Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei V. O. ir jos atstovei advokato padėjėjai M. V. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui E. O., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė V. O. ir jos atstovė advokato padėjėja M. V. B. papildomai paaiškino, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos vaistams dėl jo ligos sergant diabetu, nors dalis šių išlaidų yra ieškovei kompensuojama. Šiuo metu ieškovė nereikalauja iš atsakovo priteisti papildomų vaiko priežiūros išlaidų dėl vaiko ligos. Atsakovas su dukra bendrauja nereguliariai, papildomai prie vaiko išlaikymo prisideda retsykiais jai nupirkdamas daiktų, nors visa dukros priežiūra tenka ieškovei.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadomis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo privalu atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, todėl reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo atitinka nepilnametės L. O. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą)(CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra)(CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kita)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kita). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą L. O., gimusią 2009 m. sausio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9307-512/2017 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo dukros L. O. išlaikymui tėvas E. O. mokės po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, t. y. iki 2027 m. sausio 5 d., lėšų tvarkytoja paskiriant V. O.. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 17 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Savo prašymą ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei tris metai ir dėl pabrangusio pragyvenimo vaiko išlaikymo išlaidos jo būtiniems poreikiams patenkinti yra išaugusios, pragyvenimo lygis šalyje nuolat auga, todėl priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas sutinka su ieškove, kad augant vaikui keičiasi, didėja jo poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Pasikeitus šalių dukters poreikiams jai augant, padidėjo ir išlaidos išlaikymui, atsirado papildomos išlaidos maistui, aprangai, mokyklai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai. Teismas neturi pagrindo nesutikti, jog šalių dukters išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Pripažinus šalių dukters poreikių pasikeitimą, spręstina koks išlaikymo dydis laikomas pakankamu ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo.

Ieškovė įrodinėja, kad per trejų metų laikotarpį nepilnametės dukros poreikiai išaugo ir šių poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 800 Eur. Detalizuodama išlaidas, nurodė, kad maitinimas mokykloje kainuoja 60 Eur/mėn., maitinimas namuose – 150 Eur/mėn., vaiko teisės į būstą užtikrinimui (komunaliniai mokesčiai ir būsto kreditas) – 150 Eur, už internetą ir televiziją – 10 Eur, aprangai ir avalynei apie 80-100 Eur, vaiko lavinimui (knygoms, kanceliarinėms prekėms, pratyboms) – 60 Eur, išlaidos vaiko kelionei į mokyklą ir atgal, su mokyklinėmis išvykomis sudaro apie 50 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, vaistams ir vitaminams – 20 Eur, foto modelių studijai „Nervertytė“ – 50 Eur, vaiko laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms reikia apie 100 Eur. Taip pat nurodė, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atsirado papildomų išlaidų technikai ir baldams: spintai – 700 Eur, kambario remontui – 500 Eur. Ieškovė nurodo, kad iš savo pajamų nėra pajėgi dengti pusę vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos, kadangi ir pati turi negalią, tačiau šiuo metu ieškovei tenka žymiai didesnė vaiko išlaidų dalis, be to ir kasdienė priežiūra.

Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 800 Eur suma yra nepagrįsta ir prieštarauja elementariai logikai, o prašomas padidinti išlaikymo dydis sietinas ne su kuo kitu, kaip tik su ieškovės negebėjimu racionaliai panaudoti išlaikymui skirtas lėšas. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nepilnamečio vaiko poreikius, o nurodė tik deklaratyvius skaičiavimus, pagal kuriuos matyti, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos išlaidos yra akivaizdžiai užaukštintos.

Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t.y. kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o vaikams augant, lankant mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Be to, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio. Teismas įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikti teismui. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas savo apskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių kitokį nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, į bylą neteikė. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovė neteikė įrodymų dėl vaiko padidėjusių poreikių ir šiems poreikiams patenkinti reikalingos išlaidų sumos.

Sutiktina ir su ieškovės argumentu, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė nei atsakovui vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda - šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ieškovė nurodė, jog vaikas turi specialių poreikių, nes serga diabetu, todėl reikalingos papildomos medicininės išlaidos. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dabartiniu ieškinio reikalavimu ji nereikalauja iš atsakovo priteisti papildomų vaiko priežiūros išlaidų dėl vaiko ligos, papildomų medicininių išlaidų, taip pat neteikia tai patvirtinančių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo išaiškinta jos teisė teikti reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir dėl papildomų medicininių išlaidų priteisimo tikslinant pateiktus ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovė tokio papildomo/patikslinto ieškinio reikalavimo dėl papildomų medicininių išlaidų nepateikė.

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna neįgalumo šalpos pensiją (297,18 Eur), jos pajamos per paskutinį pusmetį (už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio) buvo apie 1 277 Eur neatskaičius mokesčių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas - trijų kambarių 77,06 kv.m. butas adresu (duomenys neskelbtini); jos vardu registruotas automobilis „Toyota Auris“. Kaip nurodo ieškovė – ji gyvena viena, išlaiko dar vieną vaiką. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba UAB „Judrės medis“, atsakovo pajamos per paskutinį pusmetį (už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio) buvo apie 1 664,17 Eur neatskaičius mokesčių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu registruotas trijų kambarių 76,99 kv.m. butas adresu (duomenys neskelbtini); taip pat atsakovo vardu registruoti automobilis Chrysler „Town&Country“, bei puspriekabė „Caravelair“. Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, augina dar vieną mažametį vaiką – A. O., gimusį 2018 m. kovo 22 d., kurį taip pat privalo išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pastovų darbą ir gauna stabilias pajamas, turi privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad nors ieškovė nurodo, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau, teismo vertinimu, abiejų šalių turtinės galimybės patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius yra iš esmės lygiavertės. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Atsakovas nesutikimą su reikalavimu grindžia aplinkybėmis, kad šiai dienai yra sudaręs naują santuoką, kurioje susilaukė nepilnamečio sūnaus, kurio išlaikymui, atsižvelgiant į jo amžių, kas mėnesį reikalinga skirti ne mažesnė nei 200 Eur suma; taip pat jo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba ir augina jų mažametį vaiką, todėl atsakovas vienintelis šiuo metu išlaiko šeimą. Taip pat atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio atėmus visas jo privalomai vykdyti prievoles, atsakovo ir jo šeimos pragyvenimui lieka tik apie 480 Eur, o tai reiškia po 160 Eur kiekvienam šeimos nariui, kas yra mažiau nei šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui.

Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir negali būti priežastimi priteisti mažesnį nei reikalingą išlaikymą. Taip pat teismas akcentuoja, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Atsakovas nurodo, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka vaikui (111 Eur) ir mokama šalpos išmoka (190 Eur) ir tik po to gali būti nustatytos tėvų teiktino išlaikymo dalys; abiem vaiko tėvams turėjo būti lygiomis dalimis skirstoma pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką ir atsakovui tenkanti finansinė dalis dukters išlaikyme turėtų sudaryti 150 Eur (ieškovės posėdžio metu nurodyta reikalinga mėnesinė išlaikymo suma - 600 Eur – 111 Eur – 190 Eur : 2 = 150 Eur).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t.y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Vadinasi, atsakovas yra teisus, teigdamas, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėjo būti mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas atsakovo prievolės dydis.

Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna išmokas vaikui, skirtas dukrai. Ši išmoka nuo 2021 m. sausio 1 d. - 111 Eur/mėn.; taip pat gaunama 190 Eur/mėn. neįgalumo šalpos pensija. Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šio įstatymo paskirtis - nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Taigi, vaiko gaunama 190 Eur neįgalumo šalpos pensija yra skirta užtikrinti vaiko poreikius. Ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų spręsti, kad viena iš šalių turėtų prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinama tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 111 Eur/mėn. išmoką ir 190 Eur/mėn. neįgalumo šalpos pensiją, kurios yra skirtos tik vaiko poreikių tenkinimui (800 Eur - 300 Eur = 500 Eur /2 = 250 Eur). Manytina , kad 250 Eur išlaikymo suma šiai dienai yra protinga ir pagrįsta, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, kuris gauna pakankamai didelį darbo užmokestį, yra socialiai brandaus amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas trukdančias dirbti, todėl atsakovas gali ir privalo dirbti ir užsidirbti ne tik savo, bet ir vaikų išlaikymui, taip pat atitinka ir šalių turtinę padėtį, taip pat atitinka ir per nurodytus tris metus pasikeitusius vaiko poreikius. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, įvertinus nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir jo pasikeitusius poreikius, esamą šalių turtinę padėtį, šalių išlaikytinius bei šeimyninę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies - keistinas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 9307-512/2017 priteisto išlaikymo dydis, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei L. O. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. O. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo, todėl iš atsakovo priteistina valstybei 18 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis). Ieškovės mokėtas žyminis mokestis teisme panaudotas ir įskaitytas nebuvo, todėl jo grąžinimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 87 straipsnis). Išaiškintina, kad ieškovė dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo turi teisę tiesiogiai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas sumokėjo 740 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti 83,33 procentai), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistini 616,64 Eur (740 Eur x 83,33 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 9307-512/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. O. nepilnametei dukrai L. O., gimusiai 2009 m. sausio 5 d., išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2020 m. rugsėjo 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

I. V. O. skirti nepilnametės L. O., gimusios 2009 m. sausio 5 d., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. O. 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti ieškovei V. O. iš atsakovo E. O. 616,64 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 64 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.