Marijampolės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

institucijos teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir V. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 30 d. gautas pareiškėjų D. B. ir V. B. prašymas nutraukti jų 1990 m. spalio 6 d. Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 339, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2018 m. birželio 13 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir prašo jos netvirtinti.

2018 m. birželio 13 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, jog pateikta sutartis iš esmės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir jų nepažeidžia.

2018 m. spalio 1 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų pateikta patikslinta 2018 m. rugsėjo 3 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir prašo jos netvirtinti. Nurodo, jog pareiškėjas pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas valstybės biudžetui 26 257,33 Eur (vykdomosios bylos Nr.0140/18/00086); 1 325 318,81 Eur (vykdomosios bylos Nr.0140/15/01434 - išieškojimą vykdo antstolė A. L.). Patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti tvirtinama, kadangi ji pažeidžia kreditoriaus interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pareiškėjai sutarties 2.5.3. punkte nurodę, kad sutuoktinei atitenka 0,057 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai turi laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos prezumpcijos, todėl dalinant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis turi būti dalinamas pareiškėjams lygiomis dalimis po ½, t. y. nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pareiškėjai patikslintos sutarties 3.4. punkte yra nurodę, jog sutuoktinis įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą turtu, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatų dalimis bei sutarties 3.5. punkte pareiškėjai yra nurodę, kad sutuoktinis įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui ir materialinį išlaikymą mokamų periodinėmis išmokomis po 100 Eur sumą kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki kol sūnus sulauks pilnametystės. Taip pareiškėjai nutraukdami santuoką ir dalindamiesi turtą galimai nori turto nuosavybę grąžinti į tą padėtį, kuri buvo iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-802/2017. Tokiu atveju, pareiškėjai elgiasi nesąžiningai ir galimai fiktyviai prisidengia santuokos nutraukimu, o tikrieji ketinimai yra grąžinti turto nuosavybę, kuriam yra taikyta restitucija. Pareiškėjas yra dirbantis asmuo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui gali būti skiriamos kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, o ne turtu, kadangi iš šio turto yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas suinteresuoto asmens naudai.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad su pareiškėja gyvena tame pačiame name, tačiau bendro ūkio neveda, sutuoktinių gyvenimo negyvena maždaug 5 metus; prie sūnaus išlaikymo neprisideda irgi maždaug 5 metus, nes vyksta skolos išieškojimas; dirba tolimųjų reisų vairuotoju 12 metų, gauna maždaug 400 Eur, dienpinigius, viso apie 1000 Eur mėnesiui; be to dar mokamos baudos, kurios paskirtos už pažeidimus, kuomet veža krovinius. Nusprendė išlaikymą skirti turtu, nes gaunamas darbo užmokestis nepakankamas, kad galėtų skirti išlaikymą didesne pinigų suma, nei sutarta po 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieką nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).

Byloje suinteresuotas asmuo prašo netvirtinti šalių pateiktos sutarties, prieštarauja dėl to, kad 2.5.3. punktu pareiškėjai atitenka žemės sklypas 0,0570 ha (duomenys neskelbtini), kurio vertė 301 Eur, o pareiškėja įsipareigoja per 24 mėnesius atlyginti pareiškėjui 300,5 Eur vertės kompensaciją, motyvuodamas, kad pareiškėjai nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių padalijimo principo; dėl to, kad prašomos patvirtinti 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarytos patikslintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3.4 punkte pareiškėjai susitaria, jog sutuoktinis įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui turtu, t. y. 1/2 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), - vertė 350 Eur; 5/8 pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5/8 kitais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); išlaikymas turtu skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės 2019 m. gegužės 1 d., motyvuodamas, kad pareiškėjas būdamas darbingas gali teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne turtu, kuris yra areštuotas, vykdant išieškojimą kreditoriui.

Taigi šioje situacijoje kilo ginčas, nes suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų pasidalinto turto būdu ir nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo turtu forma. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas vykdys suinteresuotam asmeniui prievolę asmeniškai, nėra.

Teismas pažymi, kad vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra visiškai laisvi savo nuožiūra pasidalyti santuokoje įgytą turtą. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Teismas turi įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK1.5 str., 1.137 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra

Suinteresuotas asmuo nesutinka dėl 2.5.3. punkto, pagal kurį pareiškėjai atitenka žemės sklypas 0,0570 ha (duomenys neskelbtini), kurio vertė 301 Eur ir pareiškėjos įsipareigojimo per 24 mėnesius pareiškėjui išmokėti 300,5 Eur vertės kompensaciją.

Pažymėtina, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamu atveju 2.5.3. punkte nurodytas turtas apsunkintas areštu dėl pareiškėjo asmeninės prievolės (b. l. 8), turtas galimas padalinti natūra, nes priešingų įrodymų byloje nėra, todėl sutiktina su suinteresuoto byloje asmens argumentais, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo ir turto padalijimo natūra, o toks susitarimas, kuomet turtas atitenka pareiškėjai, o pareiškėjui per 24 mėnesius pareiškėja išmokės 300,5 Eur kompensaciją, prieštarauja kreditoriaus interesams.

Dėl materialinio išlaikymo formų

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Tiek vertinant sutarties nuostatą dėl sutuoktinių aptartos išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika).

Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.).

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju SODROS duomenimis pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju (b. l. 83-85), jo pajamos kaip pats nurodė apie 400 Eur, su dienpinigiais apie 1000 Eur, kas patvirtina, kad asmuo gauna pastovias pajamas ir jos yra didesnės nei nurodė pareiškėjas. Šalys kaip matyti iš patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4 punkto susitarė, kad pareiškėjas įsipareigoja nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą turtu, turto vertė 18 000 Eur (sutarties 2.7 p., 3.4. p.). Pareiškėjai 3.4 punkte nurodo, jog išlaikymas turtu skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, t. y. 2019 m. gegužės 1 d., kas sudaro 14 mėnesių. Taigi, kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., nepilnamečiam vaikui tenka po 1286 Eur materialinis išlaikymas (18000 Eur:14mėn.). Patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.5 punkte nurodoma, jog nepilnamečiui vaikui, taip pat, kas mėnesį pareiškėjas teiks 100 Eur materialinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Tai reiškia, jog pareiškėjas, atsižvelgiant į patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4 punktą bei 3.5 punktą, iš viso nepilnamečiui vaikui kas mėnesį tenkanti pareiškėjo išlaikymo suma - 1386 Eur, kai tuo tarpu pareiškėja, 2018 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 400 Eur, jo poreikiai įprastiniai, specialiųjų poreikių neturi, lanko tik sporto būrelį; 3.6. punktu atskirai aptartas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, turtui, kuriuo sutuoktinis teiks nepilnamečiam vaikui išlaikymą, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), - vertė 350 Eur; 5/8 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5/8 kitų statinių– kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas - areštas. Be to, iš šio minėto turto, suinteresuoto asmens (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0140/18/00086 - 26 257,33 Eur ir vykdomojoje byloje Nr.0140/15/01434 - 1 325 318,81 Eur (išieškojimą vykdo antstolė A. L.).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra sveikas ir darbingo amžiaus žmogus, turintis galimybę ir pareigą siekti gauti didesnes pajamas, šiuo metu gaunantis nuolatines pajamas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra pakankamos realiam išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog yra sąlygos pareiškėjui teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Be to Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo interesus, pareiškėjų atžvilgiu, jau gynė ir civilinėje byloje Nr. e2-54-802/2017, kurioje kreipėsi su ieškiniu atsakovui V. B., tretiesiems asmenims D. B., G. B., D. B., antstolei A. L., Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarei D. L., VĮ „Registrų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo. Minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra tokios, jog ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo Vokietijos FR Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymą išieškoti iš atsakovo 1 328 823 Eur akcizų mokesčio skolą. Ieškovė informavo V. B. apie skolą ir davė terminą skolą susimokėti geruoju. V. B. ir trečiasis asmuo D. B. tuo metu sudarė dovanojimo sutartį, kuria 0,48 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai G. B.; Pastatų dalies dovanojimo sutartimi 5/8 namo, 5/8 ūkinio pastato ir 5/8 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui D. B.. Tai reiškia, jog V. B. savo vaikams perleido tą patį turtą, kuriuo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4825-985/2018, patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi siekia teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-54-802/2017 nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovo atstovas teigė, jog sandoriai buvo sudaryti, nes atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, todėl už susidariusį įsiskolinimą jiems buvo perleistas turtas. Visgi, 2017 m. vasario 3 d. daliniu sprendimu buvo nuspręsta, jog dovanojimo sutarčių sudarymas pažeidė kreditorės (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) interesus, sandoriai buvo sudaryti siekiant sumažinti turimą turtą į kurį nebūtų nukreipiamas išieškojimas ir sandoriai pripažinti negaliojančiai bei taikyta restitucija.

Dėl sutuoktinių teisės sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitarti dėl areštuoto turto perleidimo

Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013).

Byloje šalims teikiant sutartį jau buvo žinoma apie turtui taikomą areštą. Dėl to pareiškėjų susitarimas teikti išlaikymą turtu, kuris yra areštuotas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis). Niekinio sandorio faktą ir padarinius teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tokia yra kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).

Byla nebuvo sustabdyta, nes pareiškėjai, kurie nuo pat pirmojo posėdžio buvo atstovaujami advokato, du kartus teikė patikslintą sutartį, atsižvelgiant į kreditoriaus prieštaravimus, buvo surengti keli teismo posėdžiai, todėl stabdyti bylą nėra objektyvaus pagrindo ir tai prieštarautų ekonomiškumo principui, nes pareiškėjams jau buvo sudaryta galimybė tikslinti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis prieštarauja kreditoriaus interesams, susitarimas teikti išlaikymą vaikui turtu, kuris yra areštuotas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas, sutartis netvirtintina, o prašymas paliktinas nenagrinėtu (CK 3.53 str. 4 d.).

Šioje byloje susidarė 9,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, priteistinos valstybei iš abiejų pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 4,89 Eur.

Esant visumai išdėstytų aplinkybių ir argumentų, prašymas paliktinas nenagrinėtu (CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš pareiškėjų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,89 Eur (keturis eurus ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.