- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1157-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08033-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) padalyti santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą: ieškovei priteisti: 3800 EUR vertės automobilį „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); ½ dalį lėšų, buvusių 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovo vardu atidarytose banko akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose; atsakovui priteisti: 1900 EUR dydžio ieškovės atsakovui mokamą piniginę kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo priteisiamą santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą transporto priemonę. ½ dalį lėšų, buvusių 2018 m. liepos 1 d. atsakovo vardu atidarytose banko akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma ieškovei priteisti 3800 EUR vertės automobilį „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); iš atsakovo ieškovei priteisti 23 769,95 EUR kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo priteisiamą didesnės vertės santuokos metu įgyto turto dalį; atsakovui priteisti pinigines lėšas – 51339,9 EUR – iki 2018 m. rugsėjo 4 d. sutuoktinių sukauptas atsakovo vardu atidarytoje banko akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) bei sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 3000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą atsakovui; Ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę; išreikalauti ieškovės telefono (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) skambučių ir žinučių detaliąsias išklotines bei telefonuose įdiegtų komunikacijos programų (Skype, Viber, Messenger, Facebook, Instagram) turinį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
3. 2019 m. gegužės 6 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo atstovo prašymas, kuriuo prašo įpareigoti netrukdyti atsakovui naudotis automobiliu „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti transporto priemonės raktelius ir dokumentus. Taip pat prašymo tekste nurodo (prašo), jog siekiant tinkamai sureguliuoti laikiną ginčo situaciją, gali būti nustatytas ir konkretus šalių naudojimosi transporto priemone laikas, pavyzdžiui, nustatant, jog atsakovas naudosis transporto priemone kiekvieno mėnesio pirmą bei trečią savaitę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo trūkumus, nurodytus nutartyje. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovo prašymas yra nekonkretus, netikslus. Nurodė, kad nėra aišku, ar atsakovas prašo įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis automobiliu „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti transporto priemonės raktelius ir dokumentus, ar atsakovas prašo nustatyti konkretų šalių naudojimosi transporto priemone laiką bei tvarką. Atsakovas nenurodė konkrečių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – kokius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti ieškovę. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tiksliai suformuluoti reikalavimą, kokių laikinųjų apsaugos priemonių prašo.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga mokėti žyminį mokestį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi atsakovas reiškia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio žyminiu mokesčiu neapmokėjo, jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis automobiliu „Hyundai Sante Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti transporto priemonės raktelius ir dokumentus. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nurodo, kad CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 EUR žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo konkrečiu atveju, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Įvertinant minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturi būti mokamas žyminis mokestis.
5.2. Apeliantas dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodo, kad CPK atskirai nereglamentuoja reikalavimų prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo turiniui, todėl turi būti taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias procesinių dokumentų surašymo ir pateikimo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju iš pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio bei reikalavimo akivaizdu, kokią laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti atsakovas.
5.3. Apeliantas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės prašymu nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taiko laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoja atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis santuokos metu įgyta transporto priemone – automobiliu „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki 2018 m. rugsėjo 14 d. ieškovei perduoti šios transporto priemonės raktus. Atsakovas, būdamas susipažinęs su minėta teismo nutartimi ir esant situacijai, kai atsakovas dėl ieškovės veiksmų negali naudotis jam taip pat priklausančiu turtu – transporto priemone, kreipėsi į teismą dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo bei nurodė iš esmės identišką procesinį reikalavimą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą.
Dėl žyminio mokesčio.
8. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi dalimi dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nurodo, kad CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 EUR žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę, todėl darytina išvada, jog už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti mokamas žyminis mokestis.
9. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-458-838/2019 pradėta pagal ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalijimo. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis automobiliu „Hyundai Sante Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti transporto priemonės raktelius ir dokumentus.
11. CK 3.65 straipsnyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti šeimos bylose. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių šeimos bylose yra vieno sutuoktinio įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus ir ji taikoma, jei yra nustatomos aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad apeliantas pateikė prašymą šeimos byloje, prašydamas taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
12. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 EUR žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 8–12 punktuose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas turi sumokėti žyminį mokestį už jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutarties dalis, kuria apeliantas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, naikintina.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitikties bendriesiems procesiniams dokumentų turiniui ir formai keliamiems reikalavimams.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos nutarties dalimi dėl apelianto pateikto prašymo neatitikties bendriesiems procesinių dokumentų turiniui ir formai bei prašymo turiniui ir formai keliamiems reikalavimams. Nurodo, kad CPK atskirai nereglamentuoja reikalavimų prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo turiniui, todėl turi būti taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias procesinių dokumentų surašymo ir pateikimo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju iš pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio bei reikalavimo akivaizdu, kokią laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti apeliantas.
14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas pašalinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus nurodė, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nekonkretus, netikslus, nėra aišku, ar atsakovas prašo įpareigoti ieškovę netrukdyti apeliantui naudotis automobiliu Hyundai Sante Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti transporto priemonės raktelius ir dokumentus, ar apeliantas prašo nustatyti ir konkretų šalių naudojimosi transporto priemone laiką bei tvarką. Su pirmosios instancijos teismo išvada sutinkama.
15. Pirmiausia, CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje procesiniame dokumente turi būti aiškiai suformuluotas procesinis dokumento pobūdis ir dalykas. Reikalavimai procesinio dokumento formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010). Tačiau trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio (procesinio dokumento) dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto procesinio dokumento neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-181/2009, Nr. 3K-3-43/2010, Nr. 3K-3-302/2013).
16. Nagrinėjamu atveju susipažinus su apelianto 2019 m. balandžio 30 d. pateiktu prašymu teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad apeliantas prašo (prašymo dalykas) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis automobiliu „Hyundai Sante Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti transporto priemonės raktelius ir dokumentus, tačiau susipažinus su šiuo prašymo turiniu (prašymo pagrindas) nustatyta, kad apeliantas taip pat prašo spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos automobiliu „Hyundai Santa Fe“ nustatymo tvarkos, tai yra teikia prašymą teismui svarstyti, ar apeliantas transporto priemone galėtų naudotis kiekvieno mėnesio pirmą bei trečią savaitę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 14–15 punktuose, darytina išvada, kad iš apelianto pateikto prašymo lieka neaišku, ar apeliantas prašo tik įpareigoti ieškovę netrukdyti apeliantui naudotis automobiliu perduodant raktelius ir dokumentus, ar ir taip pat, kaip pats apeliantas pateiktame prašyme nurodo – ir spręsti klausimą dėl naudojimosi automobiliu tvarkos nustatymo, pagal paties apelianto pateiktus naudojimosi kilnojamuoju turtu pavyzdžius. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka bendriesiems procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamiems reikalavimams.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 7–15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis keistina iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis),
18. Kadangi, apskundus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, joje apeliantui nustatytas trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas pratęsia terminą trūkumams pašalinti – apeliantui M. K. nustatytinas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytam trūkumui dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimo tikslinimui pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti iš dalies.
Apeliantui M. K. nustatyti 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodyto trūkumo, tai yra dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimo tikslinimo, pašalinimui.