- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 2-100-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01155-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties laikyti nepaduotu ieškovo V. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žmogaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai (toliau – ir atsakovė), prašydamas:
1.1. pripažinti, kad šmeižikiški V. A. pareiškimai ir Lietuvos valdžios institucijų veiksmai prieš ieškovo šeimą yra ieškovo žmogaus teisių pažeidimai pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Jungtinių Tautų vaiko teisių chartiją;
1.2. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą: turtinė žala sudaro 1,63 mln. Eur ir apima turto bei turtinių aktyvų praradimą dėl ieškovo tremties iš Baltarusijos, taip pat finansines investicijas į 2020 m. prezidento kampaniją; neturtinė žala sudaro 2 mln. Eur už emocinę kančią ir reputacinę žalą, kurią sukėlė šmeižikiški pareiškimai ir persekiojimai prieš ieškovo šeimą;
1.3. atkurti ieškovo reputaciją: oficialus Lietuvos valstybės atsiprašymas už ieškovo reputacijai padarytą žalą dėl klaidingos informacijos paskelbimo ir administracinių veiksmų prieš ieškovo šeimą, kai jie gyveno Lietuvoje;
1.4. grąžinti ieškovo sutuoktinės vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo neteisingai konfiskuotas Lietuvos valdžios institucijų, ir nepaisant pakartotinių prašymų nebuvo grąžintas;
1.5. atlikti viešą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) lėšų auditą Baltarusijos demokratijai: skaidrų 140 mln. Eur ES, JAV, Jungtinės Karalystės ir Kanados fondų, skirtų remti Baltarusijos demokratines pastangas, auditą, kurie buvo paskirstyti per Lietuvos organizacijas, siekiant užtikrinti, kad šie fondai būtų panaudoti pagal paskirtį ir nebūtų pasisavinti korumpuotų asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir reikalavimus, sumokėti trūkstamą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, pateikti įrodymus bei pašalinti kitus teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismo nutartimi ieškovas įpareigotas patikslinti ieškinio aplinkybes, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; detalizuoti, kokios konkrečios valstybės institucijos atliko ieškinyje nurodytus ieškovo teigimu galimai neteisėtus veiksmus; ar ieškovas skundė institucijos sprendimus skirti ieškovui ir jo šeimos nariams baudą už saviizoliacijos taisyklių pažeidimą, ar ieškovo sutuoktinė skundė vairuotojo pažymėjimo paėmimą ir kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą sutuoktinės vardu; nurodyti, kokią konkrečią turtinę ir neturtinę žalą jis patyrė dėl kiekvieno ieškovo nurodomo, jo teigimu, neteisėto valstybės institucijų veiksmo, kaip konkrečiai kiekvienu atveju pasireiškė tiek turtinė, tiek neturtinė žala; detalizuoti turtinės žalos dydį, nurodant, kokie konkretūs nuostoliai (nurodant konkrečias sumas) sudaro prašomą priteisti 1,63 mln. Eur nuostolių dydį (koks konkretus, kokios vertės turtas prarastas, kokio dydžio finansinės investicijos į 2020 m. prezidento kampaniją), pateikianti prarasto turto vertę ir kitus nuostolius įrodančius konkrečius dokumentus; pagrįsti nurodomų, ieškovo teigimu, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos priežastinį ryšį; pateikti ieškinį kaip vieną vientisą procesinį dokumentą, jame nurodant konkrečiai visas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas būtent ieškinio reikalavimas konkrečiam atsakovui.
4. Ieškovas turėjo patikslinti ieškinio reikalavimus, suformuluojant tokius, kurie būtų konkretūs, aiškūs, apibrėžti ir galimi nagrinėti civilinio proceso tvarka.
5. Pagal teismo nutartį ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovas kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją; pateikti ieškinio priedų, pateiktų ne valstybine kalba, vertimus į lietuvių kalbą, patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; paskirti savo atstovą byloje arba įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai; sumokėti už ieškinį mokėtiną trūkstamą žyminį mokestį; nurodyti atsakovės Lietuvos valstybės atstovą; pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo teisę atstovauti sutuoktinę jos vardu reiškiant reikalavimus teisme, taip pat įrodymus, patvirtinančius ieškovo įgaliojimus reikšti reikalavimus kontroliuojant tam tikrų fondų lėšų skyrimą.
6. Ieškovas 2024 m. spalio 31 d. pateikė teismui procesinį dokumentą ,,Atsakymą į teismo prašymą: šalių įvardijimas, ieškinių paaiškinimas, neteisėtų veiksmų įrodymai, mokesčio atleidimas ir ieškinio elementų pataisymai byloje Nr. 2-2999-1097/2024“ (dokumento registracijos Nr. DOK-37839); dokumente nurodydamas, kad pridedami: aktualios straipsnio dalies iš „Nasha Niva“ vertimas į lietuvių kalbą; ieškovo sutuoktinės vairuotojo pažymėjimo kopija; įrodymai apie konfiskuotą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo V. T. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu tinkamai nepašalino: ieškovas tinkamai nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko; reiškiamą reikalavimą grindė abstrakčiai ir nekonkrečiai nurodomais neįvardintų ir nekonkretizuotų asmenų veiksmais; nepaaiškino ir nepagrindė, kuo remiamos prielaidos dėl nurodomų veiksmų sąsajos su įvardijamais atsakovais; nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją; nenurodė valstybės, kaip atsakovės, atstovo; nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę atstovauti sutuoktinę jos vardu reiškiant reikalavimus teisme; nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo įgaliojimus reikšti reikalavimus kontroliuojant tam tikrų fondų lėšų skyrimą. Ieškovas toliau reiškia ieškinio reikalavimus, kurie nėra civilinės teisinės prigimties ir nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
9. Teismas konstatavo, kad dėl ieškinio trūkumų pobūdžio ir apimties bylos nagrinėjimo ribos nėra aiškios ir tai yra esminės kliūtys procesui pradėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir leisti ieškovo ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismo atsisakymas nagrinėti ieškovo ieškinį pažeidžia ieškovo teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą, kurį garantuoja tiek Lietuvos teisė, tiek 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK).
10.2. Teismas pagal EŽTK 13 straipsnį turi pareigą nagrinėti žmogaus teisių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti ieškovo ieškinį, kuriame nurodyti žmogaus teisių pažeidimai ieškovo ir jo šeimos atžvilgiu, pažeidžia EŽTK 3, 8, 13 straipsnius. Teismas turėjo būti aktyvus ir užtikrinti tinkamą ieškovo ir jo šeimos narių pažeistų žmogaus teisių apsaugą.
10.3. Atsisakius priimti ieškovo ieškinį buvo nesilaikyta tarptautinių įsipareigojimų Europos Sąjungos ir EŽTK atžvilgiu, nes nebuvo užtikrinta ieškovo apsauga nuo šmeižto, teisė į privatumą ir apsauga nuo valstybės piktnaudžiavimo valdžia principų laikymosi.
10.4. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl ieškovo reputacijos gynimo. Tokios įrodinėjimo pareigos tarp ginčo šalių paskirstymo, ieškovo nuomone, laikosi tiek tarptautiniai (Europos Žmogaus Teisių Teismas), tiek nacionaliniai, tiek užsienio teismai.
10.5. Pirmosios instancijos teismo nustatytas reikalavimas pateikti išverstą kontekstą (spaudos publikacijų) apie ieškovo patirtą šmeižtą užkrauna ieškovui nereikalingą naštą ir laikytinas biurokratine kliūtimi, siekiant teisingumo.
10.6. Nepagrįstas teismo ieškovui nustatytas reikalavimas identifikuoti ir kreiptis į spaudos leidėjus dėl paneigimo apie paskleistą melagingą informaciją apie ieškovą. Melagingos informacijos apie ieškovą šaltiniu buvo Lietuvos pareigūnas, todėl tai pakankamas pagrindas ieškovui reikšti ieškinį, o tokio ginčo nagrinėjimas per žiniasklaidą yra neadekvatus.
10.7. Ieškovas nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, kad įrodymų pateikimo pareiga visada tenka ieškovui. Teismas privalo išsamiai nagrinėti bylas, susijusias su galimu valstybės valdžios piktnaudžiavimu ir pagrindinių teisių pažeidimais. Ši pareiga įtvirtinta EŽTK 6 ir 13 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
10.8. Teismas tinkamai neįvertino ieškovo pateikto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė viešą informaciją apie ieškovo turto konfiskavimą, kuri patvirtina sunkią ieškovo turtinę padėtį, o teismo reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus apie ieškovui ir jo šeimai priklausiusio turto neteisėtą pardavimą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami turinio ir formos reikalavimai. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis, taigi, atskirojo skundo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 306 straipsniuose.
13. Atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, turi būti nurodytas apelianto reikalavimas (atskirojo skundo dalykas) ir kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas). Atskirojo skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai atskirojo skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Asmens teisė į teisminę gynybą įtvirtinta EŽTK 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje.
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas nustato ne mažesnį negu 7 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
17. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus.
18. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.
19. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Bylos iškėlimo stadijoje teismas įvertina, ar atitinka ieškovo pateiktas ieškinys reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 ir 135 straipsniuose (bendruosius procesinių dokumentų ir specialiuosius ieškinio reikalavimus). Nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
20. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, 17 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
21. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
23. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017, 20 punktas; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas).
24. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
25. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 27 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, privalo laikytis CPK įtvirtintos kreipimosi į teismą tvarkos, pateikti teismui procesinius dokumentus, kurie atitinka CPK nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti, siekiant pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimus, suformuluojant tokius, kurie būtų konkretūs, aiškūs, apibrėžti ir galimi nagrinėti civilinio proceso tvarka, aiškiai suformuoti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, jų vertimus į lietuvių kalbą, papildyti ieškinį taip, kad atitiktų CPK nustatytus šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus (ieškinio suma, ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių, informacija ar byla bus vedama per atstovą, ieškovo pozicija dėl taikos sutarties ir kita); taip pat sumokėti dalį žyminio mokesčio bei pateikti duomenis apie sunkią finansinę padėtį, kad teismas galėtų spręsti, ar yra pagrindas atleisti iš dalies ieškovą nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą. Kartu teismas pasiūlė ieškovui ieškinį patikslinti, nurodant tinkamus atsakovus, kuriems reiškiami ieškinyje nurodyti reikalavimai.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, t y. nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko; ieškinio reikalavimus grindė abstrakčiai ir nekonkrečiai nurodomais neįvardintų asmenų veiksmais; nepagrindė nurodomų veiksmų sąsajos su įvardijamais atsakovais; nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su prašymu paneigti paskleistą informaciją; nenurodė valstybės, kaip atsakovės, atstovo; nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę atstovauti sutuoktinei jos vardu reiškiant reikalavimus teisme; nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo įgaliojimus reikšti reikalavimus kontroliuojant tam tikrų fondų lėšų skyrimą.
28. Iš ieškinio turinio neaišku, kokios konkrečios valstybės institucijos pareigūnai ir kada konkrečiai atliko ieškinyje nurodytus galimai neteisėtus veiksmus, kokį vaidmenį atliko atsakovė Lietuvos Respublika arba konkreti valstybės institucija. Iš pateikto ieškinio neaišku, kokią tiesioginę ar netiesioginę turtinę ar neturtinę žalą ieškovas reikalauja atlyginti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžia žalos dydį, kaip jį apskaičiavo, neįvardijo konkrečių asmenų galimai neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būti kildinama turtinė ir neturtinė žala, kokius padarinius sukėlė šie veiksmai ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina, koks priežastinis ryšys sieja galimai neteisėtus veiksmus ir kilusius padarinius. Daugybės faktinių aplinkybių apie galimai ieškovo ir (ar) jo šeimos pažeistas teises, reputaciją, interesus nurodymas, internetinių straipsnių (publikacijų), jų ištraukų, pateikimas ieškinyje savaime nepagrindžia ieškinio pagrindo ir reikalavimų (dalyko). Nesant tinkamai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo, negalima apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, todėl apelianto ieškinys negali būti priimtas nagrinėti tol, kol nebus pašalinti jo trūkumai. Pirmosios instancijos teismo išvada laikyti nepaduotu ieškinį, kuris po nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nėra ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.