- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-199-589/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04759-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- K. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11952-1137/2023 pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B. ir akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašė panaikinti antstolio A. B. (toliau – ir antstolis) 2023 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. S-23-25-26937 ir sustabdyti paskelbtas varžytynes bei skirti naują turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su nustatyta turto verte, nes nustatydamas iš varžytynių parduodamo, skolininkui priklausančio turto vertę, antstolis rėmėsi 2020 m. lapkričio 19 d. gautu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „INREAL“ 2020 m. spalio 29 d. nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P bei nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildymu, kuriame ir buvo įvertinti žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyta jų vertė – 142 500 Eur. Šiai dienai nustatyta turto vertė jau neatitinka realybės, kadangi pats aktas per trejus metus yra pasenęs, o turto vertė realiai neatitinka rinkos vertės.
3. Pažymėjo, kad 2022 m. pareiškėjas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojo J. A. įmonę „Vertona“, kuri pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. 22/11-67N, kuria minėto pareiškėjo turto vertė buvo nustatyta 172 000 Eur, kas sudaro net 30 000 Eur daugiau nei 2020 m. spalio 29 d. UAB „INREAL“ turto vertinime. Mano, kad antstolis privalo, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas, skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto.
4. Antstolis A. B. 2023 m. gruodžio 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla jį perdavė teismui.
5. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta turto vidutine rinkos verte bei nėra būtinybės skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo K. G. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų netenkino ir K. G. skyrė 1 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimą teismui.
7. Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje 2011 m. rugpjūčio 8 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/11/02374 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011, kurioje nurodyta: išieškoti iš skolininko K. G. 134 769,37 Eur negrąžinto kredito, 1 352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių; bendra skola kreditoriui – akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui sudaro 136 836,93 Eur arba 473 647,35 Lt bei 133 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų metinės palūkanos nuo visos priteistos skolos sumos 136 836,93 Eur arba 473 647,35 Lt nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos (2011 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu – gyvenamuoju namu (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius skolininkui.
8. Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. vasario 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių bei pasiūlė kreditoriui pasiimti neparduotą turtą iš varžytynių. Patvarkyme nurodė, jog varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado asmenų, norinčių už 85 500 Eur sumą įsigyti šį ginčo turtą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-79-198/2019 paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Skundo esmė – pakartotinė ekspertizė žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-255-739/2021 paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Skundo esmė – turtas įvertintas nepagrįstai maža kaina, neatsižvelgus į jo statybos išlaidas. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-633-589/2021 paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Skundo esmė – skolininko skundas dėl turto vertės.
9. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2021 m. gegužės 27 d. antstolio A. B. skelbtose pirmosiose varžytynėse pradinė parduodamo, skolininkui priklausančio turto kaina buvo 114 000 Eur, o tęsiant išieškojimo veiksmus ir skelbiant vėlesnes varžytynes (2021 m. liepos 2 d., 2022 m. lapkričio 7 d.), minėto turto kaina sumažinta iki 85 500 Eur. Tačiau norinčių įsigyti šį turtą varžytynėse nei už pradinę, nei už sumažintą parduodamo turto kainą neatsirado. Antstolis, pradėdamas priverstinius išieškojimo veiksmus iš skolininko turto, atliko turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą – ekspertizę. Tai yra, objektyvi minėto turto vertė buvo nustatyta atliekant turto vertinimo ekspertizę, kurią atliko ne mažą turto vertinimo patirtį turinti UAB „INREAL“. Nors pareiškėjas šioje byloje, kaip ir ankstesnėse bylose, remiasi 2021 m. UAB „Verslavita“ parengtu turto vertinimu, kuriame jo turtas buvo įvertintas 164 000 Eur suma, tačiau vykusių varžytynių metu neatsirado pirkėjų, kurie pageidautų įsigyti skolininko turtą už beveik du kartus mažesnę sumą, nei skolininko nurodytoje turto vertinimo ataskaitoje, t. y. 85 000 Eur sumą. Skolininkui šios aplinkybės taip pat yra žinomos, tačiau jis vis tiek skundžia antstolio veiksmus, tokiu būdu vilkindamas turto realizavimą ir savo prievolių kreditoriui įvykdymą. Įstatymas nenumato ir antstolio pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Pareiškėjas, nesutikdamas su areštuoto turto įkainojimu, nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti naują ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Teismas taip pat sprendė, kad antstolis pagrįstai neatliko pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti. Pareišėjo argumentai, jog ginčo turto vertė yra padidėjusi, yra nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai bei nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.
10. Išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei vykdomosios bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
11. Teismas taip pat nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų organizuojant varžytynes Nr. 253268, nustatyta, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes varžytynėse parduodamo turto vertė tinkamai nustatyta 2020 m. spalio 29 d. atliktame UAB „INREAL“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 20/11-368P bei nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildyme, kas iš esmės buvo konstatuota ir nurodytose Panevėžio apygardos teismo bylose. Tačiau tai žinodamas, pareiškėjas vis tiek pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą skelbti varžytynes už 114 000 Eur kainą, nurodydamas kad kaina yra per maža, nors ir šios varžytynės neįvyko dėl to, kad neatsirado norinčių pirkti ginčo turtą už 114 000 Eur sumą.
12. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjui, pareiškusiam akivaizdžiai nepagrįstą skundą, skirti baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kadangi šis piktnaudžiavimo atvejis jau sukėlė neigiamų padarinių, t. y. byla buvo užvesta ir nagrinėjama teisme. Kita vertus, teismas įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog išieškojimo veiksmai dėl šio skundo būtų sutrikdyti, todėl vertino, kad yra tikslinga skirti mažesnę baudą nei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos vidurkis, kas, atsižvelgus į pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis laipsnį, sudarytų 1 000 Eur sumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi ji nepagrįsta. Pažymi, kad šiuo metu antstolis pardavinėja ginčo turtą (per antrąsias varžytynes) už 85 500 Eur, kas realiai rinkos kainomis atitinka dviejų – trijų kambarių buto vertę. Mano, kad antstolis negali šiai dienai remtis UAB „INREAL“nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P bei nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildymu, kadangi vertinimas yra atliktas net 2020 m., per tą laiką kito rinka, keitėsi namų pardavimo kainos (jos tolydžiai augo). Jo pateikta 2022 m. lakričio mėn. J. A. įmonės „Vertona“ turto vertinimo ataskaita Nr. 22/11-67N yra pakankamas pagrindas antstoliui A. B. skirti naują turto vertinimą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo K. G. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
17. Pareiškėjas K. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad su skundu dėl antstolio veiksmų jo pateikta 2022 m. lapkričio 29 d. J. A. įmonės „Vertona“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 22/11-67N yra pakankamas pagrindas antstoliui A. B. skirti naują turto vertinimą. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis negali šiai dienai remtis UAB „INREAL“ nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P bei nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildymu, kadangi turto vertinimas buvo atliktas 2020 m., per tą laiką kito rinka, keitėsi namų pardavimo kainos (jos tolydžiai augo). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
18. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese, visų pirma, yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, skolininko turtą antstolis įkainoja rinkos kaina, atsižvelgęs į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis (CPK 681 straipsnio 1 dalis) ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys, 682 straipsnio 2 dalis), kreditorius ar skolininkas CPK 510, 512 straipsnių nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikšmingas aplinkybes. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Teismų praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kuriam esant turėtų būti laikoma, jog turtas parduotas už pernelyg mažą kainą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007 pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais; 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu; 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011 esmingai mažesne pripažinta 30 proc. mažesnė turto pardavimo kaina. Kasacinis teismas yra išaiškinę, kad atskirose bylose aptarti kainų skirtumai sprendžiant kitas bylas yra orientacinio pobūdžio, į juos turi būti atsižvelgiama, tačiau jie nėra privalomi ir gali kisti tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad tarp pareiškėjo pateiktos J. A. įmonės „Vertona“ 2022 m. lapkričio 29 d. parengtos turto vertinimo ataskaitos Nr. 22/11-67N ir CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka gautų UAB „INREAL“ 2020 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto Nr. 20/11-368P ir 2020 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto papildymo susidarantis areštuoto turto verčių skirtumas (17 proc.) nepatenka į orientacinį dydį (daugiau nei 30 proc.), kai pardavimo kaina pripažįstama ženkliai per maža, todėl nesudaro pagrindo abejoti antstolio A. B. nustatytos turto vertės varžytynėse pagrįstumu ir neleidžia konstatuoti buvus poreikį skirti naują ekspertizę. Šis sumų skirtumas konkretiems asmenims subjektyviai gali būti reikšmingo dydžio, tačiau santykinai, atsižvelgiant į bendrą nustatytą turto vertę ir formuojamą praktiką, toks skirtumas nelaikytinas esminiu (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant objektyvių įrodymų apie esminį parduodamo turto vertės pokytį ir pagrįstų abejonių anksčiau nustatyta pareiškėjo turto verte, pareiškėjo turto pakartotinis vertinimas periodiškai, net ir praėjus santykinai ilgesniam laiko tarpui nuo atlikto vertinimo, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų, nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą, didintų vykdymo išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė nurodytas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai, nustatant pradinę parduodamo turto kainą varžytynėse, buvo teisėti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, todėl pareiškėjo K. G. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.