Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-333-579/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-12-18
Bylos Nr.: 1A-333-579/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00496-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Aiva Survilienė
Nuteistasis: A. S., V. G., A. G.
Advokatai: Gintas Matulevičius

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.10.1.2Bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies (BK 75 str. 3 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-579/2024

Teismo proceso Nr. 1-01-0-00496-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – 5 (penkerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką A. S. įskaitytas laikas jo išbūtas esant laikinai sulaikytam nuo 2022 m. spalio 28 d., 10 val. 27 min. iki 2022 m. spalio 28 d. 13.45 val. (1 para).

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, paimant A. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti. A. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti bausmę nuspręsta grąžinti A. S., juos persiunčiant bausmę vykdančiai institucijai.

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti V. G. bei A. G., kurie apeliacine tvarka į Lietuvos apeliacinį teismą nesikreipė (dėl kurių nesikreipta).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. 2022 m. spalio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 10 val. 27 min. iš Marijampolės automobiliu „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į Vilkaviškio miestą, (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį – 15,1854 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos realizuoti, perduodant V. G., tačiau tą pačią dieną apie 10 val. 27 min. jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir iš A. S. vilkimos liemenės kairės kišenės ši narkotinė medžiaga buvo paimta.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pakeisti ir pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, įtvirtintą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, prašoma paskirti jam kuo švelnesnę, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą, bausmę.

2.1. Apeliantas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam pagrįstai neinkriminuotas bendrininkavimas (veikimas bendrininkų grupėje). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad jam inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas nėra pagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl iš kaltinimo šis požymis buvo pašalintas. Tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Taip pat nuteistasis A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme. Atsižvelgus į tai, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendis yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

2.2. Anot nuteistojo A. S., byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis žinojo gabenantis narkotinę medžiagą – heroiną. Teigia savanoriškai ir sąžiningai davęs parodymus (įskaitant pirminius parodymus, gynėjui nedalyvaujant apklausoje), kuriuose nors ir nurodė, kad suprato, jog kažkas yra negerai, nujautė, jog siuntinyje galėjo būti narkotikai, tačiau nei kokie tai galėjo būti narkotikai, nei koks galėjo būti jų kiekis teigė nežinojęs. Negalėjo suprasti narkotinių medžiagų kiekio, kadangi jų nevartoja. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad narkotinės medžiagos skiriasi savo savybėmis, sudėtimi, svoriu, tankiu ir pan. Dar daugiau, nuteistasis A. S. nurodo, kad pas jį nebuvo rasta ir paimta svarstyklių, įrenginių, skirtų pakuoti narkotines medžiagas, kuriais būtų galima nustatyti bent apytikslį narkotinės medžiagos kiekį, pavadinimą ar sudėtį. Taip pat nerasta tuščių cigarečių pakelių, į kuriuos būtų galima supakuoti ar kuriuose būtų galima paslėpti narkotines medžiagas, nerasta ir pakavimo juostų. Apeliantas pabrėžia, kad nenaudojo rentgeno aparato, tad negalėjo matyti, kas yra įdėta/supakuota cigarečių pakelio viduje, juolab, atsižvelgus į tai, kad byloje nurodytos pakuotės, kurioje buvo gabenamos narkotinės medžiagos, jis neatidarė, neapžiūrėjo, neuostė, neragavo, nesvėrė, taip pat kitaip netikrino jos turinio kokybės ir kiekio. Teigia išvis neturėjęs tikslo domėtis, kas yra pakelio viduje. Taigi, apeliantas A. S. teigia nežinojęs disponuotos draudžiamos medžiagos pavadinimo, jos nesvėręs, nedalinęs į dozes. Atvirai ir sąžiningai pareigūnams bei teismui nurodė tik spėjęs, kad pakuotėje esanti medžiaga galėjo būti narkotinė. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis buvo nurodęs ir tai, jog spėjo, kad cigarečių pakelyje galėjo būti ir mobiliesiems telefonams skirtos SIM kortelės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymų aptariamoje dalyje dėl įtarimų, kad pakuotėje galėjo būti SIM kortelės, tinkamai nevertino (nutylėjo) ir jų motyvuotai neatmetė, nors privalėjo juos vertinti tiek kvalifikuodamas padarytą nusikalstamą veiką, tiek individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę.

2.3. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje aptariant BK 260 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamų veikų sudėtis jų objektyviesiems požymiams yra priskiriamas specifinis nusikaltimo dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios turi atitikti du būtinus kriterijus. Pirmasis kriterijus yra medicininis ir reiškia, kad narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios veikia centrinę nervų sistemą, sukelia apsvaigimą, priklausomybę. Antrasis kriterijus yra juridinis ir reiškia, jog tokių aptariamų medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Taigi, tik abu šiuos kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos aptariamo nusikaltimo dalyku, o tai lemia specifinį šių požymių įrodinėjimą. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, jo paties teigimu, yra neteisinga, kadangi jis neturi jokių specialių žinių, yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir nežino, kokias medžiagas medicinos mokslas yra pripažinęs narkotinėmis ar psichotropinėmis. Juo labiau atsižvelgus į tai, kad už inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą labai sunkų nusikaltimą jam buvo paskirta labai griežta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o iš bylos medžiagos matyti, kad jis nežinojo, jog disponuoja labai dideliu kiekiu heroino.

2.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ Nr. 37 išaiškinta, kad nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimą, kiekį, kitas savybes, be kitų įrodymų, reikia specialiųjų žinių, todėl atitinkamoje baudžiamojoje byloje privalo būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Nuteistojo A. S. teigimu, jis, lyginant su specialistais ir ekspertais, turinčiais specialiųjų žinių ir aukštuosius universitetinius išsilavinimus, yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą.

2.5. Baudžiamosiose bylose privalomai nustatinėjama ne tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšis, pavadinimas ar savybės, bet ir jų kiekis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010). Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies nusikaltimo dalyko požymis – kiekis, yra itin svarbus, nes pagal jį diferencijuojama kaltininkui kilsianti baudžiamoji atsakomybė. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ir šiuo aspektu, t. y. nustatant narkotinių medžiagų rūšį bei kiekį, yra pasitelkiamos specialiosios žinios, mokslas. Juo labiau atsižvelgus į tai, kad BK 269 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodomi atitinkamų medžiagų nedideli, dideli ir labai dideli kiekiai yra rekomendaciniai. Tai, anot apelianto, reiškia, kad teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.), gali motyvuotai peržengti nustatytas ribas, konstatuodami, kad buvo disponuota mažesniu atitinkamų draudžiamų medžiagų kiekiu.

2.6. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytini teismų praktikoje įtvirtinti išaiškinimai, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo atlikti veiksmai, yra narkotinės, taip pat jų kiekį ir kitas aplinkybes. Apeliantas kategoriškai nesutinka ir su teiginiu, kad tam, jog būtų galima inkriminuoti BK 260 straipsnio 3 dalį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį ir koncentraciją. Anot nuteistojo, anksčiau nurodytos teismų praktikos taikymas jo atžvilgiu nėra teisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-159/2011), kadangi jam viso bylos nagrinėjimo metu teigus, kad jis tik spėliojo, jog pakuotėje gali būti narkotikai (be kita ko, taip pat spėliojo, kad pakuotėje gali būti ir SIM kortelės), net bendrais bruožais negalėjo suvokti, kokia medžiaga ir kokiu jos kiekiu disponuoja. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis nurodo nedirbęs jokio darbo, kurio metu reikėtų sverti kokius nors daiktus, taigi, laikydamas rankoje daiktą jo nesvėręs negalėtų net apytiksliai nuspėti daikto bendro svorio ar kiekio.

2.7. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog jis, atsižvelgus į jo kriminalinę praeitį, galėjo ir turėjo bendrais bruožais suvokti didelį disponuotos draudžiamos medžiagos kiekį. Teismo išvados neva jis, atlikdamas bausmę, įgijo patirties dėl narkotinių medžiagų rūšių ir jų kiekio yra klaidingos. Nuteistasis A. S. pažymi, kad nei būdamas laisvėje, nei įkalinimo įstaigoje tokios patirties neįgijo, t. y. nestudijavo narkotinių medžiagų pavadinimų; nelankė kursų ir neįgijo specialių žinių dėl narkotinių medžiagų atpažinimo požymių; pats nevartojo narkotikų. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai mano, jog tai, kad jis (apeliantas) anksčiau atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, reiškia, kad jis arba su juo laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys yra narkomanai. Dar daugiau, iš bylos medžiagos matyti, kad teismui buvo žinoma, jog į laisvės atėmimo vietas yra perduodamos ir SIM kortelės. Taigi, nuteistojo teigimu, parodymai, jog jis tik spėjo, kad galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis, nors iš tiesų nežinojo, kas yra slepiama cigarečių pakelyje, yra laikytini nuosekliais.

2.8. Apibendrinant anksčiau išvardytus argumentus, nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinant tiesioginės tyčios pasireiškimą jo veiksmuose nebuvo įrodyta, kad jis žinojo kokia narkotine medžiaga ir kokiu tiksliai jos kiekiu disponavo. Taip pat neįrodyta, kad jis galėjo bent įtarti disponavęs kokiu nors draudžiamų medžiagų kiekiu (dideliu ar nedideliu). Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis teigia tik hipotetiškai bendrai spėliojęs, jog galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis, tačiau nesupratęs, kokia konkrečiai draudžiama medžiaga disponuoja. Teigia, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, tais atvejais, kuomet negalima įrodyti, kad kaltininkas tiksliai suvokė disponuojamos draudžiamos medžiagos kiekį ar galėjo jį įtarti, numanyti, atspėti bent bendrais bruožais, nusikalstama veika privalo būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bet pagal 260 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste apeliaciniame skunde minimi ir teismų praktikos išaiškinimai, kad narkotinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį ar konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais kaltininko suvokimą apie disponuojamą narkotinės medžiagos kiekį gali būti duomenys ir apie tai, kad kaltininkui buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina, disponuotos narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas arba numanomas dozių skaičius, taip pat draudžiamų medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų pakuotės dydis ir svoris. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, anot nuteistojo A. S., pirmosios instancijos teismas tokių duomenų nenustatė. Dar daugiau, kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-396/2018, vien objektyviųjų požymių nustatymas kaltininko elgesyje nėra pagrindu patraukti tokį asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259-261 straipsnius, jeigu nėra nustatoma tokio asmens kaltė.

2.9. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais apkaltinamajam nuosprendžiui keliamais reikalavimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2008, 2K-177/2009, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-192/2013, 2K-269/2013, 2K-476/2013, 2K-7-173/2014), apeliantas A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs jo suvokimą laikant neteisėtas medžiagas, kurių apyvarta yra ribota, privalėjo tiksliai nustatyti, iš kokių bendrų bruožų jis suvokė disponavęs dideliu kiekiu narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2007).

2.10. Pasisakydamas dėl jam skirtinos bausmės, nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą jam paskirti kuo mažesnę, švelnesnę bausmę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Juolab, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jo (nuteistojo A. S.) atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde sutinkama su skundžiamo nuosprendžio motyvais, jog atsižvelgiant į jo (nuteistojo) asmenybę, veikos intensyvumą ir pobūdį, nustatytą lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nors nuteistasis ir įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, gabendamas narkotines medžiagas, šios draudžiamos medžiagos į apyvartą nepateko, nes buvo paimtos policijos pareigūnų. Taigi, apeliantas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad jį ir jo padarytą veiką apibūdinančios aplinkybės rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam bausmė būtų skiriama sankcijos ribose.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Gintas Matulevičius prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Antanas Stepučinskas – nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-942/2019, 2K-42-942/2020, 2K-248-648/2020).

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio argumentai dėl nuteistojo supratimo disponavus labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, yra prieštaringi, neparemti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgus į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keičiamas nuteistojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai nuteistajam šiuo nuosprendžiu bausmė yra paskiriama iš naujo.

Dėl nuteistojo A. S. veikos teisinio vertinimo ir kvalifikavimo

6. Baudžiamojo proceso eigoje kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką nuteistasis A. S. pripažino iš dalies. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė įtaręs, kad jam perduotoje siuntoje rastame į maišelį suvyniotame „Chesterfield“ cigarečių pakelyje buvusios medžiagos gali būti draudžiamos, tačiau neigė galėjęs numanyti, kad šios medžiagos yra narkotinės. Taip pat nurodė neturėjęs objektyvių galimybių suprasti, koks yra šių medžiagų svoris. Pastarosios pozicijos, jog disponuodamas „Chesterfield“ cigarečių pakeliu, kuriame buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, negalėjo tiksliai žinoti šio cigarečių pakelio turinio, kadangi jame galėjo būti paslėptos ne tik narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos, bet ir į įkalinimo įstaigą turėjusios patekti SIM kortelės, nuteistasis laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis A. S., nors taip pat laikėsi pozicijos, kad netikrino ir nežinojo, kas laikoma „Chesterfield“ cigarečių pakelio viduje, visgi nuosekliai ne kartą patvirtino manęs, jog tai galėjo būti būtent narkotinės medžiagos. Dar daugiau, nuteistasis nurodė netikrinęs cigarečių pakelio turinio, kadangi nujautė, jog ten galėjo būti narkotikai, tad nenorėjo cigarečių pakelio viduje palikti savo pirštų antspaudų (3 t., b. l. 61–65, 94–99). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad nuteistojo A. S. nurodoma versija, jog jis manė, kad aptariamame cigarečių pakelyje gali būti laikomos ne draudžiamos narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos, bet SIM kortelės, atsirado tik vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Tai yra, tik šiam nuteistajam duodant parodymus Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, kuomet po jo sulaikymo buvo praėję daugiau nei 8 mėnesiai. Šių nuteistąjį A. S. teisinančių parodymų atsiradimo laikas, aplinkybė, kad iškeltos versijos apie tai, jog cigarečių pakelyje buvo laikomos SIM kortelės nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, vertinant šias aplinkybes ir aptartų nuteistojo ikiteisminio tyrimo nuosekliai nurodytų aplinkybių kontekste, leidžia juos pagrįstai atmesti.

7. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio argumentų, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog nuteistasis A. S. bent bendrais bruožais suprato disponuojamos narkotinės medžiagos – heroino, (labai) didelį kiekį, iš esmės grindė toliau nurodomais argumentais. Cigarečių pakelis, kuriame buvo laikoma aptariama narkotinė medžiaga, buvo supakuotas ne gamykliniu būdu, deformuotas ir vietomis pažeistas. Apčiuopiant pakelį jis jautėsi pilnas birios medžiagos, o ant lipnios juostos, kuria cigarečių pakelis buvo apsuktas, taip pat ant paties pakelio buvo akivaizdžiai matomi rusvos spalvos miltelių likučiai. Šiame kontekste teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis A. S. eilę metų kartu su kitais asmenimis atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, taip pat neneigė žinojęs apie nelegalių daiktų (pavyzdžiui, SIM kortelių) slėpimo ir perdavimo į įkalinimo įstaigą būdus. Atsižvelgęs į aptariamas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis vengė kelias savaites savo žinioje turėtas aptariamas medžiagas laikyti gyvenamojoje vietoje, sprendė, kad A. S. bendrais bruožais suvokė didelį šios medžiagos kiekį.

8. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji teisinė atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Aptariama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017, 2K-243-387/2024). Tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šis nusikaltimas taip pat padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Taigi, siekiant inkriminuoti BK 260 straipsnio 1 dalį, priešingai nei BK 260 straipsnio 3 dalį, pakanka tik nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suprato neteisėtai disponuojantis narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, bei turėjo tikslą jas platinti arba išplatino.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismų praktikoje dėl šio principo taikymo pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-112-628/2023, 2K-115-387/2023). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014, 2K-232/2014). Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-268-697/2018).

10. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. S. bent bendrais bruožais suvokė neteisėtai disponavęs būtent narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis (šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats nuteistasis). Tačiau išanalizavus skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus dėl nuteistojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (konkrečiai – argumentus dėl nuteistojo suvokimo apie neteisėtai disponuojamų medžiagų kiekį), spręstina, jog, kaip jau minėta, jie yra prieštaringi. Tai yra, nors nuteistajam A. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai ir jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, skundžiamo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje ne kartą nurodoma, kad nuteistasis suprato neteisėtai disponavęs dideliu šios medžiagos kiekiu (o ne labai dideliu), kas atitiktų ne BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, o to paties straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymius. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl A. S. tyčios neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, vien faktiškai neteisėtai disponuotos šios narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis suprato neteisėtai disponuojantis labai dideliu šios medžiagos kiekiu ir norėjo taip veikti. Kaip jau minėta, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra esminė aplinkybė, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška turi būti nurodoma ir suvokimas apie tokį kiekį pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką padarė kaltininkas. Įrodymais, patvirtinančiais suvokimą, gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad A. S. tai žinojo, ir pan. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išnaudojus visas procesines galimybes nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistasis galėjo suvokti disponavęs konkrečia narkotinės medžiagos rūšimi – heroinu, ir labai dideliu jos kiekiu. Iš bylos duomenų matyti, kad heroino pakuotė tilpo į cigarečių pakelį, o tokia pakuotė nuteistajam daugiau neturint jokių duomenų apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį, neleidžia daryti išvados apie suvokimą dėl labai didelio šios medžiagos kiekio. Nežinojo nuteistasis ir narkotinės medžiagos kainos, dozių skaičiaus. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad A. S., kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, buvo tik kurjeris – tik atgabeno aptariamą paketą su narkotine medžiaga iš vieno miesto į kitą, turėdamas tikslą jį perduoti kitai šios bylos nuteistajai V. G. (pastaroji aplinkybė neginčijamai nustatyta remiantis pačių nuteistųjų parodymais), kuri šias draudžiamas medžiagas būtų perdavusi Marijampolės kalėjime bausmę atliekančiam nuteistajam A. G. Toks nuteistojo A. S. vaidmuo, nors ir svarbus kitų nuteistųjų bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui, visgi, atsižvelgus į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog šis asmuo bent bendrais bruožais suvokė disponavęs būtent labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Tokios išvados, priešingai nei nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti ir tai, kad cigarečių pakelis, kuriame buvo laikoma aptariama narkotinė medžiaga, buvo supakuotas ne gamykliniu būdu, kad A. S. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kad neneigė žinojęs apie nelegalių daiktų slėpimo ir perdavimo į įkalinimo įstaigą būdus, kad slėpė narkotines medžiagas. Šios aplinkybės leidžia spręsti tik tai, kad nuteistasis bent bendrais bruožais suvokė, jog cigarečių pakelyje yra ne cigaretės, o narkotinės ir/ar psichotropinės medžiagos.

11. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. bendrais bruožais suprato neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje – realizuoti), disponavęs narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau panaudojus visas baudžiamojo proceso priemones nebuvo surinkta pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, kad nuteistasis A. S. bent bendrais bruožais galėjo suvokti gabenantis platinimui labai didelį narkotinės medžiagos – heroino, kiekį. Kaip nurodyta anksčiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias inkriminuotas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties nuteistojo A. S. padaryta veika šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojama iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį. Anksčiau nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. S. pripažino bausmės atlikimo metu ir išėjęs į laisvę kartais parūkydavęs kanapių (3 t., b. l. 61–65, 94–99). Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog narkotinės medžiagos skiriasi savo savybėmis, sudėtimi, svoriu, tankiu ir pan. Taigi, nepaisant to, kad nuteistasis yra vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat yra atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už ankstesnių nusikaltimų padarymą, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atlikdamas bausmę, be kita ko, bendraudamas su kitais įkalintais asmenimis, A. S. įgijo patirties dėl visų narkotinių medžiagų rūšių ir jų kiekio nustatymo.

Dėl bausmės nuteistajam A. S. ir jos vykdymo atidėjimo

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. S. atžvilgiu pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskyrė jam mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintą (nuo 10 iki 15 metų) laisvės atėmimo bausmės trukmę – 5 metus 6 mėnesius. Tokį savo sprendimą Kauno apygardos teismas grindė tuo, jog nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, o jo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, kad būtų pagrindo jam paskirti net minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintą 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kadangi ši bausmė būtų aiškiai per griežta ir neteisinga. Nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde prašo perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį paskirti jam kuo švelnesnę bausmę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimą.

13. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

14. Šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, iš naujo skiriant nuteistajam bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Analizuojamą nusikalstamą veiką užkardžius teisėsaugos pareigūnams, nuteistojo disponuotos narkotinės medžiagos – heroinas, nepateko į apyvartą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors administracine tvarka A. S. nėra baustas (3 t., b. l. 19), jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui (3 t., b. l. 20–22, 23–41, 42–49). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. anksčiau atliko ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų, kuriuos, be kita ko, padarė būdamas nepilnamečiu, padarymą. Tačiau praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos vėl nusikalto, padarydamas nagrinėjamoje byloje analizuojamą sunkų nusikaltimą. Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (3 t., b. l. 18). Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojimo specialistu. Šioje darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 166; 6 t., b. l. 8).

15. Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad aptariamas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Būtent šių aplinkybių visumos įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl sankcijoje numatytos bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistojo A. S. padarytą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, taigi, atitinkamai sumažėjus nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės riboms (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, 260 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų), nebelieka pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi Kauno apygardos teismas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį grindė tuo, jog nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, o jo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, kad reiktų skirti būtent BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, taip pat nenustatytas, to neginčija ir apeliantas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-976/2024).

17. Atsižvelgusi į išanalizuotas kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, į tai, jog ankstesnė atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo A. S. elgesio pokyčiams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo skirti švelnesnę, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą, bausmės rūšį. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad geriausiai bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam A. S. leis pasiekti tik terminuota laisvės atėmimo bausmė. Dar daugiau, nepaisant nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių (nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebaustas administracine tvarka, darbovietės charakterizuojamas teigiamai), A. S. nuo pat nepilnametystės nesilaiko baudžiamojo įstatymo nuostatų, jo daromos nusikalstamos veikos yra (labai) sunkaus pobūdžio. Atsižvelgus į tai, nenustačius teisinio pagrindo nuteistajam paskirti trumpesnę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę, A. S. šiuo nuosprendžiu skiriama BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

18. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo teismo pritaikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas bei į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti nei visišką, nei dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip išanalizuota anksčiau, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ji yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu BK 75 straipsnio 2 dalis numato galimybę visiškai atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik tais atvejais, kai asmuo yra nuteistas už neatsargius, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Taigi, nenumato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą. BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, be kita ko, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau atsižvelgus į tai, jog nuteistojo A. S. padarytas sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis) yra įtvirtintas XXXVII skyriuje, kuris patenka į BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo išimtį, analizuojamo nuteistojo padaryto nusikaltimo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

A. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisAiva Survilienė