Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-3098-1131/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-31
Bylos Nr.
A18.-3098-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02813-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
S. S. D.
Institucija
Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3098-1131/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02813-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 9.46 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Modestai Jusytei, Gražinai Osinskajai,dalyvaujant VĮ Registrų centro atstovei A. R.,administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. D. (nuotoliniu būdu),vertėjaujant Rimai Burokienei, Katerinai Chvatovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, jog juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiais veiksmais S. S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje VĮ Registrų centro atstovė A. R. nurodė, kad palaiko protokole išdėstytas aplinkybes ir pažymi, jog elektroniniuose susirašinėjamuose nurodytos aplinkybės neatleidžia nuo atsakomybės, teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinių metinių ataskaitų VĮ Registrų centrui. Tokios pozicijos laikosi ir teismai, akcentuodami, kad nėra išskirta jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Dėl finansinių ataskaitų teikimo, neturint tikslių duomenų, teismai taip pat nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė negali pateikti visų duomenų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti finansines ataskaitas, t. y. ji turi pateikti tai, ką turi, o atitinkamus trūkumus gali nurodyti aiškinamajame rašte. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tai, be kita ko, reiškia tokį vidinės veiklos organizavimą, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų ir el. laiškų matyti, kad galimai trūksta tam tikrų apskaitos dokumentų, tokios situacijos taip pat yra reglamentuotos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtintos taisyklės dėl dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, jų atkūrimo, kuriose nurodyta, kad jeigu tam tikri dokumentai dingsta ar yra sugadinti iki finansinių ataskaitų sudarymo, tai jie atkuriami tų taisyklių nustatyta tvarka; jeigu to padaryti neįmanoma, po dokumentų praradimo turi būti atlikta esamo turto ar jo dalies inventorizacija ir įvertintas rastas turtas. Mano, kad galimai kilę sunkumai, kurie nurodomi el. laiškuose, galėtų būti vertinami individualizuojant asmeniui skiriamos nuobaudos dydį. VĮ Registrų centras neturi duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų kreipęsis į juos dėl to, kad negali pateikti bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinių. Akcinių bendrovių įstatymas aiškiai numato tiek tvarką, tiek terminus, kada ir per kiek laiko turi būti pateiktos finansinės ataskaitos. S. S. D. buvo įmonės vadovu beveik 2 metus, per kuriuos naudodamasis audito ir kitais patikrinimo instrumentais, galėjo parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, atitinkančius realią įmonės padėtį. Esant tam tikriems neatitikimams ar trūkumams, tai gali būti aptarta finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte ir tokių finansinių ataskaitų teikimas nėra tapatus nusikalstamai veikai, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Bendrovės vadovui taikomi aukščiausi rūpestingumo, teisingumo standartai, jis turi daryti viską, kad juridinio asmens veikla atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų atliktos įstatyme nurodytos pareigos, įskaitant finansinių ataskaitų teikimą.

Teismo posėdyje S. S. D. nurodė, kad su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, t. y. sutinka su tuo, kad 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė VĮ Registrų centrui, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių – negalėjo teikti į viešąjį registrą žinomai neteisingų finansinių duomenų. Nuo 2018 metų balandžio mėnesio pradėjo eiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Prieš pradedant eiti direktoriaus pareigas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę situaciją žinojo tik tiek, kiek jį informuodavo tuometiniai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkai K. S. ir A. B.. Jis akcininko A. B. buvo patikintas, kad visos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolos akcininkams yra tik buhalterinės ir dėl to jis neturėtų nerimauti. Pradėjęs eiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas apskaitos dokumentuose rado įrašus, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai turi didelių skolų akcininkams, nors jam ankstesnis vadovas nebuvo perdavęs jokių dokumentų, kurie pagrįstų šių skolų egzistavimą. Siekdamas nustatyti skolų kilmę ir užtikrinti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje atsispindėtų tik realios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolos, kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją vedusią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, į buvusį vadovą S. R. bei akcininkus, kad jie jam pateiktų visą žinomą informaciją apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus ir dokumentus. Jokios informacijos iš šių asmenų nesulaukė. 2019 m. gruodžio 16 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu jis sudarė sutartį su audito paslaugų įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai perdavė visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvusius buhalterinės apskaitos dokumentus ir paprašė įvertinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos būklę nuo 2006 m. iki 2016 m. bei nustatyti skolų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkams pagrįstumą. 2019 m. gruodžio 23 d. audito įmonė pateikė išvadą, kurioje konstatuojama, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2006 m. iki 2016 m. buvo tvarkoma nesilaikant įstatymų ir apskaitos standartų turi aplaidaus tvarkymo požymių, o taip pat nėra pakankamų ir tinkamų įrodymų, jog balanso skiltyje „Įmonės ilgalaikiai įsipareigojimai“ apskaitomos akcininkų paskolos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai suteiktos. Audito įmonės išvadoje buvo nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balanse ilgalaikės skolos yra neproporcingai didelės, palyginus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamomis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas yra neigiamas ir sukauptas nuostolis yra neproporcingai didelis, palyginus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamomis. Dėl to auditoriui kilo įtarimas, kad pinigų įplaukos už parduotas prekes iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo įnešamos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitą ir apskaitomos kaip akcininkų ilgalaikė paskola įmonei, o prekių savikaina nurašoma į sąnaudas didinant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuostolį. Atitinkamai auditoriai negalėjo rasti sudarytos paskolos sutarties, tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebuvo jokio visuotinio akcininkų sprendimo, pritariant šių paskolų gavimui. Jeigu jis būtų pateikęs VĮ Registrų centrui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas už 2018 m. remdamasis minėtais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, žinodamas, kad milžiniškos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolos nėra pagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, jo veiksmai galėtų būti laikomi nusikalstama veika – dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222, 300 straipsniai). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinėse atskaitomybėse galimai klastotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikių įsipareigojimų sumos ir dėl to jis neturėjo galimybės objektyviai nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi neturėjo ir neturi jokio ketinimo teikti žinomai neteisingus duomenis viešajam registrui ir tokiu būdu daryti nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, 2018 m. finansinės ataskaitos Registrų centrui pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių ir tai, jo manymu, patenka į įstatymuose nustatytą išimtį, t. y. ,,jeigu įstatymai nenumato kitaip“. Jis taip pat yra kreipęsis 2020 m. spalio 12 d. į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad būtų patikrinti buvusių akcininkų veiksmai. Jis nieko nevengia, tačiau taip pat nori parodyti, kad negali pasirašyti netikslių dokumentų ir tapti konspiracijos teorijų šalininkas. Jis žinojo, kad turi pateikti 2018 m. finansinę atskaitą Registrų centrui, iki kada tiksliai – nežinojo, nes tą daro buhalterė, bet taip pat žinojo ir tai, kad ataskaitos turi būti tikslios ir teisingos. Kad įmonė turi finansinių problemų, suprato anksti, tai buvo 2018 m. antras ketvirtis, tačiau kol viską išsiaiškino, praėjo laiko, be to, buvę akcininkai buvo labai svarbūs žmonės Lietuvoje, jie vėluodavo jam teikti informaciją. Jis nežinojo, kad yra galimybė kreiptis į Registrų centrą ir pranešti, kad jis negali pateikti ataskaitų laiku. Jis iš praktikos žino, kad turi 3 metus finansinėms ataskaitoms pateikti. Tapęs direktoriumi jis per 60 dienų jau turėjo jam padedančią savo profesionalią komandą, taip pat ir partnerį, kuris jam padėjo įmonės veikloje, tačiau jie nieko nesakė jam dėl ataskaitų pateikimo laikotarpio, jis nežinojo, kad jas turėjo pateikti iki kitų metų birželio 1 d. Nagrinėjamas atvejis nėra susijęs su tuo, kad reikia atkurti kažkokius dokumentus, nes įmonėje daug kas buvo suklastota, galbūt daromi finansiniai nusikaltimų ar vengiama mokesčių ir pan.

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 28 d. buvo S. S. D. (b. l. 3-7).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymuose nustatytu laiku nepateikti (b. l. 6-8).

Iš 2019 m. gruodžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo užduoties ataskaitos matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų įvertinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos būklė nuo 2006 m. iki 2016 m. Ataskaitoje nurodyta, kad iš pateiktų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nustatyti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma remiantis įstatymais ir pagal verslo apskaitos standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, balanso straipsnyje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Ilgalaikiai įsipareigojimai apskaitomos akcininkų suteiktos paskolos įmonei, akcininkai suteikė paskolas įmonei. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentų komplektas turi buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo požymių. Pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai neatitinka Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Pateiktas informacijos ir dokumentų komplektas nėra pakankamas, kad būtų galima tinkamai įvertinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą ir įsipareigojimus bei gauti tinkamus ir pakankamus įrodymus, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius veiklos rezultatus pagal verslo apskaitos standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (b. l. 26-35).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo S. S. D. pateiktų el. laiškų matyti, kad S. S. D. susirašinėja su įvairiais asmenimis dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių reikalų (b. l. 71-78, 80-129).

Iš 2020 m. spalio 12 d. S. S. D. pranešimo Valstybinei mokesčių inspekcijai matyti, kad S. S. D. kreipėsi į minėtą instituciją su pranešimu apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, A. B. ir K. S. galimai vykdomus mokesčių teisės aktų pažeidimus (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir VĮ Registrų centro duomenis (išrašo iš juridinių asmenų registro 9 punktas) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b. l. 3-7), todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalimi ir Nuostatų 38.2 ir 41.2 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvęs S. S. D. nustatytu laiku, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė VĮ Registrų centrui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį, nėra. 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys VĮ Registrų centrui nepateiktas ir bylos nagrinėjimo dienai. Tą įrodo byloje pirmiau paminėti įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu duoti S. S. D. žodiniai paaiškinimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. D. nurodė, kad minėtų finansinių ataskaitų rinkinio jis negalėjo pateikti dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių aplinkybių – tapęs įmonės direktoriumi ir sužinojęs, kad įmonės finansiniuose dokumentuose yra daug neatitikimų, jis negalėjo pasirašyti įmonės tikrosios padėties neatspindinčio 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir tokio jo pateikti viešajam registrui. Jo manymu, tai būtų dokumentų klastojimas, tokie jo veiksmai užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę.

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis), tai yra įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateikti administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. D., 2018 m. tapęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pradėjo aiškintis anksčiau buvusią ir esamą įmonės finansinę padėtį, kreipėsi tiek į įmonės akcininkus, tiek į nepriklausomus asmenis, Valstybinę mokesčių inspekciją.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustato įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti įmonių finansinių ataskaitų auditą, įmonių finansinių ataskaitų skelbimo tvarką, metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos parengimo ir skelbimo tvarką, atsakomybę už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą. Šis įstatymas taikomas įmonėms, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje (1, 2 straipsniai).

Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3, 5, 16 straipsnius įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus finansinių metų duomenis ir kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

Šio įstatymo 16 straipsnio 12, 13 dalyse nustatyta ir tai, kad kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio įstatymo bei apskaitos standartų nuostatų neužtenka, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija. Išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos prieštarauja šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimui, nuo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms ir pinigų srautams, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aptariami aiškinamajame rašte. Pagal šio įstatymo 19 straipsnį po finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarka nustatoma apskaitos standartuose.

Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25, 26 straipsnius finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

Taigi, iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad įmonės finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau nesant galimybės to užtikrinti, vis tiek būtina pateikti šias ataskaitas įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka, tačiau atitinkamus nukrypimus paaiškinant aiškinamajame rašte. Taigi, vien ta aplinkybė, jog įmonė, negali pateikti tikslių duomenų, kaip nagrinėjamu atveju šioje byloje, neatleidžia jos vadovo nuo pareigos teikti kuo tikslesnes finansines ataskaitas, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte. Priešingas šių teisės normų aiškinimas užkirstų kelią registro tvarkytojui turėti aktualius duomenis bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN8.-2968-540/2019, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-891/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-699-561/2017).

Būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489-2020). Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastis, kurias nurodo šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. D. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017, AN2-377-317/2017, AN2-85-530/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-352-468/2019). S. S. D. nurodomos priežastys, dėl kurių jis laiku nepateikė 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio nešalina jo pareigos pateikti kuo tikslesnes metines finansines ataskaitas per teisės aktuose nustatytus terminus, tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti finansines ataskaitas, tai yra pateikti tai, ką turi, o atitinkamus trūkumus jis gali nurodyti aiškinamajame rašte. Taigi, nagrinėjamu atveju, S. S. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo pareigą VĮ Registrų centrui pateikti įstatymus atitinkantį 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį, o to negalėdamas padaryti dėl jo teismo posėdyje minimų priežasčių turėjo tai nurodyti aiškinamajame rašte VĮ Registrų centrui.

Duomenų, jog tai jis būtų padaręs ar bent jau kreipęsis į VĮ Registrų centrą, informuodamas apie susidariusią įmonėje padėtį, byloje nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, priešingai nei teigia S. S. D., pirmiau minėtų įstatymų nuostatos nereikalauja bet kokiomis priemonėmis ir formaliai pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, kaip minėta, įstatymai numato, ką bendrovės vadovas turi daryti, negalėdamas pateikti tikslių ir įstatymų reikalavimus atitinkančio finansinių ataskaitų rinkinio. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2019 m. liepos 23 d., t. y. kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. S. D. ir jo šioje nagrinėjamoje byloje nurodomos šios įmonės finansinės problemos 2009-2016 m. laikotarpiu, dėl ko jis negalėjo pateikti 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio viešajam registrui, tai nesutrukdė padaryti, 2019 m. teikiant 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad nuo 2020 m. kovo 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapus K. N., šios įmonės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinė atskaitomybė ir aiškinamasis raštas) VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2020 m. birželio 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis žinojo, kad turi pateikti 2018 m. finansinę atskaitą Registrų centrui, iki kada tiksliai – nežinojo, taip pat tapęs direktoriumi per 60 dienų jau turėjo jam padedančią savo profesionalią komandą, taip pat ir partnerį, kuris jam padėjo įmonės veikloje, tačiau jie nieko nesakė jam dėl ataskaitų pateikimo laikotarpio, jis nežinojo, kad jas turėjo pateikti iki kitų metų birželio 1 d., taip pat nežinojo, kad negalint laiku pateikti tinkamų dokumentų ar teisingos informacijos gali kreiptis į VĮ Registrų centrą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis), juolab, kad S. S. D. ne kartą teismo posėdžių metu akcentavo, kad yra teisės mokslų daktaras, J. A. Valstijose buvo valstijų komisaru. Be to, kaip ir minėta, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą, jis atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, tarp jų ir už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.

Taigi, įvertinus nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvęs S. S. D. nustatytu laiku, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė VĮ Registrų centrui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir taip padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. S. S. D. veikoje yra visi (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 200 iki 3000 Eur.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), nustatytas pažeidimas šiuo metu nėra pašalintas, tačiau S. S. D. teismo posėdžių metu teikė paaiškinimus ir dokumentus apie susidariusią situaciją, tikslo slėpti kokią nors informaciją neturėjo, tapęs įmonės vadovu aktyviai aiškinosi įmonės finansinę padėtį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama S. S. D. asmenybė – baustas administracine tvarka, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, tačiau baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį įspėjimu už pelno mokesčio deklaracijos ir PVM sąskaitų faktūrų duomenų nepateikimą laiku, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas (b. l. 62-63). Įvertinus nurodytas aplinkybes, šiuo atveju administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti S. S. D. paskyrus minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė