Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

pagal BK 243 straipsnį – areštas 30 parų;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. sukelto fizinio skausmo) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės 10 mėnesių pridėta dalis bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 150,64 Eur, ir A. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir bauda 150,64 Eur.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir laikyta, kad A. B. jau yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d.;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant iš A. B. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1300 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponavimą 1300 Eur suma, neišieškoma suma 660 Eur, paliktas galioti iki bus sumokėta arba iš A. B. išieškota 1300 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta byloje esančias CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintam saugojimui savininkui E. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti visus apribojimus, taikytus marškinėliams, grąžintiems saugoti savininkui A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0057 (patikros sertifikato Nr. 2071109, galioja iki 2024-12-25) 16.52 val., antru pūtimu, jam buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, A. B. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį už tai, kad žinodamas, jog Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2027 m. birželio 17 d., jis 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

3. Be to, A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė du kartus kumščiu A. K. į veido sritį, ties lūpomis, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. sužalojimus – veido sumušimą, pasireiškusį nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštinėmis) žaizdomis viršutinės lūpos odoje ir gleivinėje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Be to, A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, asmeninio konflikto metu tyčia metė medines kopėčias į V. K. ir jomis pataikė pastarajai į kairės rankos delną bei kairės kojos blauzdos dalį ties keliu, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su nuteistajam A. B. paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę – areštą arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam A. B. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

13. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos tokios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. iš viso padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis (2 veikos), 281¹ straipsnio 1 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), kurias jis padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus, iš jų paskutinius du kartus – už analogiškų nusikalstamų veikų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis ir 243 straipsnis), padarymą, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, teistumui neišnykus (2 t., b. l. 124-132). Šie duomenys patvirtina, kad A. B. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, daugiausia analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nors A. B. yra dirbantis (2 t., b. l. 166), tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galioja, kadangi paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 115-123). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 243 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), pastarajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir bausmių dydžius nustatė didesnius nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – atitinkamai 6, 8 ir 10 mėnesius (vidurkis – 7 mėnesiai ir 15 dienų), o už baudžiamąjį nusižengimą taip pat pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatydamas taip pat didesnį už šios bausmės vidurkį – 30 parų (vidurkis – 27,5 paros). Pastebėtina, kad bendrindamas bausmes tarpusavyje pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, taip pat jam taikė ir bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 150,64 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – laisvės atėmimas 1 metams ir bauda 150,64 Eur – nėra aiškiai per didelis.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. ir jo gynėjas akcentuoja, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti A. B. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Be to, nors apeliantai išskirtinai pabrėžia savanorišką nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, visgi pastebėtina, kad A. B. visiškai pripažino savo kaltę jau po to, buvo susipažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, iki tol jis savo kaltę neigė/pripažino iš dalies, o įvykio vietoje bėgo nuo pareigūnų (3 t., b. l. 49-52, 76-77). Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi, kaip minėta, iš viso keturias naujas nusikalstamas veikas A. B. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, be to, kelerių metų laikotarpyje net trečią kartą iš eilės vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, argumentuodami nuteistojo psichikos sveikatos sutrikimais ir (duomenys neskelbtini) ligoninės raštas patvirtina, kad A. B. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, kadangi 2017 m. rugsėjo 7 d. – 2017 m. rugsėjo 11 d. jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 163-164), visgi, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam gali būti suteikta reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, jeigu tokių prireiktų. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis yra darbingas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau pastebėtina, kad šios apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nuteistojo nesustabdė ir neprivertė susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę taip pat nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 16 d. charakteristika, patvirtinanti, kad nuteistasis pakeitė darbovietę ir šioje charakteristikoje nurodyta, kad įmonė nuteistąjį A. B. charakterizuoja kaip gerą darbuotoją (įmonėje jis dirba suvirintoju-montuotoju, taip pat atlieka brigadininko funkcijas) ir gerą žmogų. Taip pat pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog be A. B. įmonė turės rimtų problemų įgyvendinant 169 400 Eur vertės projektą. Visgi apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina įmonės pateiktus duomenis apie savo veiklą bei nuteistojo svarbą įmonėje, kadangi ši įmonė įsteigta tik 2025 m. vasario 11 d., jos įstatinis kapitalas – vos 1000 Eur, įmonė nėra įregistruota juridinių asmenų registre (www.rekvizitai.lt), tuo tarpu iš Sodros duomenų matyti, jog nuteistasis neturi ilgalaikės patirties dirbant vienoje darbovietėje – per 10 metų pakeitė virš 10 darboviečių (2 t., b. l. 66). Be to, vien tik nuteistojo bei jo darbovietės interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir kitų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, neigiamai vertina savo elgesį, supranta bausmės paskirti ir jos neišvengiamumą, laikytini deklaratyviais, kadangi jo elgesys neleidžia apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro netgi analogiškas nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam A. B. paskyrus jo prašomą arešto bausmę ar kitokią švelnesnę bausmę, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. B. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

17. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. B. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

18. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neaptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

19. Akcentuojama, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

21. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo teistumų matyti, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 5 kartus, įskaitant už analogiškų nusikaltimų padarymą, neatlikus paskirtos bausmės, teistumui neišnykus, jam jau buvo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo institutai, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Pastebėtina, kad nuteistajam anksčiau ne kartą buvo taikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimas, tačiau šios priemonės buvo neveiksmingos, kaip ir švelnesnių bausmių atlikimas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. B. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. birželio 23 d. pažymą Nr. APD-2025-07513, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš A. B. 156,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 176).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

26. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Vilmantas Poškus (3 t., b. l. 172).

27. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Tačiau nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. vasario 28 d. yra priėmusi sprendimą Nr. (8.28)ATP-B-2025-03308 skirti A. B. 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą vienerių metų laikotarpiui (3 t., b. l. 136). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo valstybės naudai išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už teisinės pagalbos A. B. suteikimą apeliacinės instancijos teisme ir šis prašymas yra atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 156,25 Eur – išieškojimo iš A. B. atmesti.