- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- A-1294-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03660-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas baigėsi dėl reorganizacijos)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad bausmę atliekant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros erdvės. Pareiškėjas patyrė itin stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes būdavo stebimas arba kitų nuteistųjų, arba prižiūrėtojų. Taip pat sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos nuo bendros kameros patalpos. Skunde neturtinė žala kildinama taip pat iš to, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis dušais. Pareiškėjas prašė netaikyti sutrumpinto trejų metų senaties termino, kadangi jis nežinojo teisės aktų bei aktualios teismų praktikos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir taikytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
4. Atsakovas nurodė, kad kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, toks įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais teisės aktų nepažeidė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Higienos normų HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-1/2, 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m, o plotis – 1,2 m.
5. Lukiškių TI-K nesutiko su pareiškėjo reikalavimu neturtinę žalą atlyginti už visą laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki skundo teismui pateikimo. Atsakovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 25 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. (atvykimo į Lukiškių TI-K data) iki 2015 m. spalio 24 d. įskaitytinai, todėl pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo teismas nagrinėjo tik dėl laikotarpio nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d.
8. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime dėl R. R. skundo nurodyta, kad tam tikrose kamerose yra įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Lukiškių TI-K ūkio skyriuje taip pat nurodyta, kad gerinant asmenų laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pareiškėjas dėl teisės į privatumą pažeidimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundu Nr. 29-2531 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 96-3412 nurodė, kad nėra techninių galimybių kamerose įrengti atskiros sanitarinio mazgo kabinos. Kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą nuo kameros ploto ir nuo stebėjimo akutės. Pareiškėjas šį raštą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris 2018 m. spalio 9 d. atsakyme Nr. 2S-3259 nurodė, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16.5 punkto reikalavimais, jog sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Stebėjimo langeliai duryse įrengiami tam, kad apsaugos ir priežiūros pareigūnai galėtų vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio stebėseną.
9. Atsižvelgęs į šiuos duomenis ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas sprendė, jog sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl pripažino Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nurodė, kad pareiškėjas 1 097 paras (nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. nepertraukiamai) buvo laikomas kamerose neužtikrinant jo privatumo, t. y. tokiose, kuriose sanitarinis mazgas nuo bendro gyvenamojo ploto atskirtas nepakankamo aukščio sienele arba užuolaida.
10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad sanitarinio mazgo patalpa neturėjo atskiros oro vėdinimo sistemos, teismas pažymėjo, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 3 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Atskira vėdinimo sistema veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta, todėl pareiškėjo teiginius teismas atmetė.
Atsiliepimas
11. Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušais teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui trejus metus naudojantis dušu, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą.
12. Įvertinęs pažeidimų pobūdį ir trukmę (1 097 paras buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu) pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.
15. Atsakovo teigimu, nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų ištirti minėtų sąlygų buvimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas.
16. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą ir priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
18. Pareiškėjas iš dalies sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepripažino pažeidimo dėl neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose. Teismas plačiau nepasisakė, kodėl siekiant užtikrinti tinkamą sanitarinio mazgo vėdinimą, reikalingas kapitalinis remontas ir jo atlikti šiuo metu nėra galimybių. Pareiškėjui neaišku, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo taikoma Higienos norma HN 134:2015 ir netaikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
19. Pareiškėjo vertinimu, jam pirmosios instancijos teismo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus nustatytiems pažeidimas.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d., iš viso 1 097 paras nepertraukiamai, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 1 000 Eur kompensaciją.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant jam 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažįstant pažeidimą dėl neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimus, o pats pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos fakto.
24. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai nustatytų pažeidimų (neužtikrintas pareiškėjui privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu) teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, ir nustatė, jog pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K kamerose metu sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės buvo atskirti nepermatoma užuolaida. EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, kuris nuo bendros kameros erdvės atskirtas 1,5 m aukščio užuolaida.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo privatumą naudojantis dušu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas įrengtomis pertvaromis, kurių aukštis 1,5 m, atstumas tarp pertvaros ir grindų – 0,4 m, plotis – 1,2 m, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose esančiuose sanitariniuose įrenginiuose, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nėra nustatyti reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams. Iki 2015 m. lapkričio 11 d. tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustačiusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi būti atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atkreiptinas dėmesys į HN 76:2010 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo atstovas neįvykdė pareigą užtikrinti pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl yra pagrindas oro šalinimo sistemos neįrengimą pripažinti kaip pareiškėjo teisių pažeidimą.
28. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nustatytus pažeidimus pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (1 000 Eur), pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
29. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 1 097 paras buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl atskiros oro šalinimo sistemos neįrengimo.
31. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (1 000 Eur) nėra adekvatus atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pareiškėjo patirtai žalai.
32. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 2 200 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Lukiškių TIK neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
33. Pareiškėjas prašo priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TIK, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 2 200 Eur. Teisėjų kolegija atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų).
Nutartis neskundžiama.