Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. kovo 9 d. teisme gautas atsakovo M. K. apeliacinis skundas dėl 2021 m. sausio 25 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams šalinti.

3. 2021 m. kovo 17 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašoma atleisti atsakovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas nurodė, jog 241,00 Eur žyminio mokesčio suma jam yra didelė ir šiuo metu ją sumokėti jis neturi jokios galimybės. Savo vardu neturi jokio realaus turto (duomenys apie turtą yra civilinėje byloje), (duomenys neskelbtini) gauna nedidelį darbo užmokestį – 910,13 Eur neatskaičius mokesčių. Pažymėjo, jog gauna ne tik pajamas, bet turi ir išlaidų – mokesčius už būstą, komunalines paslaugas, už interneto ir televizijos paslaugas, maistą, drabužius, avalynę, kitas asmenines išlaidas. Atsakovo manymu, šie duomenys patvirtina, jog jo turtinė padėtis šiuo metu nesuteikia galimybių sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti, t. y. pateikti teismui patvirtinančius duomenis apie tai, jog sumokėtas žyminis mokestis. 2021 m. kovo 17 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašė atleisti atsakovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovas nurodė, jog 241,00 Eur žyminio mokesčio suma yra didelė ir šiuo metu ją sumokėti jis neturi jokios galimybės, todėl sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsakovo prašymo netenkino.

14. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių atsakovo sunkią turtinę padėtį, kadangi teismas nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą, kurioje yra surinkti visi duomenys apie šalių turtinę padėtį. Atsakovo vardu nėra jokio realaus turto, darbo užmokestis – 910,13 Eur (neatskaičius mokesčius), jis taip pat turi išlaidų (mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, už interneto bei televizijos paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos). Apelianto manymu, teismo nurodytas reikalavimas sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Apeliantas teisus, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).

17. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymą pirmosios instancijos teismui argumentavo tuo, kad 241,00 Eur žyminio mokesčio suma jam yra didelė ir šiuo metu ją sumokėti jis neturi galimybės, kadangi neturi jokio realaus turto, gauna nedidelį darbo užmokestį (910,13 Eur neatskaičius mokesčių), taip pat turi išlaidų (t. y. mokesčius už būstą, komunalines paslaugas, interneto bei televizijos paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitas asmenines išlaidas). Tačiau, pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo galimybė nėra siejama vien su gaunamomis pajamomis, bet su turtine padėtimi apskritai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto gaunama alga nėra minimali, duomenų, jog jis turi išlaikytinų asmenų ar kreditų, byloje nėra. Be to, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantas sąskaitose disponuoja 50 000 Eur piniginėmis lėšomis (šiuo atveju apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog šiomis lėšomis nebedisponuoja dėl objektyvių priežasčių) (CPK 178 straipsnis).

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmens naudojimasis advokatų teisinėmis paslaugomis byloje gali sukelti abejonių vertinant jo turtinę padėtį atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019). Pirmosios instancijos teismo nurodyta, jog byloje apeliantui atstovavo privatūs advokatai, apeliantas nesikreipė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl pirminės ar antrinės teisinės pagalbos teikimo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad egzistuoja pagrindas atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kita vertus, mokėtino žyminio mokesčio dydis taip pat nesuponuoja išvados, jog apeliantas objektyviai negali sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio, nei yra sumokėjęs (50,00 Eur), t. y. kad apeliantas nepajėgus sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies.

21. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs neatleisti apelianto nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

22. Kiti (neaptarti) atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui M. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.