- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-255-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00118-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-917-1137/2021 pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. G. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu dėl 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymo S-20-102-25976 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde nesutiko su antstolio atsisakymu skirti pakartotinę ekspertizę, skundą grindė tuo, kad nors gyvenamojo namo ir ūkinio pastato baigtumas padidėjo, ekspertizės akte ir ekspertizės akto papildyme, bendra nekilnojamo turto vertė padidėjo tik 7300 Eur. Be to, teigė, kad turtas įvertintas nepagrįstai maža kaina, neatsižvelgus į jo statybos išlaidas.
2. 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu antstolis A. B. skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. vykdomojoje byloje gautas UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 20/11-368P, bei Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildymas, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise K. G., bendra vertė 142500,00 Eur. 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymu antstolis vadovaudamasis pateiktu ekspertizės aktu ginčo turtą įvertino bendra verte – 142500,00 Eur. 2020 m. gruodžio 8 d. gautas skolininko K. G. prašymas, kuriuo pareiškėjas nesutiko su UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P, tai yra nustatyta žemės sklypo su pastatais verte, bei prašė skirti naują ekspertizę. 2020 m. gruodžio 9 d. surašytas patvarkymas atsisakyti skirti naują ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko K. G. prašymą dėl naujos ekspertizės skyrimo nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2020 m. gruodžio 16 d. gautas skolininko K. G. skundas, kuriuo pareiškėjas nesutiko su UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P, tai yra nustatyta žemės sklypo su pastatais verte.
3. Antstolis A. B. nurodė, kad pareiškėjo K. G. skunde išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo suabejoti turto vertintojo nustatyta vidutine rinkos verte, bei nėra būtinybės skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kas sudarytų papildomas išlaidas, bei užvilkintų vykdymo procesą. Antstolis atsisakė tenkinti K. G. skundą ir persiuntė jį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime prašė skundą atmesti ir nurodė, kad vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu pradėta dar 2011 metais, o įsiskolinimas bankui iš pareiškėjo pusės nėra išieškotas, turtas iš varžytinių yra neparduodamas dėl nuolatinių pareiškėjo skundų. Nors pareiškėjas nesutiko su UAB „Inreal“ atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės metu nustatyta nekilnojamojo turto kaina ir kėlė deklaratyvius teiginius, kad turto kaina turi būti kitokia, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia gi ji iš tikro turi būti. Paaiškino, kad šioje byloje yra pateikta vienintelė UAB „Inreal“ ekspertizės išvada, kuria antstolis vadovaujasi, vertindamas turtą. Visi kiti pareiškėjo samprotavimai vertintini kaip skolininko nuomonė, kuri yra subjektyvi ir nenukreipia į operatyvų ir tinkamą vykdomosios bylos užbaigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese tinkamumo. Nors pareiškėjas su vykdymo procese antstolio nustatyta turto rinkos verte nesutiko iš esmės dėl vieno motyvo – jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše nurodoma kitokia (didesnė) turto vidutinė rinkos vertė, šie pareiškėjo argumentai, teismo nuomone, nesukėlė pagrindo abejoti antstolio priimto patvarkymo teisėtumu.
7. Teismas nurodė, kad atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, valstybės įmonės Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra į faktinę objekto būklę, įrengimo lygį, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumą, plėtros potencialą ir kitus objekto vertę lemiančius faktorius, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo.
8. Teismo vertinimu, šiuo atveju skolininkas turėjo teisę per visą vykdymo procesą surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis veiksmų, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, t. y. realizuoti skolininkui įstatyme įtvirtintą tokią teisę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad skolininkas būtų ėmęsis tokių veiksmų. Sprendė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkas būtų pateikęs kito turto vertintojo atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kuri paneigtų UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P bei Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P papildymu nustatytą turto vertę.
9. Teismas pažymėjo, kad skolininkui, turinčiam pareigą bendradarbiauti su išieškojimą vykdančiu antstoliu buvo žinoma jo teisė siūlyti pirkėją ir jis galėjo šia teise pasinaudoti paskelbus ankstesnes varžytynes, taip pat galėjo kitais leistinais būdais ir priemonėmis ieškoti galimybių kuo palankesne kaina realizuoti įkeistą turtą, siekiant kuo didesne apimtimi padengti savo skolinį įsipareigojimą, taip pat atlikti pakartotinę ekspertizę dėl turto rinkos vertės nustatymo, tačiau skolininkas elgėsi pasyviai, šia teise nepasinaudojo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.1. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją, juo labiau kad viešojo registro duomenimis yra remiamasi taikant laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.
10.2. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai nepilnai išnagrinėjo ir aptarė pareiškėjo 2020 m. gruodžio 7 d. skunde išdėstytus motyvus. Nors gyvenamojo namo baigtumas nuo 70 procentų padidėjo iki 96 procentų, o ūkinio pastato baigtumas nuo 53 procentų padidėjo iki 100 procentų, ekspertizės akte ir ekspertizės akto papildyme, žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, tvora, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įvertinti tik 142500 eurų. Mano, kad nelogiška ir nepaaiškinama yra UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 20/11-368P išvada, kad ženkliai pakitus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato baigtumui, bendra nekilnojamo turto vertė padidėjo tik 7300 eurų. Tačiau teismas nevertino šių apelianto teiginių, dėl to mano, kad pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas nepilnai.
10.3. Dėl nesutikimo su ūkinio pastato nustatyta 7500 Eur verte apeliantas nuodo, kad ekspertai akte konstatavo, jog į ūkinį pastatą yra įvestos komunikacijos: elektros įvadas, vandens įvadas, kanalizacija, apsauga. Tačiau, pasak apelianto, ūkiniame pastate yra ne tik elektros ir vandens įvadas, bet ir dušas, san. mazgas (kurie nėra akte aprašyti). Taip pat san. mazge, duše ir koridoriuje po grindimis (po plytelėmis) yra išvedžiotas elektrinis grindų šildymas, tačiau akte akcentuojama, kad yra tik vietinis šildymas – židinys. Pasak apelianto, atsižvelgus į ūkinio pastato matmenis (užstatymo plotas 101 kvadratinis metras, tūris 342 kubiniai metrai), į tai, kad visas pastatas yra dengtas bitumine stogo danga, kad yra sumontuoti automatiniai 4 m. pločio garažo vartai, kad yra dvejos plastikinės durys, plastikinė vitrina – langas, 3 plastikiniai langai, pastatytas židinys, įrengtas dušas ir san. mazgas, į kitas statybines medžiagas (pamatus, plytas, gelžbetoninį perdengimą), už nurodytą ekspertų ūkinio pastato vertę nebūtų įmanoma pastatyti net ketvirtadalio tokio ūkinio pastato.
10.4. Dėl nustatytos tvoros vertės (4250 Eur) apeliantas teigia, kad tvorą sudaro 159 kvadratiniai metrai ranilinės skardos (kvadrato kaina nuo 8 iki 10 eurų, viso apie 1270 eurų, 182 bėginiai metrai vielinio (dengto plastiku), jį tvirtinančios konstrukcijos, 230 metrų gelžbetoninis pamatas, 60 mm. diametro metalinis vamzdis (182 m. ilgyje po 1,5 metro ilgio, o 42 m. ruože po 2,20 metro ilgio, o statomas buvo kas 3 metrai). Todėl apeliantui yra nesuprantama ekspertų nustatyta tvoros vertė.
10.5. Dėl šulinio vertės (350 Eur) apeliantas paaiškina, kad vertintojai suskaičiavo tik rentinius, padaugino rentinių skaičių iš jų vertės, bei taip nustatė šulinio vertę, neatsižvelgdami į tai, kad šulinį yra reikalinga dar ir iškasti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą išieškotoja AB SEB bankas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
11.1. Teigia, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino jo teiginių ir nepilnai išnagrinėjo jo skundą. Mano, kad skundžiama nutartimi teismas tinkamai išnagrinėjo apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, o apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių skunduose nurodomas aplinkybes nepateikė, todėl bankas laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, nes byloje esantys įrodymai yra pakankami ginčą galutinai išnagrinėti apeliacinėje instancijoje.
11.2. Taip pat teigia, kad kitos ekspertizės, kuria galėtų remtis antstolis, nėra, todėl visi apelianto samprotavimai dėl neteisingai nustatytos turto vertės yra tik jo subjektyvi nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su skolininko turto įvertinimu, t. y. antstoliui atsisakius skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsakė į jo argumentus dėl nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus turto vertinimo ekspertizę, neteisingumo, apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo teiginiu, kad viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją.
Žemesnės instancijos teismas
15. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str. 1 d.). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
16. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę, nei nustatyta ekspertizės akte.
17. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad ši vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta 2011 m. rugpjūčio 8 d., išieškotoja – AB SEB bankas, bendra išieškotina suma 473647,35 Lt (136836,93 Eur), 39 Eur žyminis mokestis ir procesinės palūkanos. 2011 m. lapkričio 5 d. antstolis A. B. surašė patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo buvo areštuotas žemės sklypas ir jame stovintys statiniai, (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 7 d. patvarkymu antstolis A. B. skyrė areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė UAB korporacijai „Matininkai“. Nuo to laiko, pagal teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjas skundė tiek antstolio veiksmus dėl minėto UAB korporacijos „Matininkai“ 2012 m. atlikto turto vertinimo, tiek veiksmus, susijusius su vėliau atliktu 2017 m. UAB „Ober – Haus“ vertinimu, pakartotiniais 2018 m. ir 2019 m. UAB „Inreal“ vertinimais, vis nesutikdamas su nustatyta turto verte ir prašydamas atlikti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
18. Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis, gavęs informaciją, kad 2020 m. spalio 2 d. VĮ Registrų centras oficialiai patvirtino gyvenamojo namo ir ūkinio pastato baigtumą, atitinkamai 96 ir 100 procentų, antstolis, vadovaudamasis CPK 613, 681 ir 682 straipsniais, 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu nutarė skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Inreal“. Šis patvarkymas išsiųstas skolininkui, nušalinimų ekspertui nepareikšta, 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „Inreal“ surašytas ekspertizės aktas Nr. 20/11-368P, o 2020 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto papildymas, nustatyta bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė – 142500 Eur.
19. 2020 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą areštuoti skolininko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo vertę 33700 Eur, gyvenamojo namo – 96700 Eur, ūkinio pastato – 7500 Eur, šulinio – 350 Eur, tvoros – 4250 Eur.
20. 2020 m. gruodžio 8 d. antstolis gavo skolininko K. G. prašymą skirti naują ekspertizę, kuriame nurodyta, kad skolininkas nesutinka su atliktu vertinimu ir nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Antstolis A. B. 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti naują ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas dėl naujos ekspertizės skyrimo yra nemotyvuotas. 2020 m. gruodžio 16 d. antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl minėto patvarkymo, kuriame išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir prašyme skirti naują ekspertizę. 2020 m. gruodžio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą ir persiuntė jį pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatyta turto verte, nes ji skiriasi nuo VĮ Registrų centro nustatytos vertės ir konstatavo, kad VĮ Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo.
22. Kaip matyti tiek iš pareiškėjo antstoliui teiktų prašymų bei skundų, tiek atskirojo skundo motyvų, apeliantas nesutinka su gyvenamojo namo, ūkinio pastato, šulinio ir tvoros nustatyta verte, kadangi, pasak apelianto, VĮ Registrų centro pažymoje minėto turto atkuriamoji vertė yra didesnė.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl antstolis turėtų remtis VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto atkuriamąja verte, kuri yra apskaičiuota pinigų suma, reikalinga tokiam pačiam turto vertinimo objektui atstatyti, atkurti, o ne eksperto nustatyta rinkos verte, kuri ir yra skirta nustatyti būtent sumai, už kurią daiktas gali būti parduotas (žr. nutarties 15 punktą). Pareiškėjo tiek antstoliui, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose keliamos tik abejonės dėl ekspertizės akte nustatytos nekilnojamojo turto vertės, tačiau neteikiami jokie objektyvūs duomenys ir teisiškai reikšmingi skaičiavimai dėl, pasak apelianto, kitokios turto vertės nustatymo.
24. Nors apeliantas teigia, kad nelogiška, jog įvertinto turto pastatymo vertė yra aiškiai didesnė, nei nustatyta jo rinkos vertė, kaip matyti iš byloje esančių viešojo registro išrašų, tvora, šulinys pastatyti dar 2010 m., ūkinis pastatas pradėtas statyti 2005 m., todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad šiai dienai minėtas turtas turi būti vertinamas tokia verte, kokia ji būtų jį naujai pastačius.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto vertinimas buvo ne vieną kartą atliktas asmenų, turinčių turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, atliktas individualiai, turtą apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę. Iš paskutinio vykdomojoje byloje atlikto ir ginčui aktualaus 2020 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto matyti, kad turto vertinimas buvo atliktas vadovaujantis lyginamuoju metodu, vertinimo metu buvo išsamiai įvertintas turtas, atsižvelgiant į jo tipą, paskirtį, buvimo vietą, turto fizines savybes, jo statybos metus, atsižvelgta ir į apelianto nurodomą baigtumą, buvo lyginama nekilnojamojo turto rinka ir pan. Iš ekspertizės akte pateiktų nuotraukų matyti, kad turto vertintoja turėjo galimybę įvertinti tiek nekilnojamojo turto išorę, aplinką, tiek pastatų vidaus būklę, įrengimą bei baigtumą.
26. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą, areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašytas turto vertintojas – UAB „Inreal“, pažymėjimo Nr. 000049, turtą vertino UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Š., turinti galiojantį nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą (Nr. 000005). Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas nušalinimų turto vertintojui, kaip ekspertui, per įstatymo numatytą terminą nereiškė (CPK 682 str. 1 d.), nors tokia teisė jam buvo išaiškinta antstolio patvarkymu, jokių įrodymų dėl netinkamos vertintojos kvalifikacijos ar jos šališkumo pareiškėjas neteikė nei antstoliui, nei teismui. Kadangi šiuo atveju turto vertė nustatyta atlikta ekspertize, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ir antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis (CPK 681 str. 4 d.). Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, o tik nurodant subjektyvius ir deklaratyvius teiginius dėl viešajame registre nurodytos atkuriamosios vertės ir eksperto nustatytos rinkos vertės nesutapimų, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu. Nesant pagrindo abejoti nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisingumu, antstolis neturėjo pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str. 2 d.).
27. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.