Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-18-838/2021;

3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9.; 3.1.7.; 3.1.14. 3.1.16.

2021 m. sausio 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą 2013 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) padalyti santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą: ieškovei priteisti: 3800 EUR vertės automobilį „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 4) ½ dalį lėšų, buvusių 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovo vardu atidarytose banko akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose; atsakovui priteisti: 1) 1900 EUR dydžio ieškovės atsakovui mokamą piniginę kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo priteisiamą santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą transporto priemonę.; 2) ½ dalį lėšų, buvusių 2018 m. liepos 1 d. atsakovo vardu atidarytose banko akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarpusavio santykiai su atsakovu nepataisomai pašliję, santuokos išsaugoti nebeįmanoma. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, girtavimo, psichologiškai smurtavo, šeimoje tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas. Ieškovė nurodo, jog santuokos metu įgijo 2007 m. gamybos automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prašo teismo priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją. Nurodo, kad minėtu automobiliu santuokos metu naudojasi ieškovė, nes atsakovui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsakovas turės galimybę naudotis iki santuokos sudarymo įsigytu automobiliu „VW Sharan“. Dėl santaupų nurodė, jog gyvenant santuokoje kartu su atsakovu visi šeimos poreikiai buvo tenkinami iš ieškovės uždirbamų lėšų, atsakovas iš gaunamų pajamų tik mokėjo būsto, kuriame gyveno su šeima, išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius). Likusios lėšos buvo kaupiamos atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje pradiniam įnašui nuosavo būsto įsigijimui. Nutrūkus santuokiniams ryšiams, santuokos metu sukauptos lėšos turi būti padalytos tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis.

2019 m. kovo 6 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma ieškovei priteisti 3800 Eur vertės automobilį „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ieškovei priteisti 23 769,95 Eur kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo priteisiamą didesnės vertės santuokos metu įgyto turto dalį; atsakovui priteisti pinigines lėšas – 51339,9 Eur – iki 2018 m. rugsėjo 4 d. sutuoktinių sukauptas atsakovo vardu atidarytoje banko akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) bei sąskaitoje (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas buvo lojalus ieškovei, dėjo pastangas materialiai ir morališkai ją palaikyti, rūpinosi šeima ir ieškove, daug laiko skyrė ieškovės vaiko priežiūrai. Šalių santykiai nėra konfliktiški, kartais tarp šalių kyla nesutarimų dėl bendro gyvenimo, t. y. tarpusavio teisių ir pareigų atlikimo bei supratimo, bendro ūkio vedimo, tačiau tai neesminiai nesutarimai, sutuoktiniai vienas kitą gerbia ir gyvena santuokinį gyvenimą. Nurodė, jog nesutinka, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Dėl santuokos metu įgyto dalintino turto, - automobilio Hyundai Sante Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad jį rinko ir įsigijo atsakovas savo vardu, ji būtina atsakovo darbinių funkcijų atlikimui. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl ½ dalies lėšų, buvusių 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovo M. K. vardu atidarytose banko AB Swedbank sąskaitose, priteisimo ieškovei N. K.. Nurodė, jog lėšos, esančios atsakovui priklausančiose banko sąskaitose yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pažymi, kad iš atsakovo pajamų buvo tenkinami visi šeimos poreikiai. Atsakovo gaunamos lėšos buvo naudojamos ne tik būsto nuomos, būsto išlaikymo išlaidoms apmokėti, tačiau ir visiems kitiems šeimos interesams, t. y. maistui, drabužiams, apavui, medicininėms ir higienos priemonėms, laisvalaikio reikmėms, iškyloms ir kt.

Ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 15 d. rašytinius paaiškinimus dėl santuokos metu įgytos transporto priemonės Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, jog automobilis ieškovei yra būtinas darbinėje veikloje. 2017 m. balandžio 25 d. automobilio panaudos sutartimi Nr. PS-01, sudaryta tarp ieškovės N. K. ir BĮ (duomenys neskelbtini), ieškovė, kaip panaudos davėja, davė panaudai laikinai neatlyginamai naudotis Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklai treniruočių aptarnavimui, sportininkų nuvežimui į sporto renginius ir aptarnavimui jų metu automobilį „Hyunday Santa Fe“, o panaudos gavėjas, be kita ko, įsipareigojo aprūpinti transporto priemonę kuru. Analogiška sutartis sudaryta tarp atsakovo ir BĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos dėl jam priklausančio automobilio panaudos. Taipogi automobilis ieškovei yra būtinas rūpinantis nepilnamečiu vaiku- sūnumi N. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kurį ji augina viena. Be to, po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovė sutiko naują gyvenimo draugą, nuo kurio dabartiniu metu laukiasi vaiko. Ieškovė yra šeštame nėštumo mėnesyje, jos savijauta nėra gera. Neturėdama galimybės naudotis automobiliu dėl būtinybės naudotis viešuoju transportu ir dėl galimų nepatogumų bei laiko stygiaus, ieškovės tiek fizinė, tiek psichologinė būklė tik pablogėtų. Ieškovė automobilį tinkamai prižiūri, rūpinasi jos technine priežiūra- savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo automobilio remontą vykdo techninę priežiūrą, apdraudė transporto priemonę privalomu civilinės atsakomybės draudimu.

Atsakovas M. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo ir įregistruotą 2013 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą atsakovui; ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę; priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, jog santuoka turi būti nutraukta dėl N. K. kaltės, dėl jos neištikimybės nes ieškovė paliko šeimą ir sukūrė faktinę šeimą su kitu vyru. Dėl buvusios sutuoktinės neištikimybės atsakovas patyrė ir iki šiol patiria psichologinį sukrėtimą, emocinę ir nervinę įtampą, atsakovą stipriai emociškai paveikė minėtas ieškovės elgesys. Ieškovė sugriovė svarbiausius atsakovo lūkesčius gyventi darnioje ir tvirtoje santuokoje, susilaukti vaikų bei vaikus auginti pilnoje šeimoje ir užtikrinti jų ne tik fizinį, bet svarbiausia – dvasinį, psichologinį saugumą. Dėl šių priežasčių atsakovas prašo priteisti iš ieškovės turtinės žalos atlyginimą. Atsakovas nesutinka, jog po santuokos nutraukimo Ieškovei liktų pavardė „K.“.

Ieškovė N. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovo ieškovei pareikšti kaltinimai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, mes ieškovė visos santuokos metu buvo ištikima atsakovui. Nurodė, kad į Lietuvą ieškovė atvyko 2012 m. atsakovo kvietimu, jųdviejų tarpusavio santykiai buvo geri, mylėjo vienas kitą. Ilgainiui atsakovas pradėjo girtauti, dažnas atvejais ieškovės neįspėjęs išvykdavo ir nepranešdavo - kada grįš. Atsakovas neblaivus sėsdavo už vairo, namo grįždavo agresyviai nusiteikęs, koliojo ieškovę ir jos nepilnametį vaiką necenzūriniais žodžiais. Dėl šios priežasties šeimoje ir kildavo konfliktai, be to atsakovas ieškovę kaltino tuo, kad dėl jos kaltės šeima nesusilaukianti bendrų vaikų. Ieškovė nuolat dirbo, iš jos gaunamų pajamų šeima buvo aprūpinama maisto produktais, apranga, iš šių lėšų buvo išlaikomas vaikas. Atsakovas vengė pareigos prisidėti prie šeimos išlaikymo, Iš atsakovo gaunamų pajamų buvo dengiamos tik išlaidos šeimos nuomojamam būstui išlaikyti ( apie 80 Eur per mėnesį). Lėšas, šalių gautas kaip dovaną vestuvių metu (apie 5000 Eur), atsakovas pasisavino, nurodęs, jog tai bus indėlis į ateityje planuojamą įsigyti nuosavą butą. Pažymi, kad ieškovė su nauju gyvenimo draugu artimiau ėmė bendrauti tik 2018 m. rudens pabaigoje, t.y. jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. 2018 m. liepos mėnesį išsikėlusi gyventi skyriumi nuo atsakovo, ji apsigyveno draugės bute ir jokių artimų santykių su vyrais neturėjo. Tuo metu ji, nors ir suprato, kad šeima galutinai yra iširusi, buvo pernelyg pavargusi nuo pastovios psichologinės įtampos ir norėjo ramybės, o ne naujų santykių pradžios. Atsakovo nurodytomis datomis ieškovė pati su savo mokinėmis, kaip trenerė, dalyvavo sporto varžybose, o ne leido laiką su N. G., su kuriuo tuo metu jie buvo tik pažįstami ir jokių artimų, ar net draugiškų santykių tarp jų nebuvo. Ieškovė teigia, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl šios priežasties atsakovas neturtinės žalos atlyginimo ar reikalauti ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę teisės neturi.

2018 m. spalio 10 d. teismo nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta. Atsakovo prašymu buvo nustatytas 6 mėnesių susitaikymo terminas, tačiau šalims susitaikyti nepavyko.

2019 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi ieškovės ir atsakovo ginčas perduotas teisminei mediacijai, tačiau šalims mediacijos metu susitarti nepavyko.

2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu atsakovas (ir 2021 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu) priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti priešieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. 2021 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad, nors procesiniuose dokumentuose nesutiko, kad transporto priemonė atitektų ieškovei, tačiau dabar neprieštarauja, kad transporto priemonė atitektų ieškovei, sumokant atsakovui nustatytą kompensaciją.

2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu liudytojas N. G. parodė, jog su N. susipažino bendroje kompanijoje 2018 m. vasarą. 2017 m. jis buvo ledo ritulio stovykloje (duomenys neskelbtini), N. ten nebuvo. 2018 m. vasarą N. nebuvo atvykus pas jį į (duomenys neskelbtini).. Su N. turi bendrą vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Jie su N.buvo susitikę 2018 m. lapkričio mėnesį per jos gimtadienį, gruodžio mėnesį turėjo su ja intymių santykių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovės N. K. (iki santuokos K.) ir M. K., santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė ir atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Valstybės įstaigos „Regitra“ duomenimis ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė „Hyundai Santa Fe“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė N. K. dirba BĮ (duomenys neskelbtini) trenere. Mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 909,68 Eur.

Į bylą pateiktos ieškovės N. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos filiale išrašai už laikotarpius:

nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 26 d. likutis pradžiai ir pabaigai 0,00 LTL.

nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. likutis pradžiai 0,00 Eur, likutis pabaigai 260,79 Eur.

nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. likutis pradžiai 0,00 Eur, likutis pabaigai 171, 80 Eur

bei banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos filiale išrašai už laikotarpius:

nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. likutis laikotarpio pradžioje 0,00 LTL, likutis laikotarpio pabaigoje 17998,25 LTL (mokėtojas M. K.),

nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. likutis pradžiai 17998,25 Eur, likutis pabaigai 41,40 Eur. (2014 m. gruodžio 17 d. pavedimas M. K. 18000 LTL)

nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2015 m. spalio 26 d. likutis pradžiai 0,00 Eur, likutis pabaigai 3,02 Eur,

nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2016 m. spalio 26 d. likutis pradžiai 3,02 Eur, likutis pabaigai 834,74 Eur

nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. likutis pradžiai 826,44 Eur, pabaigai 0,00 Eur,

2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., likutis pradžiai 0,00 Eur, likutis pabaigai 699,10 Eur.

Į bylą pateikta atsakovo M. K. pažyma apie (duomenys neskelbtini) esančius M. K. sąskaitų likučius, kurioje nurodyta, jog M. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo 1331,90 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo 50 000 Eur.

Į bylą pateikti atsakovo M. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpius:

nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2013 m. spalio 24 d., likutis pradžiai 38543,38 LTL, likutis pabaigai 58808,41 LTL;

nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. spalio 25 d. likutis pradžiai 72037,07 LTL, likutis pabaigai 2015 m spalio 25 d. 20863,38 Eur,

nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 25 d. likutis pradžiai 23630,65 Eur, likutis pabaigai 6030,34 Eur,

nuo 2017 m. spalio 27 iki 2018 m. rugsėjo 4 d. likutis pradžiai 6030,34 Eur, likutis pabaigai 1331,90 Eur,

bei banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpius:

nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., likutis pradžiai 0,00 Eur, likutis pabaigai 46000 Eur,

nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., likutis pradžiai 46000 Eur, likutis pabaigai 50000 Eur.

Taip pat pateiktos fotonuotraukos su skelbimo latvių kalba bei N. G. atvaizdu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl šalių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama pagrindą – atsakovo nesirūpinimas šeima, girtavimas, nuolatinis atsakovo psichologinis smurtas, o atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydamas pagrindą – neištikimybė, bendravimas ir ilgalaikiai intymūs santykiai su N. G. nuo 2017 metų vasaros. Nagrinėjamu atveju, teismas, išanalizavęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl iširusios santuokos, o tai patvirtina vienas kitam keliami vien tik prielaidomis keliamos pretenzijos ir kaltinimai dėl neištikimybės ir sutuoktinių pareigų nevykdymo. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, skirtingai suprato pagarbą vienas kitam, todėl moralinė vienas kito parama nutrūko savaime, nesant trečiųjų asmenų įtakos.

Pažymėtina, jog santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Šiuo atveju laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas šalių požiūris į gyvenimo bei šeimos vertybes, trūko pagarbos vienas kito atžvilgiu. Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, neieškojo bendro sutarimo, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių netinkamą atsakovo elgesį, ieškovė nepateikė. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė palaikė ilgalaikius intymius santykius su N. G., nurodant konkrečias jų susitikimo datas, yra paremti prielaidomis. Pažymėtina, kad ieškovė, jos teigimu su nauju gyvenimo draugu artimiau ėmė bendrauti tik 2018 m. rudens pabaigoje, t.y. jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. 2018 m. liepos mėnesį išsikėlusi gyventi skyriumi nuo atsakovo, ji apsigyveno draugės bute ir jokių artimų santykių su vyrais neturėjo. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas N. G., nurodydamas, jog su N. susipažino 2018 m. vasarą, o artimiau pradėjo bendrauti rudenį. Tiek ieškovė, tiek liudytojas N. G. dirba treneriais ir vaikų stovyklose jiems susitikti galimybė yra reali, tačiau vien tai nereiškia, jog ieškovė kartu su N. G. leido laiką dviese ir turėjo intymius santykius ieškovės ir atsakovo santuokos metu iki civilinės bylos iškėlimo teisme. Nors atsakovas pateikė į bylą fotonuotraukas su kvietimu į stovyklą bei nuotrauką su galimai N. G. atvaizdu, tačiau šios fotonuotraukos nepatvirtina nei N. K. neištikimybės, nei jokių kitokių santykių fakto. Realių ieškovės neištikimybės faktų byloje nenustatyta.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Teismui atmetus atsakovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinės žalos priteisimo normos netaikomos, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės „K.“, „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 23 punktas). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą (CK 3.118, 3.119 straipsniai).

Santuokos metu įgytas automobilis „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė pagal internetinio tinklalapio www.autoplius.lt duomenis yra 3800 Eur. Ieškovė patikslintu ieškiniu vienu iš reikalavimų prašė priteisti minėtą automobilį jai. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su minėtu ieškovės reikalavimu, todėl teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ginčo dėl santuokos metu įgyto automobilio nėra. Automobilio vertės šalys neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dalinamo turto verte. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė minėtu automobiliu naudojosi ir šiuo metu jį prižiūri bei remontuoja, o atsakovui yra atimta teisė vairuoti, todėl šis turtas priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisina kompensacija už ieškovei tenkančią turto dalį, t.y. 1900 Eur (3800/2).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovui pinigines lėšas 51339,9 Eur iki 2018 m. rugsėjo 4 d. sutuoktinių sukauptas atsakovo M. K. vardu atidarytoje banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) bei sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovo sąskaitose sukauptos lėšos yra šeimos santaupos gyvenamajam būstui įsigyti, ieškovei priteisiant 1/2 Eur kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo priteisiamą didesnės vertės santuokos metu įgyto turto dalį.

Iš byloje esančios pažymos apie AB Swedbank esančius M. K. sąskaitų likučius, matyti, jog M. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo 1331,90 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo 50 000 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės sąskaitose, esančiose AB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos filiale, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 4 d. likutis yra 699,10 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 4 d. likutis yra 171,80 Eur. Atsakovas teigia, jog atsakovo sąskaitose esančios lėšos yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi jau sudarydami santuoką asmenys būna įgiję turto, be to ir po santuokos sudarymo lėšos gali būti įgytos asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodo, jog jo gaunamos lėšos buvo naudojamos ne tik būsto nuomos, būsto išlaikymo išlaidoms apmokėti, tačiau ir visiems kitiems šeimos interesams. Iš byloje pateikto atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2013 m. spalio 24 d. matyti, jog atsakovo lėšų likutis pabaigai buvo 17032,093 Eur (58808,41 LTL). Iš tos pačios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 25 d. matyti, jog 2016 m. gegužės 2 d. S. K. padovanojo M. K. 12 000 Eur. Teismas sprendžia, jog atsakovo turėtos lėšos, t.y. 17032,93 Eur (58808,41 LTL) iki santuokos sudarymo ir atsakovui padovanotos lėšos, t.y. 12 000 Eur turi būti išskaitytos iš atsakovo lėšų likučių, esančių jo banko sąskaitose 2018 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog 12 000 Eur šeimai padovanojo atsakovo tėvas, pamatęs jų buitines gyvenimo sąlygas, naujam būstui įsigyti, ir tai yra šeimos pinigai. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių dovanojamų pinigų paskirtį. Teismo vertinimu, jeigu ieškovė su atsakovu nebūtų sukūrusi šeimos, minėtų 12 000 Eur šeima nebūtų įgijusi, tad logiška, jog tėvas pinigus dovanojo sūnui, todėl ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiuo atveju byloje nėra pateikta daugiau jokių įrodymų jog atsakovo banko sąskaitose yra kitų lėšų, kurios pripažintinos asmenine sutuoktinio nuosavybe, kaip nustatyta CK 3.89 straipsnyje. Pažymėtina, jog nors teismo vaidmuo šeimos bylose ir yra aktyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 376 straipsnis), tačiau abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl ieškovė ir atsakovas negali perkelti įrodinėjimo naštos teismui. Taigi atsakovo banko sąskaitoje 2018 m. rugsėjo 4 d. buvusios lėšos 22306,97 Eur (51339,90-17032,93 -12000), o atsakovės banko sąskaitose 2018 m. rugsėjo 4 d. buvusios lėšos 870,90 Eur (699,10 + 171,80) pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktina į dalintino santuokoje įgyto turto balansą (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Padarius priešpriešinį užskaitymą ieškovei ir atsakovui priteistina po ½ banko sąskaitose esančių lėšų, t.y ieškovei priteisiant 10718,03 Eur iš atsakovo.

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą bendrą nekilnojamąjį turtą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2018 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų, buvo patenkinti 3 ieškovės reikalavimai, t.y. patikslinto ieškinio reikalavimus teismas tenkino 75 proc. reikalavimų, atmestų reikalavimų 25 proc. Iš atsakovo priešieškinio reikalavimų buvo tenkinta 25 proc. reikalavimų, atmesti 75 proc. reikalavimų.

Už ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką su išvestiniais reikalavimais mokėtinas žyminis mokestis sudarė 118 Eur, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėtų sumokėti 75 procentus žyminio mokesčio, nuo kurios dalies ieškovė buvo atleista, kas sudarytų 51 Eur (68 Eur x 75proc.),

Ieškovė taip pat patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 75 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 637,50 Eur.

Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir 1575 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovui iš ieškovės priteistina 25 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t.y. 412,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudaryta tarp M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). ir N. K. (buvusi Kazabekova), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, sudarytą 2013 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

ieškovei N. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovui M. K. priteisti 1900 Eur kompensaciją už N. K. natūra priteistą automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovei N. K. pripažinti nuosavybės teisę į ½ piniginių lėšų, t.y. į 22306,97 Eur, esančius atsakovo banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank.

Ataskovui M. K. pripažinti nuosavybės teisę į ½ piniginių lėšų, t.y. 870,90 Eur, esančius ieškovės N. K. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Padarius priešpriešinį užskaitymą, ieškovei N. K. ir atsakovui M. K. priteisti po ½ ieškovės ir atsakovo banko sąskaitoje esančios sumos, ieškovei priteisiant 10718,03 Eur iš atsakovo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. K. palikti jos santuokinę pavardę „K.“, atsakovui M. K. – „K.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš ieškovės N. K. 412,50 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. K..

Priteisti iš atsakovo M. K. 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. K..

Teismo sprendimo įsiteisėjus. panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų nutartimi.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus .