- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-79-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02448-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5346-223/2018 pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, akcinei bendrovei „SEB bankas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. G. pateikė skundą dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų, prašė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti.
2. Antstolis A. Bespalovas 2018 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S-3.5-6152 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė pareiškėjo skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0025/11/02374 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Priteisė iš K. G. 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas pasisakė, kad areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 681 straipsnio 4 dalis), ir antstolis privalo ja vadovautis, todėl antstolis vykdymo procese ir vadovavosi minėta turto verte. O būtent, buvo surašytas 2018-03-12 patvarkymas Nr.0025/11/02374 „Dėl turto įvertinimo“, kuriame turto vertė nurodyta 124 300 Eur.
5. Teismas vertino, kad nei antstoliui, nei teismui pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų (pvz. turto vertintojų išvados ar kitų duomenų), patvirtinančių jo teiginius, jog parduodama turto vertė, nustatyta jau minėtu ekspertizės aktu, šiuo metu yra pasikeitusi t. y. neatitinka realios rinkos kainos ir tai yra būtent dėl to, jog žemės sklype yra daugiau statinių nei realiai buvo jų įvertinta turto vertinimo ekspertizės metu. Pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame skunde apskritai nenurodo, kokia, jo nuomone, yra reali areštuoto turto rinkos kaina, o apsiriboja abstrakčiais pamąstymais apie galimai didesnę turto vertę. Turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, turtą apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę.
6. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad skunde minimi statiniai ir įrenginiai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie atliktų statinių ir įrenginių darbų teisėtumą, duomenų, jog jis būtų siekęs įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliktus statybos darbus ir statinius, ar antstolis su išieškotoju būtų trukdęs jam šiuos veiksmus atlikti, byloje taip pat nėra. Todėl, esant tokiai situacijai, turto vertintojas pagrįstai neatsižvelgė į minėtų Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių ir įrenginių egzistavimą ir jų neįvertino. Negalima pamiršti ir tos aplinkybės, jog perkamo turto patrauklumą gali mažinti aplinkybė, nes naujajam turto savininkui, norint tinkamai naudotis įsigytu daiktu, teks pareiga įsiteisinti ir įregistruoti pareiškėjo minėtus (neįregistruotus) statinius ir įrenginius ar atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, jeigu statybos bus pripažintos neteisėtomis. Visiškai neatmestina ir ta aplinkybė, jog minėti objektai galėtų būti pripažinti neteisėtomis statybomis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas per nustatytą terminą antstolio paskirtam ekspertui nušalinimų nepareiškė, abejonių dėl eksperto tinkamumo ir jo kvalifikacijos taip pat neišreiškė.
8. Konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad byloje esančiame 2018-03-06 ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainų ir yra per maža, kad ekspertizė atlikta netinkamai ar yra abejonių dėl jos pagrįstumo, todėl nėra pagrindų pakartotinės ekspertizės skyrimui nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. G. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad atliekant turto vertinimą nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos esančius statinius: įrengtą relaksacinį kompleksą, kurį sudaro pirtis (su atskiru san. mazgu, vandentiekiu, priešpirčio patalpa, židinys), kubilas ir baseinas; į įrengtą lauko terasą, šulinį, į visą sklypą juosiančią tvorą su pamatu, į stacionarų šiltnamį, malkinę ir patalpą valčiai laikyti. Nors šie objektai nėra įregistruoti, tačiau įeina į valdos sudėtį ir įtakoja galutinę vertinamo turto vertę. Jie matyti UAB „Inreal“ ekspertizės akto Nr. 18/03-065P prieduose (fotonuotraukose), tačiau neįvertinti.
11. Pažymi, kad turto vertę gali nurodyti kvalifikaciją tam turintys asmenys, todėl nenurodė galimos turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
13. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl naujos (papildomos) ekspertizės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Išanalizavęs bylos, vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02374 medžiagą, atskirojo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl antstolio veiksmų įkainojant pareiškėjo turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų visų nebekartoja.
15. Byloje nustatyta, kad 136 836,93 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininko K. G. vykdomas nuo 2011-08-08. 2018-01-29 antstolio patvarkymu „Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo“ skirta pakartotinė ekspertizė skolininko turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Inreal“ biuro turto vertintojai R. Š.. Atlikus turto vertinimą, 2018-03-06 surašytas Ekspertizės aktas Nr. 18/03-065P. Nustatyta turto vertė - 124 300 Eur. 2018-03-12 antstolis surašė patvarkymą „Dėl turto įvertinimo“, kuriame turto vertė nurodyta 124 300 Eur.
16. Apeliantas tvirtina, kad atliekant pakartotinį turto vertinimą nebuvo atsižvelgta į visus esančius statinius, neįvertinti - relaksacinis kompleksas (pirtis, kubilas ir baseinas), lauko terasa, šulinys, visą sklypą juosianti tvora su pamatu, stacionarus šiltnamis, malkinė ir patalpa valčiai laikyti. Nors šie objektai nėra įregistruoti, tačiau įeina į valdos sudėtį ir įtakoja galutinę vertinamo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
17. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis įstatyme nustatytas pareigas vykdė sutinkamai su įstatymo reikalavimais. Vykdomojoje byloje skirta pakartotinė ekspertizė, be kita ko, atsižvelgiant į skolininko argumentus. Turto vertinimas atliktas, įvertinant ne tik žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, bet ir elektros, vandentiekio, nuotekų ir dujų tinklų įvadus, sutvarkytą sklypo gerovę, aptvėrimą tvora, apželdinimą, aikštelę, grįstus takus, įrengtą baseiną, du šiltnamius. Pažymėtina, kad pareiškėjo įvardijamas ekspertizės metu neįvertintas objektas – relaksacinis kompleksas, kiti nurodomi įrenginiai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų apie atliktų statinių ir įrenginių teisėtumą, pagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo nurodomi objektai savaime turi būti vertinami, kaip didinantys turto vertę.
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė kitų įrodymų (pvz. turto vertintojų išvados ar kitų duomenų), patvirtinančių jo teiginius, jog parduodama turto vertė, nustatyta jau minėtu ekspertizės aktu, šiuo metu yra pasikeitusi, neatitinka realios rinkos kainos ir tai yra būtent dėl to, jog žemės sklype yra daugiau statinių, nei realiai buvo jų įvertinta turto vertinimo ekspertizės metu. Pažymėtina, kad eksperto išvada gali būti ginčijama apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiama nutartimi, kad pareiškėjas faktiniais duomenimis papildomos, pakartotinės ekspertizės skyrimo reikalingumo nepagrindė. Todėl antstolis pagrįstai netenkino skolininko skundo.
20. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą bei sprendė, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.