Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Kornelijai Jokubauskienei, Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui D. K., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko D. K. poreikiai išaugo, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, eina į 4 klasę, lanko specialią mokyklą, jam nuo 2021-05-17 iki 2023-05-16 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis bei antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis, dėl gydymosi nuolat reikia vykti į Vilnių, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 250 Eur per mėnesį, t. y., priteistą išlaikymą padidinti 105,19 Eur suma. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų faktų neginčijo, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, dėl ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo savo pozicijos neišsakė, procesui liko abejingas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

8. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

10. Ieškovė pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 2), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 641 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog D. K. būtinoms išlaidoms per mėnesį reikia apie 500-600 Eur: maistui – 240 Eur, ligoninės ir mokyklos maisto vaikas nevalgo, dėl alergijos ir netoleravimo ne viską gali valgyti; aprangai, avalynei – 100 Eur, vaikas yra nestandartinio ūgio ir išmatavimų, todėl visus nupirktus rūbus reikia taisyti; komunaliniams mokesčiams – 30 Eur; higienos priemonėms, skalbikliams – 30 Eur; vaistams ir vitaminams – 25 Eur, kai įvyksta lūžiai, reikia vartoti nuskausminamuosius vaistus ir specialius tepalus, taip pat vaikas vartoja maisto papildus ir vitaminus; mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 10 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 40 Eur; transporto išlaidoms – 120 Eur, nes veža vaiką į mokyklą, iki kurios 6 km, iki autobuso stotelės 1 km, bet vaikas nenueitų, pavargtų, veža dažnai pas gydytojus į Vilnių, telefonui – 16 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur (b. l. 66-82). Mano, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl galėtų mokėti sūnui jos prašomo dydžio išlaikymą – po 250 Eur per mėnesį, kas sudaro išminusavus valstybės skiriamas sumas vaikui.

11. Atsakovas D. K. dėl ieškinio savo pozicijos neišreiškė. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-55). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šiuo metu atsakovas D. K. suimtas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į (duomenys neskelbtini) pataisos namus-atvirąją koloniją pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas. Atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 60, 62, 88), kitų išlaikytinių taip pat neturi (b. l. 63).

12. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai.

13. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

17. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

18. Kasacinis teismas nekartą yra pažymėjęs, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovas pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo sūnų vykdymo. Atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo.

19. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to, aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimą, apskritai nėra pagrindas atleisti ar sumažinti tėvo pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovas pats pasirinko tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakingas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

20. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus, galintis dirbti ir uždirbi, tačiau neketinantis dirbti, nuolat darantis nusikalstamas veikas, šiuo metu atliekantis bausmę už tyčinį nusikaltimą, tačiau tokią padėtį sukėlė pats atsakovas savo neteisėtais tyčiniais veiksmais, jo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko D. K. būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro apie 641 Eur (b. l. 2). Išskaičiavus atsakovui tenkančią dalį valstybės mokamų išmokų vaikui iš vaiko išlaikymui reikalingo mėnesio dydžio, įvertinus tai, kad ieškovė dėl nuolatinės vaiko priežiūros negali dirbti ir vaikui šiuo metu gali skirti tik 100 Eur išlaikymą per mėnesį, todėl iš atsakovo prašo priteisti vaikui išlaikymą po 250 Eur, kurį privalo teikti tėvas, t. y. atsakovas. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – prekių įsigijimo kvitus iš parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio, pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio dešimties metų amžiaus vaiko, augančio vidutinėje šeimoje, išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2012 m. gegužės 2 d. teismo įsakymo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2021-10-22) praėjo nemažas laiko tarpas – devyneri metai ir penkeri mėnesiai, D. K. priimant šį sprendimą yra 10 metų amžiaus, taigi berniukas yra paaugęs, pradėjo lankyti mokyklą, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, lanko 4 klasę, atitinkamai padidėjo jo poreikiai. Jis turi sveikatos problemų, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis, gydymo tikslais jam nuolat reikia vykti į Vilnių, dažnai yra atliekamos operacijos, ką įrodo medicininiai išrašai (b. l. 11-15), tai patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdyje, manytina, jog to nepaneigtų ir pats atsakovas, žinodamas savo vaiko sveikatos būklę, dėl ko vaiko poreikiai yra žymiai didesni nei daugelio tokio amžiaus vaikų, todėl ir išlaidos yra taip pat žymiai didesnės.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą per beveik dešimties metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, vaiko poreikiai tikrai padidėjo ir pokytis yra esminis.

23. Sutiktina su ieškove, jog šalių nepilnametis vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, turi rimtų sveikatos problemų, kurios reikalauja nemažų išlaidų, dėl ko padidėjo išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai didesni nei daugelio tokio amžiaus vaikų, todėl ir išlaidos didesnės, dėl ko 2012 m. gegužės 2 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymas po 144,81 Eur (500 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tikrai yra per mažas ir neatitinka vaiko poreikių, net minimalių.

24. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas abu yra sveiki, darbingi, ieškovė nedirba, nes turi rūpintis neįgaliu vaiku, atsakovas dirbo, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą dėl savo neteisėtų veiksmų, abu neturi nekilnojamojo turto, atsakovas neturi transporto priemonės, ieškovė įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir nusipirko automobilį, kad galėtų tenkinti neįgalaus sūnaus poreikius, taip pat abu neturi kitų išlaikytinių. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, tačiau su ieškove gyvena neįgalus šalių sūnus, todėl jai tenka tenkinti kasdienius vaiko poreikius ir kartais skirti net didesnes, nenumatytas išlaidas vaiko išlaikymui nei atsakovui. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi dėl mediacijos procedūros taikymo, siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas nesutiko tartis.

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, lanko aukštesnę mokyklos klasę, yra neįgalus, pakilo prekių ir paslaugų kainos. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu, ir teikti sūnui didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos gydymui, aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.

26. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

27. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).

28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, įvertinus vaiko amžių, laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (apie 10 metų), atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes, jis turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2012 m. gegužės 2 d. 2 teismo įsakymu, ir teikti vaikui didesnį išlaikymą. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog jie sudaro 641 Eur, nes pagal tėvų galimybes vaiko poreikiai turi būti tenkinami ne tik būtinieji (nuo 2021-01-01 minimali mėnesio alga – 642 Eur „iki mokesčių“, apie 460 Eur „į rankas“), nagrinėjamoje byloje nustatytą išlaikymo dydį sumažinus pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis bei įvertinus tai, kad vaikas yra neįgalus, gyvena su ieškove, yra nuolat jos išlaikomas (atsakovas išlaikymo beveik neteikia) ir atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, kadangi šalių turtinė padėtis apylygė, todėl ieškinys tenkintinas, (duomenys neskelbtini) teismo įsakymas keistinas, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-10-01 (nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu mėnesio pradžios) iki vaiko pilnametystės.

29. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

30. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 30-31.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 302,27 Eur (b. l. 83-86). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, paskyrus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b. l. 30-31) ir pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai: 28,00 Eur žyminis mokestis, 10,75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 38,75 Eur bei 302,27 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)– iš atsakovo D. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-10-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę N. K..

Priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 38,75 Eur (trisdešimt aštuonių eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 302,27 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300,

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.