- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-464-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02364-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės A. Š. (toliau – atsakovė) 3 490,08 Eur negrąžintą paskolą, 297,07 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. spalio 24 d., 42,07 Eur administravimo mokestį, 22,21 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d., 22 procentų nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 132,53 Eur sumos), 176,79 Eur sutarties sudarymo mokestį, 53,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 95 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už teisines paslaugas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2022 m. gegužės 7 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 37216892 (toliau – paskolos sutartis). Pagal paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 13 200 Eur paskolą (12 183,6 Eur paskolos suma ir 1 016,4 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. atliktas dalinis išankstinis paskolos padengimas ir paskolos sutarties terminas sutrumpintas iki 25 mėnesių. Atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Todėl ieškovė buvo priverstas vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakove, vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Atsakovė negrąžino pagal paskolos sutartį jai suteiktos paskolos, o taip pat neįvykdė kitų pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų dėl palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio ir kitų sumų sumokėjimo.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 3 490,08 Eur negrąžintą kreditą, 297,07 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 31,67 Eur administravimo mokestį, 22,21 Eur nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d., 22 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 20 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 132,53 Eur sumos, 75,61 Eur sutarties sudarymo mokestį, 53,73 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 681,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas nurodė, kad sutarties sudarymo metu (2022 m. gegužės 7 d.) galiojusios vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakove. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023). Teismas vertino, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kadangi sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Teismo vertinimu, ieškovė, nutraukus sutartį, neturėjo pagrindo administruoti mėnesio įmokų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeatlieka.
7. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko matyti, jog kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 14,73 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis ir proporcingai mažėjantis sutarties administravimo mokestis. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovei priteisiamas 75,61 Eur sutarties sudarymo mokestis (14,73×5+14,73/30×4) ir 31,67 Eur (7,33+6,78+6,23+5,66+5,08+4,49/30×4) administravimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 25 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė, apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 42,07 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 20 d. iki 2024 m. gegužės 20 d., priteisti nesumokėtą 176,79 Eur sutarties sudarymo mokestį, priteisti iš atsakovės 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Pagal su atsakove sudarytą paskolos sutarties 2.4. punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama.
8.2. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (toliau – BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0.21 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. 37216892, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
8.3. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus. Remiantis Bendrųjų sąlygų 3.18 punktu, paskolos davėjas suteikia įgaliojimus (paveda) organizatoriui išmokėti paskolos sumą iš paskolos davėjo elektroninių pinigų sąskaitos į paskolos gavėjo banko sąskaitą. Paskolos davėjo įgaliojimo suteikimas organizatoriui paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje bei depozitinėje sąskaitoje yra esminė šios sutarties sąlyga, be kurios organizatorius nebūtų sudaręs sutarties.
9. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio priteisimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnis, CK 6.221 straipsnis).
12. Ieškovė prašė priteisti iš viso 42,07 Eur administravimo mokesčio, teismas priteisė 31,67 Eur. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad turi būti priteista dar 10,40 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 20 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nutraukus kredito sutartį nelieka pagrindo ieškovei gauti administravimo mokestį, nes nelieka administravimo objekto (sutarties). Apeliantė teigia, kad pagal su Atsakovu sudarytos Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, buvo susitarę, kad Paskolos gavėjas mokės Administravimo mokestį kas mėnesį po 0,21 proc. už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos. Tačiau jeigu Paskolos gavėjas vėluoja mokėti Paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo – tokiais atvejais Paskolos gavėjas privalo sumokėti Administravimo mokestį už visą likusį Paskolos terminą iš karto.
13. Teismų praktika administravimo mokesčio priteisimo klausimu yra susiformavusi. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-580/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2575-565/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2644-864/2022; 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2664-1187/2022; 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-640/2023; ; 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023; 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-854/2023).
15. Kaip minėta, pagal bendrąsias ir specialiąsias sutarties sąlygas bei mokėjimo grafiką paskolos gavėjas turėjo mokėti ieškovei po 0,21 proc. administravimo mokesčio per mėnesį ir nuo sutarties sudarymo iki sutarties termino pabaigos, šiuo atveju iki 2024 m. gegužės 20 d. sumokėti iš viso 348,77 Eur. Tačiau kredito gavėjai nemokant nustatytų paskolos grąžinimo įmokų, sutartis ieškovės pranešimu buvo vienašališkai nutraukta nuo 2023 m. spalio 25 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis.
16. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovės nurodomos sutarčių nuostatos dėl administravimo mokesčio mokėjimo neteko galios nutraukus sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų netaikė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad šiuo atveju administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.
19. Apeliantė taip pat skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti 101,18 Eur sutarties sudarymo mokesčio (ieškiniu prašė priteisti 176,79 Eur, teismas priteisė 75,61 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 25 d.). Pirmosios instancijos teismas netenkinto reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokesčio dalį, paskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo iki numatyto sutarties pabaigos termino iš esmės tuo pačiu motyvu, kad sutartį nutraukus, joje nustatyti įsipareigojimai pasibaigia ir kad VKĮ nuostatose nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas rėmėsi analogiška praktika Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-661 555/2023.
20. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada iš esmės sutinka. Viena vertus, ieškovė pati savo ieškinyje nurodė, kad sutarties sudarymo mokestį (1016,40 Eur) be atskiro pavedimo įskaitė į UAB Finansų bitė sąskaitą jau paskolos suteikimo momentu, vadinasi, sutarties sudarymo mokestį ieškovė jau yra iš atsakovės atskaičiusi. Antra, ieškovė nepateikė duomenų, kad visą šį mokestį jau yra pervedusi paskolų finansuotojams kaip tarpusavio skolinimosi platformos operatorė. Ieškovė nurodė, kad ji kaip skolintojų teisių perėmėja turi įgaliojimus vykdyti visų pagal Paskolos sutartį Atsakovo nesumokėtų sumų išieškojimą (Bendrųjų sąlygų 4.8, 7.3 punktai, Naudojimosi sutarties 9.2, 9.4 punktai), be to, visi paskolų lėšų išmokėjimai ir paskolų grąžinimas yra vykdomas tik per Ieškovo nurodytą depozitinę sąskaitą (Bendrųjų sąlygų 1.9, 3.18, 4.3, 4.4 punktai), tačiau nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nedetalizuoja, kokia tvarka atlygis turėtų būti sumokamas platformos skolintojams. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 12 23 iki 2022 07 22) nustatė, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vadinasi, įstatymo leidėjo valia buvo sutarties sudarymo mokestį (atlygį ieškovei) susieti su kredito gavėjo faktiškai grąžintomis įmokomis, o ne tomis, kurių dar negrąžino. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis leidžia netaikyti 6 dalies reikalavimų, jeigu operatoriaus dalis ginčo paskoloje yra 12 ir daugiau procentų, tačiau ir tokiu atveju taikytina bendroji CK 6.221 straipsnio nuostata, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Šiuo atveju ieškovė neprašė kvalifikuoti negautą sutarties sudarymo mokestį kaip nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio tik už laiką iki sutarties nutraukimo.
21. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, tinkamai įvertino įrodymus, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.