Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6777-488/2021 pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, antstoliui A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, skolininko turtą antstolis įkainoja rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis (CPK 681 straipsnio 1 dalis) ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys, 682 straipsnio 2 dalis), kreditorius ar skolininkas CPK 510, 512 straipsnių nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

13. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese, visų pirma, yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02374 duomenų nustatyta, kad ši vykdomoji byla antstolio A. B. kontoroje užvesta 2011 m. rugpjūčio 8 d. dėl 136 836,93 Eur skolos, 39 Eur žyminio mokesčio ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. G. išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai. Paskutinis turto vertinimas atliktas 2020 m. spalio 29 d., UAB „Inreal“ 2020 m. lapkričio 11 d. surašytu ekspertizės aktu Nr. 20/11-368P ir 2020 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto papildymu nustatyta bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė – 142 500 Eur. 2020 m. lapkričio 23 d. antstolio patvarkymu areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo vertę 33 700 Eur, gyvenamojo namo – 96 700 Eur, ūkinio pastato – 7 500 Eur, šulinio – 350 Eur, o tvoros – 4 250 Eur. Antstolio 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymu paskelbtos areštuoto turto pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė parduodamo turto kaina 114 000 Eur. 2021 m. birželio 28 d. patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2021 m. liepos 2 d. patvarkymu paskelbtos areštuoto turto antrosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė parduodamo turto kaina 85 500 Eur. Apeliantas 2021 m. liepos 26 d. skundu dėl antstolio veiksmų reiškė nesutikimą su antstolio veiksmais, areštuotą turtą įkainojant 85 500 Eur verte, motyvuodamas tuo, kad reali šio turto rinkos kaina yra daug didesnė, nei patvarkyme nustatyta turto pardavimo kaina, tokius savo argumentus grįsdamas kartu su skundo pateikta UAB „Verslavita” Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 21 d. konsultacinio pobūdžio išvada dėl objekto kainos Nr. KON-21-068, kurioje nurodyta, kad areštuoto turto kaina rinkoje 2021 m. liepos 21 d. galėtų būti nuo 162 000 Eur iki 164 000 Eur. Apelianto 2021 m. liepos 26 d. skundo dėl antstolio veiksmų tiek antstolis 2021 m. liepos 30 d. patvarkymu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl apelianto pateiktos 2021 m. liepos 21 d. konsultacinio pobūdžio išvados, kurios užsakovas yra pats apeliantas, nešališkumo kyla abejonių, o kitų svarių įrodymų apie pasikeitusią turto vertę apeliantas nepateikė.

15. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja tvirtindamas, jog svariausias įrodymas apie pasikeitusią turto vertę ir yra konsultacinė pažyma arba turto vertinimo išvada, o abejonę dėl turto vertės galėjo išsklaidyti antstolis, paskirdamas naują turto vertinimą, tačiau šiuo atveju antstolis to nepadarė ir jo prašymą atmetė. Apelianto nuomone, tokiu būdu buvo grubiai pažeistos jo kaip skolininko teisės.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikšmingas aplinkybes. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Teismų praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kuriam esant turėtų būti laikoma, jog turtas parduotas už pernelyg mažą kainą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007 pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais; 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu; 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011 esmingai mažesne pripažinta 30 proc. mažesnė turto pardavimo kaina. Kasacinis teismas yra išaiškinę, kad atskirose bylose aptarti kainų skirtumai sprendžiant kitas bylas yra orientacinio pobūdžio, į juos turi būti atsižvelgiama, tačiau jie nėra privalomi ir gali kisti tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad tarp apelianto pateiktos UAB „Verslavita” Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 21 d. konsultacinio pobūdžio išvados ir CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka gautų UAB „Inreal“ 2020 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto Nr. 20/11-368P ir 2020 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akto papildymo susidarantis areštuoto turto verčių skirtumas (13 proc.) nepatenka į orientacinį dydį (daugiau nei 30 proc.), kai pardavimo kaina pripažįstama ženkliai per maža, todėl nesudaro pagrindo abejoti antstolio nustatytos vertės varžytynėse pagrįstumu ir neleidžia konstatuoti buvus poreikį skirti pakartotinę ekspertizę. Šis sumų skirtumas konkretiems asmenims subjektyviai gali būti reikšmingo dydžio, tačiau santykinai, atsižvelgiant į bendrą nustatytą turto vertę ir formuojamą praktiką, toks skirtumas nėra esminis (CPK 178 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios varžytynės, kuriose apeliantui priklausantis areštuotas turtas buvo realizuojamas už 114 000 Eur kainą, paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina būtų buvusi nustatyta žemesnė, nei reali rinkos vertė, galimai būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, kurie būtų pasiūlę didesnę kainą, negu paskelbta pirmosiose varžytynėse. Svarbu ir tai, kad tiek išieškotoja atsisakė pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose pirmosiose varžytynėse skelbtą pradinę 114 000 Eur parduodamo turto kainą, tiek apeliantas, turėdamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktą) ir teisę iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją CPK 704 straipsnio 1 dalyje), nepateikė duomenų apie potencialius pirkėjus, kurie būtų ketinę areštuotą turtą pirkti už didesnę kainą (CPK 178 straipsnis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys taipogi nesuponuoja abejonės dėl vykdymo proceso metu įkainoto turto vertės pasikeitimo ir nepatvirtina aplinkybės apie buvusį poreikį skirti pakartotinę ekspertizę. Paminėtina, jog skolininko turto pakartotinis vertinimas periodiškai praėjus santykinai neilgam laiko tarpui nuo atlikto vertinimo, nesant objektyvių įrodymų apie esminį parduodamo turto vertės pokytį ir pagrįstų abejonių anksčiau nustatyta skolininko turto verte, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų, nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą, didintų vykdymo išlaidas.

19. Apeliacinės instancijos teismas kartu pabrėžia ir tai, jog parduodamo turto pradinė kaina pirmosiose ir antrosiose varžytynėse nustatoma pagal CPK 718 straipsnio ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. Pagal CPK 718 straipsnį parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos, antrosiose – 60 proc. nuo nustatytos kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Teisės aktų nuostatos neįtvirtina pareigos antstoliui, nustatant varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą pagal pirmiau nurodytas taisykles, papildomai paklausti proceso dalyvių nuomonės dėl areštuoto turto vertės ar prieš skelbiant varžytynes informuoti juos apie tai, kokia bus pradinė pirmosiose ar antrosiose varžytynėse parduotamo turto kaina. Nagrinėju atveju apeliantui buvo žinoma apie neįvykusias pirmąsias varžytynes, todėl jis turėjo suvokti, kad bus skelbiamos antrosios varžytynės, kuriose pradinė parduodamo turto kaina, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, bus 85 500 Eur (142 500 Eur × 60 proc.).

20. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė nurodytas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai, nustatant pradinę parduodamo turto kainą antrosiose varžytynėse, buvo teisėti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, todėl pareiškėjo K. G. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.