- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- eI-699-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02697-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Karaliaučiaus grupė“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus įsakymu Nr. V4-35 (toliau – Įsakymas) paskirtą nuobaudą – viešą įspėjimą bankroto administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“; 2) priteisti iš Tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad nuobauda paskirta nustačius, jog pareiškėja, teikdama ieškinį dėl BUAB „Žirmuva“ (toliau – Bendrovė) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, gynė savo, o ne bankrutuojančios Bendrovės, interesus, neteikė Bendrovės finansinių ataskaitų, nesiėmė veiksmų dėl įmonės bankroto procese reikalingų procedūrų, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 (toliau – Elgesio kodeksas), 11.2 ir 11.4 papunkčius.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto administratorius turėjo duomenų, jog dabartinei įmonės akcininkei S. L. 75 proc. Bendrovės akcijų buvo perleistos, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, kas daro sandorį niekiniu. Be to, Bendrovės bankroto procese buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, tačiau pagal ĮBĮ 27 straipsnio 3 dalį, taikos sutartį su kreditoriais administratorius gali sudaryti, tik gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Dėl to pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-05-17 UAB „Žirmuva“ 675 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir tarp sutarties šalių taikyti restituciją. Civilinė byla buvo nutraukta, konstatavus, kad administratorius nesiekė apginti bankrutuojančios Bendrovės interesų, o asmeniškai siekė prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymo. Tarnyba, remdamasi šia nutartimi, priėmė skundžiamą Įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdama pareiškėjai nuobaudą, Tarnyba neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Į Bendrovės bankroto bylą buvo pateiktas vienintelės akcininkės S. L. kreditoriaus G. K. ir UAB „Defora“ pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo. Kadangi buvo sprendžiamas didžiausio Bendrovės kreditoriaus BUAB „Archikadas” reikalavimo pardavimo teisėtumo klausimas, pareiškėja, kaip Bendrovės bankroto administratorius, neturėjo galimybės šaukti Bendrovės kreditorių susirinkimo dėl taikos sutarties sudarymo bei manė esant tikslinga susirinkimą šaukti tada, kai bus tiksliai aiškus Bendrovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2015-11-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš Bendrovės trečios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas BUAB „Archikadas“. Pareiškėja, turėdama duomenų apie duomenų apie G. K., UAB „Deforta“ ir S. L. tarpusavio sąsajumą bei matydama šių asmenų neteisėtą veikimą Bendrovės bankroto byloje, 2015-11-16 kreipėsi į AS „Reverta“ bei prašė informuoti Bendrovės bankroto administratorių, ar buvo suteiktas raštiškas leidimas Bendrovės akcijų savininkei I. J. perleisti įkeistus 675 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų S. L.. Bankas patvirtino, kad tokio leidimo suteikęs nebuvo. Nustatęs, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.225 straipsnio 5 dalies nuostata, bankroto administratorius pateikė ieškinį teismui dėl 2013-05-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Bendrovės kreditoriai UAB „Deforta“ ir G. K. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymus, kuriais atsisakė nuo teismo patvirtintų Bendrovės kreditorinių reikalavimų bankroto byloje bei prašė, vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukti bankroto bylą. Be to, Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam Bendrovės bankroto administratoriaus ir atsakovės I. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutarties, bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas trečiojo asmens AS „Raverta“ teisių perėmėjo OU „GK Capital“ prašymas nutraukti apeliacinį procesą. Minėta įmonė pažymėjo, kad neturi jokių pretenzijų atsakovams šioje civilinėje byloje. Šios įmonės valdybos nariai yra Bendrovės kreditorius G. K. ir šį asmenį Bendrovės bankroto byloje atstovaujantis advokatas. Nurodyti Bendrovės kreditorių ir akcininkės veiksmai pagrindžia šių asmenų tarpusavio veiksmų derinimą bei leidžia pagrįstai teigti, kad S. L. 75 proc. Bendrovės akcijų įgijo neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Nuobauda pareiškėjai negalėjo būti paskirta, nes ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimas įvyko ne dėl jos kaltės. Tarnyba netinkamai nustatė, kad administratorius Bendrovės finansines ataskaitas turi sudaryti pagal jo turimus duomenis bei sudarytas Bendrovės metines finansines ataskaitas pateikti Juridinių asmenų registrui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-8661-873/2016 nuspręsta, kad Bendrovės bankroto administratoriaus direktorius Irmantas Malinauskas negali būti traukiamas atsakomybėn dėl nepateikimo 2013 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio iki 2014-05-31 ir 2014 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo iki 2015-05-31, kadangi jo veiksmuose nebuvo kaltės. Nustatyta, kad bankroto administratorius buvo paskirtas, kai Bendrovė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės, iki pasikeitė jos statusas, vyko teisminiai ginčai dėl Bendrovės kreditorinių įsipareigojimų teisingumo, kreditorinių įsipareigojimų dydis keitėsi, nebuvo sušaukto kreditorių susirinkimo, turinčio įgaliojimus tvirtinti finansinę atskaitomybę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai įmonė nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų iki pasikeičia jos teisinis statusas į bankrutuojančios įmonės statusą, administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pažeidimas laikytinas formaliu, o pareiškėja, kaip bankroto administratorius, tinkamai vykdė savo pareigas.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-01 nutartyje, be kita ko, nurodė, kad „Įvertinus ieškinio turinį ir ieškovo paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog ieškovas siekia apginti ne bankrutuojančios bendrovės materialinį teisinį interesą ar pažeistą teisę, o siekė prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymo“. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį 2016-05-12 Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, nurodydamas, kad iš pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, kam ir kokios naudos ieškinio pateikimu administratorius siekia. Be to, pažymėjo, kad dabartiniai akcijų savininkai yra aiškūs.
Žemesnės instancijos teismas
Nuobauda pareiškėjai skirta ne tik už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimą, bet ir už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto bei Elgesio kodekso 11.2 papunkčio bei 11.4 papunkčio pažeidimus, be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja už savo veiklą nuobaudos skyrimo metu jau turėjo galiojančią nuobaudą. Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad nuobauda už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimą negalėjo būti paskirta, nes pažeidimas įvyko ne dėl jos kaltės.
Tarnybos atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bankroto administratorius Departamentui yra pateikęs Įmonės metines bankroto proceso ataskaitas už 2013, 2014 metus, Tarnybai – už 2015 metus. Tačiau patikrinimo metu duomenų apie Bendrovės bankroto proceso metu sudarytas ir pateiktas metines finansines ataskaitas pateikta nebuvo. Pirmasis Bendrovės kreditorių susirinkimas sušauktas 2015-08-14 ir duomenų apie tai, kad kreditorių susirinkimui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisę, pateikta taip pat nebuvo. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatytas reikalavimas finansines ataskaitos sudaryti taip, kad jos tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms ir pinigų srautams, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aptariami aiškinamajame rašte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad vadovavosi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis neužginčytomis aplinkybėmis.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-05-27 įsakymu Nr. V4-35 paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 2015-12-30 pradėjo pareiškėjos neplaninį patikrinimą, administruojant BUAB „Žirmuva“, pagal UAB „Deforta“ ir G. K. skundus. Patikrinimo rezultatai buvo pateikti Įmonių bankroto valdymo departamento teises perėmusios Tarnybos 2016-05-24 galutinėje išvadoje Nr. D4-734 (toliau – Išvada). Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėja, teikdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, siekė sukurti prejudicinį faktą kitai bylai dėl žalos atlyginimo. Išvadoje taip pat buvo konstatuota, jog bankroto administratorius Bendrovės bankroto proceso metu nepateikė Departamentui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų. Tarnyba, vadovaudamasi Išvadoje pateiktomis aplinkybėmis, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo paskyrė ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuobaudą – viešą įspėjimą. Nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 16 punktų bei Etikos kodekso (netekusio galios nuo 2016-07-28) 11.2 ir 11.4 papunkčių pažeidimą.
Pareiškėja nesutinka su konstatuotu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimu. Minėtoje teisės normoje nustatyta bankroto administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Nustačiusi šį pažeidimą, Tarnyba pripažino, kad buvo pažeisti ir Etikos kodekse įtvirtinti bankroto administratoriaus veiklos principai – būtent profesionalumo principas (11.2 papunktis) ir efektyvumo principas (11.4 papunktis). Minėtų teisės normų pažeidimas buvo konstatuotas nustačius dvi aplinkybes: 1) pareiškėja, teikdama 2015-12-03 ieškinį teismui dėl 2013-05-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, siekė naudos sau; 2) pareiškėja, kaip bankroto administratorius, nesiėmė veiksmų dėl įmonės bankroto procese reikalingų procedūrų, susijusių su taikos sutarties sudarymu.
Pareiškėja nesutiko, kad teikdama ieškinį teismui dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, siekė naudos sau. Paaiškino, jog ieškinį teikė, siekdama užtikrinti, kad taikos sutartį dėl bankroto bylos užbaigimo sudarytų teisėti akcininkų savininkai. Byloje nustatyta, kad 2015-12-03 ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismui, pareiškėja, kaip Bendrovės bankroto administratorius, prašė teismo pripažinti negaliojančia 2013-05-13 sudarytą Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymo nuostatas (Civilinio kodekso 4.225 straipsnio 5 dalį), kadangi akcijos buvo įkeistos ir perleistos be šių akcijų savininkės kreditoriaus sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3820-430/2016 bylą nutraukė, konstatavęs, kad bankroto administratorius siekė ne apginti Bendrovės ar jos kreditorių teises, o siekė nustatyti juridinį faktą – tikruosius įmonės akcijų savininkus, t. y. tinkamus atsakovus byloje dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas tokias išvadas padarė, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, tokie veiksmai Tarnybos pagrįstai įvertinti kaip pareigos ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus pažeidimas. Minėtoje civilinėje byloje ieškinys buvo pateiktas BUAB „Žirmuva“, kurią atstovavo bankroto administratorius, vardu, tačiau nustatyta, kad šiuo ieškiniu nebuvo siekiama apginti Bendrovės interesus. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja, veikdama kaip Bendrovės bankroto administratorius, teikdama ieškinį Bendrovės vardu, tačiau gindama savo interesus, pažeidė pareigą, įvirtintą ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 14 punkte bei Etikos kodekso 11.2 ir 11.4 papunkčiuose įtvirtintus principus.
Pareiškėja taip pat nesutiko su Tarnybos išvadomis, jog ji pažeidė savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas, kadangi nesiėmė veiksmų sušaukti kreditorių susirinkimo dėl 2015-10-07 taikos sutarties vertinimo. Skunde teismui pareiškėja paaiškino, jog kreditorių susirinkimo nesušaukė, kadangi siekė nustatyti tikruosius įmonės savininkus, galinčius sudaryti tokią sutartį. Šiuo tikslu pareiškėja teikė minėtą 2015-12-03 ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos ieškinį, atsižvelgiant į pareiškėjos atstovo teismo posėdžio pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškinys buvo paduotas siekiant kitų, nei pareiškėjos nurodytų, tikslų. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1263-392/2016, kuria buvo spręstas minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutarties teisėtumo klausimas, konstatavo, kad taikos sutarties pateikimo metu tikrieji akcijų savininkai buvo aiškūs. Dėl pareiškėjos skunde teismui pateiktų argumentų, jog kreditorių susirinkimo šaukti nebuvo galimybės, nes teisme buvo sprendžiamas BUAB „Archikadas“ reikalavimo pardavimo teisėtumo klausimas, pažymėtina, jog šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1040-232/15, BUAB „Archikadas“ išbraukiant iš Bendrovės trečiosios eilės kreditorių sąrašo. Ši nutartis įsiteisėjo 2015-12-05, tačiau kreditorių susirinkimas nebuvo šaukiamas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos ieškinys, kuriuo siekta nustatyti tikruosius įmonės savininkus, buvo pateiktas siekiant kitų nei pareiškėjos deklaruotų tikslų. Todėl ši aplinkybė nelaikytina pakankama kliūtimi sušaukti kreditorių susirinkimui. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja, turėdama galimybę šaukti kreditorių susirinkimą, nepagrįstai delsė ir teikė minėtą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo, kaip jau buvo minėta, siekta nustatyti tinkamus atsakovus byloje dėl administravimo išlaidų atlyginimo, taip pažeisdama ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintas bankroto administratoriaus pareigas bei Etikos kodekso 11.2 ir 11.4 papunkčiuose nustatytus bankroto administratoriaus veiklos principus.
Pareiškėja nesutinka su Tarnybos išvadomis, jog ji, neteikdama finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 straipsnio 16 punkte įtvirtintą bankroto administratoriaus pareigą organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas.
Pareiškėja skunde teismui pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-10 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-8661-873/2016 šią bylą nutraukė, nenustatęs pareiškėjos direktoriaus kaltų veiksmų. Iš byloje pateiktos nutarties matyti, kad pareiškėjos direktoriui administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (netekusio galios nuo 2017-01-01) 172² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą laiku. Minėta byla buvo nutraukta, nustačius, kad bankroto administratoriui buvo pateikti netikslūs duomenys, todėl jis neturėjo galimybės laiku pateikti teisingų metinių finansinių ataskaitų.
Nagrinėjamu atveju, ĮBĮ 11 straipsnio 5 straipsnio 16 punkto pažeidimas buvo konstatuotas nustačius, kad pareiškėja neteikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų, atsižvelgta, jog pirmasis Bendrovės kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2015-08-14. Todėl nebuvo sudaroma galimybė kreditorių susirinkimui įgyvendinti ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte numatytą savo teisę tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Taigi, teismas sutinka su Tarnybos išvada, jog bankroto administratorius nesiėmė veiksmų organizuoti Bendrovės sąnaudų apskaitą.
Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Tačiau to paties įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos prieštarauja šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimui, nuo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms ir pinigų srautams, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aptariami aiškinamajame rašte. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad įmonės finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau nesant galimybės to užtikrinti, vis tiek būtina pateikti šias ataskaitas, atitinkamus nukrypimus paaiškinant aiškinamajame rašte. Taigi, vien aplinkybė, jog įmonė, negali pateikti tikslių duomenų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti kuo tikslesnes finansines ataskaitas, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte. Priešingas šių teisės normų aiškinimas užkirstų kelią registro tvarkytojui turėti aktualius duomenis bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Todėl teismas sutinka, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 straipsnio 16 punkte įtvirtintos pareigos pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir todėl pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjai sankciją. Pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą pagal jame išdėstytus argumentus nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde teismui prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas, todėl nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.