Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei B. R. dėl negrąžintos paskolos, paskolos kainos, negautų pajamų, netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį bei nepriteisė vėlavimo palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė B. R. 2021 m. vasario 24 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 76938144 (toliau – Sutartis). Ieškovė suteikė atsakovei 1 700,00 Eur vartojimo kreditą (1 547,87 Eur paskolos suma ir 152,15 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėn. terminui, metinė palūkanų norma 21 proc. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei Sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė 2022 m. gegužės 19 d.

Dėl administravimo mokesčio

7. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam Paskolos terminui), kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui kas mėnesį už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos. Šalys Paskolos sutartimi susitarė dėl 0,80 procento mėnesinio administravimo mokesčio.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo pagrindo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeatlieka.

9. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Paskolos sutarties nutraukimo. Kadangi Paskolos sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Paskolos sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.

11. Paskolos Sutartyje yra numatyta, kad administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepagrįstai siekia praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Kitu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė administravimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

Dėl Sutarties sudarymo mokesčio

12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 131,05 Eur sutarties sudarymo mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas, sumažino prašomą priteisti sutarties sudarymo mokestį ieškovei. Pažymėjo, jog apygardos teismų formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 41,92 Eur sutarties sudarymo mokestį.

13. Tuo tarpu apeliantė prašo iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą Sutarties sudarymo mokesčio dalį. Nurodo, kad Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, kurią atsakovė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo grąžinti investuotojams. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovui už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

14. Remiantis paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Taigi šio mokesčio dydis yra žinomas jau sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Specialiose sutarties sąlygose šalys sulygo, kad sutarties sudarymo mokestis yra 8,95 proc. nuo skolintojų paskolintos sumos – t. y. 152,15 Eur. Sutarties sudarymo mokestis yra išdėstytas 36 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos atsakovė tinkamai nevykdė. Įvertinus tai, ieškovės reikalavimas dėl 131,05 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo turėjo būti tenkinamas visa apimtimi. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 131,05 Eur nurodyto mokesčio.

Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

20. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 21 proc. dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.

21. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

22. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl vėlavimo palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 46 Eur žyminis mokestis (nors iš viso ieškovė sumokėjo 51 Eur žyminį mokestį, tačiau už ieškinio reikalavimus mokėtinas 46 Eur žyminis mokestis, todėl 5 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei) ir 484 Eur atstovavimo išlaidos, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 530 Eur. Pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio tenkinimo procentas – 89 proc. Priėmus šią nutartį, tenkintina ieškinio dalis padidėja iki 94 proc. (1919,80 Eur x 100 proc. / 2047,30 Eur). Šioje dalyje keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, nustatant, kad ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 498,20 Eur.

24. Iš atsakovės valstybei priteistina 13,44 Eur išlaidų, susijusių su pašto siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovė apeliaciniame procese turėjo 20 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą. Apeliaciniame procese ginčas kilo dėl 216,63 Eur sumos, apeliacinis skundas iš esmės tenkintas dalyje dėl 89,13 Eur, tai sudaro 41 proc. Ieškovei priteistina 8,20 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 407,11 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus ir 11 ct) negrąžintos paskolos, 219,39 Eur (du šimtus devynioliką eurų ir 39 ct) mokėjimo palūkanų, 100,28 Eur (vieną šimtą eurų ir 28 ct) administravimo mokesčio, 131,05 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 5 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 40,86 Eur (keturiasdešimt eurų ir 86 ct) delspinigių, 21,11 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 11 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 22 d., 21,00 (dvidešimt vieno) procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuotinų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 24 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 76938144 termino pabaigos (2024 m. vasario 20 d.), nuo pagal 2021 m. vasario 24 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 76938144 mokėjimų grafike tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos paskolos dalies likučio ir neviršijant 201,18 Eur (dviejų šimtų vieno euro ir 18 ct) sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1919,80 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniolikos eurų ir 80 ct) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 498,20 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisi valstybei iš atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylikos eurų ir 44 ct) dydžio teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 5 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022-06-23 pavedimu per AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialą, permoką už ieškinį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.“

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai iš atsakovės B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,20 Eur (aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.