. Be to, sklinda nemalonus kvapas, nes kiekvieną kartą įeidamas į gyvenamąją patalpą, ar išeidamas iš jos turi uostyti nemalonų batų skleidžiamą kvapą. Be to, šaltyje batai nedžiūsta.

Mano, kad dėl jo teisių pažeidimų, neužtikrinat privatumo, priverčiant kvėpuoti dūmais užterštu oru, dėl kitų aukščiau nurodytų pažeidimų įvertinus pažeidimo trukmę ir atsiradusias neigiamas pasekmes atsiranda visos sąlygos priteisti neturtinę žalą.

Pagal LR CK 1.127 str. 5 d. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo kalinimo įstaigoje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013-01-15 nutartis Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis Nr. A146-307/2013).

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui už laikotarpį iki 2021-01-30 pareikšti. Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme yra registruotas tik 2024-01-30. Kaip minėta, pareiškėjas šio termino atnaujinti neprašo, kaip tai reglamentuojama CK 1.132 straipsnyje.

LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Todėl nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti senaties terminą, bei esant atsakovės atstovo prašymui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimui nurodytu laikotarpiu (nuo 2020-07-14 iki 2021-01-30), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl neva netinkamų kalėjimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2021-01-30, atlyginimo atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo, prašymo atnaujinti senaties terminą, nenustatyta jokio reikšmingo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui reikšti.

Ginčui aktualus laikotarpis šiuo atveju yra nuo 2021-01-31 iki 2024-02-09.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.

LR CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (LR CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (LR CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtų veiksmų bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (LR CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal LR CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas LR CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020-07-14 iki 2022-09-03 (atsakovo duomenimis iki 2022-09-29) jis buvo laikomas Pravieniškių 1-ame kalėjime 1-ajame sektoriuje, kur įrengtas dušas neatitiko reikalavimų, iki 2022 m. vasario vidurio duše nebuvo perskyrimų, todėl nuteistieji maudėsi būdami vienas nuo kito ne daugiau 0.5 m. atstumu. Po 2022 m. vasario mėnesio, tarp dušų čiaupų buvo įrengtos sienelės ne daugiau 30 cm pločio, bet vis vien jos negalėjo atskirti nuteistųjų maudantis pilnai. Be to, dušo čiaupai buvo įrengti dušo kambario ne vienoje pusėje, bet ir kitose dušo kambario pusėse, todėl priešais maudydamiesi nuteistieji vienas prieš kitą, galėjo be sunkumų vienas kitą stebėti. Buvo pažeista jo privatumo teisė. Dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – Higienos norma HN 134:2015) (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šioje teisės normoje nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras dušo kabinas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 6 d.) 31 punktu dušo kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Tokiu būdu teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.

Tačiau LVAT yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-442/2020).

Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė neneigia, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje ginčo laikotarpio pradžioje dušo patalpose nebuvo pertvarų, priešingai, teigia, kad visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui ūkio būdu buvo įrengtos pertvaros tik 2022 m. vasario mėn. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2022-09-29 (pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje) pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pertvaros dušuose buvo įrengtos 2022 m. vasario mėnesį.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktas (iki 2021-05-26 galiojusi redakcija) numatė, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip kartą per savaitę, o nuo 2021-05-26 galiojusios redakcijos – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Taigi, atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų pareiškėjas galėjo naudotis dušu, turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu galėjo naudotis 1-2 kartus pagal minėtų teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad perkėlus jį iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į 2-ąjį sektorių, 11-ąjį būrį 2022-09-03 nebuvo įrengta tinkama vieta rūkymui, dėl ko turėjo kvėpuoti dūmais užterštu oru.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje nėra įrengta poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, ar šiaip atlikti įvairius darbus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Pravieniškių PA-AK Antrajame sektoriuje pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje atskiras poilsio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo ugdymo klasėse, menų studijos klasėje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pataisos įstaigoje nėra įrengta patalpose batų, drabužių džiovyklos. Nėra kur išsidžiovinti avalynės ar rūbų. Negali pasidžiauti tinkamai rūbų ar avalynės. Priverstas vaikščioti drėgna avalyne žiemą, ar nešvariais drabužiais. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad koridoriuose yra įrengtos lentynos batams sudėti, bet jos netinkamos batams džiovinti. Lentynos yra prie įėjimo durų

Atsakovės atstovė nurodė, kad nuteistiesiems yra paskirta ir išduota pastatoma drabužių džiovykla. Nuteistieji taip pat gali naudotis Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje skalbyklos paslaugomis. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti pagal patvirtintą grafiką. Skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, jose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti rūbų bei batų džiovyklę.

Nurodydamas šį teisių pažeidimą pareiškėjas taip pat jo nedetalizavo, jokiais konkrečiais įvykiais ar aplinkybėmis, sukėlusiomis būtent jam neigiamas pasekmes, nepagrindė. Nėra duomenų, kad su atitinkamo turinio prašymais ar skundais jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo aspektu teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą.

Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti LR CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta LR CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).