- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- e2-591-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04446-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Liucija Jankoitė, Gražina Versockienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1. panaikinti ieškovės G. V. ir atsakovo R. V. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje, (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – V., atsakovui pavardę palikti jo nuožiūra;
1.3. nustatyti nepilnamečio vaiko U. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
1.4. nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečio vaiko U. V. išlaikymui po 564 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikas sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
1.5. priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti 3 948 Eur;
1.6. įskaityti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti priteistą 3 948 Eur sumą ir 25 Eur kasmėnesinio išlaikymo vaikui dalį į ieškovės 14 000 Eur skolą atsakovui, pripažįstant, kad atlikus įskaitymą, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui yra padengtas visiškai, ir kas mėnesį atsakovo pervedama išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis yra 539 Eur.
1.7. nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:
„Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis
1. Tėvas R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
2. Tėvas R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
3. Tėvas R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynių pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
4. Jeigu tėvo R. V. bendravimo su vaiku metu vaikams vyksta užsiėmimai / vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus / neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės / varžybos ar kiti vaiko užsiėmimai, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose;
5. Jeigu nurodytos tėvo R. V. bendravimo savaitgaliais ir šiokiadieniais dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai R. V. bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką;
Bendravimas Švenčių dienomis
6. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku lyginių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką pirmosios Šv. Velykų dienos ir gruodžio 25-ąją nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną ir atitinkamai gruodžio 26-ąją dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.
7. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku nelyginių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val., Kūčių atveju pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 – ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.
8. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku nelyginių metų per vaiko kalendorinio gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jeigu vaiko gimtadienio diena tenka darbo dienai – pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Lyginiais metais savo gimtadienio kalendorinę dieną vaikas praleidžia su mama.
9. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. atgal į vaiko gyvenamąją vietą.
10. Motina G. V. bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo R. V. bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tą savaitgalį vaikas praleidžia su mama.
Bendravimas atostogų metu
11. Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku su nakvynėmis per vaiko vasaros atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios.
12. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku su nakvynėmis pusę vaiko ugdymo įstaigoje mokslo metų metu nustatomų rudens, pagrindinių žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiko. Tuo atveju, jeigu dėl atostogų trukmės vienais metais tėvas R. V. atitinkamų atostogų metu bendrauja su vaikais mažiau nei ½ jų trukmės dalį, sekančiais metais jam priskiriama ilgesnės trukmės šių atostogų dalis.
13. Visais atvejais per atostogas tėvas R. V. privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės bendravimui priskirtos atostogų dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val.
14. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.
Vaiko slaugymas ligos atveju
15. Vaiko ligos atveju tėvas R. V. rotacijos principu (t. y. paeiliui) privalo slaugyti vaiką savo gyvenamojoje vietoje, taip pat slaugyti vaiką ligoninių stacionaro skyriuose, jeigu vaikas yra gydomas stacionare.
16. Tuo atveju, jeigu pirmosios po teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko ligos metu vaikas yra slaugomas vieno i tėvų, kitos vaiko ligos atveju jo slaugymas yra kito tėvo pareiga.“
1.8. priteisti iš atsakovo 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą ieškovei G. V., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į ieškovės G. V. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 dienos;
1.9. priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje, (duomenys neskelbtini) santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalys susilaukė nepilnamečio vaiko U. V., gimusios (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių negebėjimas laiku pastebėti iškilusias santykių problemas ir atitinkamai į jas laiku sureaguoti, užkertant kelią santuokos griūčiai. Faktinės priežastys, lėmusios šalių santuokos griūtį, buvo atsakovo nesaikingas alkoholio vartojimas (ypatingai savaitgaliais) ir atsakovo dominuojantis būdas. Ieškovės teigimu, situacija vis sunkėjo: metus laiko ieškovė su neįgaliu vaiku savaitgaliais būdavo priversta išvykti iš namų, nes buitinis atsakovo alkoholizmas kėlė namie slogią atmosferą. Ieškovė nusivylė savo elgesio nelinkusiu koreguoti atsakovu, ilgainiui išblėso ir jausmai. Ieškovės nuomone, jos nusivylimas atsakovu taip pat prisidėjo prie šalių santuokos iširimo. Nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. šalys gyvena skyrium. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir šiuo pagrindu šalių santuoką prašo nutraukti. Ieškovė nurodė, kad nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios nepilnametės dukters gyvenamoji vieta liko su ieškove. Be to, šalims gyvenant santuokoje, būtent ieškovė buvo pagrindinis asmuo, kuris rūpinosi dukters priežiūra ir jos auklėjimu, todėl įvertinusi tiek esamą, tiek iki ir tol šeimoje buvusią padėtį, ieškovė mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ja. Ieškovė turi tiek galimybių, tiek noro ir toliau rūpintis vaiku, yra pasirengusi ir toliau užtikrinti visas reikiamas jo gyvenimo sąlygas, kad vaikas augtų ir būtų auklėjamas kaip pilnavertiška asmenybė. Ieškovė pažymėjo, kad skatina vaiką bendrauti su atsakovu ir jo bendravimo su vaiku niekaip neriboja, bet siekiant užtikrinti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos stabilumą ir aiškumą, ieškovė mano, kad atsakovo bendravimas su vaiku turėtų būti sureguliuotas, dėl to prašo nustatyti pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad iki 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovė dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudarė apie 1 300 Eur. Tačiau dėl sunkios dukters sveikatos būklės, tam, kad galėtų prižiūrėti vaiką, ją lydėti pas sveikatos priežiūros specialistus, nuo 2022 m. gruodžio mėn. buvo priversta išeiti iš darbo, nes jai nepavyko suderinti neįgaliojo vaiko priežiūros ir darbinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo tiksli turtinė padėtis jai nėra žinoma, tačiau, turimais duomenimis, atsakovas yra mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ savininkams, taip pat jam priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės turimais nepatvirtintais duomenimis, atsakovas už 117 000 Eur pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, iš kurių sumokėjo 10 000 Eur baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau šiuo metu vyksta teisminis procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl atsakovo galimai nuslėptų mokesčių. Ieškovės teigimu, vien tik baziniams dukters poreikiams patenkinti atsakovas kas mėnesį turi teikti 317 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė sudarė vaiko poreikių lentelę, kurioje susistemino vaiko poreikius ir jiems skiriamas sumas. Ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti 1 515,80 Eur. Taip pat pažymi, kad šalių dukra yra neįgali, jai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jai nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios kalbos (raidos) ir dėl sulėtėjusios pažintinės ir socialinės raidos, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Šalių dukra serga reta genetine liga, dėl kurios jai įvairiose kūno organuose išsivysto nepiktybiniai augliai, taip pat vėluoja jos raida, ji turi ortopedinių problemų, mergaitei pasireiškia epilepsija. Vaiko sveikatos būklė iki šiol nėra pagerėjusi, šiuo metu vaiko diagnozės yra blogėjančios. Ieškovė pažymėjo, kad dėl vaikui diagnozuoto raidos sulėtėjimo, vaikui reikia lankyti logopedo užsiėmimus, kadangi dukters kalba nesivysto taip, kaip turėtų vystytis tokio amžiaus vaikui. Nemokamų logopedo paslaugų dukra negauna arba jų skaičius būna nepakankamas, todėl ieškovė kreipėsi dėl mokamų logopedo paslaugų teikimo. Vadovaujantis vaiko poreikių lentelės duomenimis, išlaidos dukters mitybai per mėnesį vidutiniškai yra 150 Eur, kas per dieną vidutiniškai yra 5 Eur. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą kiekvieną mėnesį mokama 400 Eur. Vaiko dalis būsto nuomai yra 200 Eur. Papildomai be nuomos išlaidų ieškovė patiria kasmėnesinių išlaidų už komunalines paslaugas, tokias kaip šildymo, karšto ir šalto vandens, daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas, kurios vidutiniškai per mėnesį yra 250 Eur. Vaikui tenkanti dalis per mėnesį yra 125 Eur (250 Eur / 2 asmenys). Ieškovė detalizavo išlaidas vaiko lavinimui, ieškovė taip pat apskaičiavo retesniais laikotarpiais tenkintinus vaiko poreikius, kuriems vidutiniškai per mėnesį turėtų būti skiriama 17,30 Eur. Ieškovė, įvertinusi tai, kad vaikui yra mokama 127,88 Eur / mėn. dydžio savivaldybės išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat 259,50 Eur neįgalumo išmoka, nurodo, kad tarp tėvų paskirstytina vaikų poreikių suma yra 1 128,42 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas turėtų teikti 564,21 Eur dydžio išlaikymą (1 128,42 Eur / 2). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad naudoja iš atsakovo gautus 14 000 Eur, kurie yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Atsakovas dirba, gauna pakankamas pajamas, kitų išlaikytinių neturi, jokių sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų jam dirbti, taip pat neturi, todėl ieškovė laiko, kad atsakovas vaikui turėtų skirti po 564 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. viena rūpinosi nepilnamečio vaiko išlaikymu, nes atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neskyrė. Kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui atsakovas turėjo skirti po 564 Eur, todėl nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. kovo mėn. (7 mėn.) susidarė 3 948,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės teigimu, 14 000 Eur turėtų būti nukreipti vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti ir daliniam kasmėnesinio vaiko išlaikymo dydžio užskaitymui, iš atsakovo priteisiant 340 Eur kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, o likusią dalį (t. y. 200 Eur / mėn.) užskaitant į šią vienkartinę pinigų sumą. Iš 14 000 Eur atskaičiavus 3 948 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 10 052 Eur likutį ieškovė prašo užskaityti kasmėnesinei išlaikymo daliai iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2036 m. gegužės 20 d., atitinkamai tai yra 400 mėnesių, todėl per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas sumažintinas 25 Eur dalimi. Atitinkamai iš atsakovo priteistinas 539 Eur kasmėnesinis išlaikymas, nustatant, kad 10 052 Eur išlaikymo dalį atsakovas jau yra sumokėjęs. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl sunkios dukters sveikatos būklės, tam, kad galėtų prižiūrėti vaiką, ją lydėti pas sveikatos priežiūros specialistus, nuo 2022 m. gruodžio mėn. ji buvo priversta išeiti iš darbo, nes jai nepavyko suderinti neįgaliojo vaiko priežiūros ir darbinių įsipareigojimų vykdymo. Mergaitei reikalinga dažna medikų priežiūra, kineziterapijos, logopedo užsiėmimai, todėl ieškovė priversta nuolat lydėti dukrą pas įvairius sveikatos priežiūros specialistus, tad jai nepavyko suderinti savo darbinių įsipareigojimų vykdymo ir vaiko priežiūros. Be to, su dukra tenka gulėti ne tik ligoninių stacionaro skyriuose, bet ir sanatorijose, kur reabilitacijai vaikas yra stacionarizuojamas kelioms savaitėms. Taip pat dėl įvairių kitų sveikatos sutrikimų ieškovė lydi dukrą pas kitus sveikatos priežiūros specialistus (chirurgai, dermatologai, šeimos gydytojas ir kt.). Ieškovė nurodė, kad neturi galimybių dirbti ir užsitikrinti lėšų pragyvenimui, todėl prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą ieškovei. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Ikivedybinę sutartį, kurios pagrindu šalys, be kita ko, susitarė, kad tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo kiekvieno jų vardu įgytas turtas ar jo esminis pagerinimas, pajamos, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kurio vardu jis yra įgytas, todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys turto neįgijo. Šalys neturi bendrų kreditinių įsipareigojimų. Savo vardu prisiimtų finansinių įsipareigojimų ieškovė neturi, ar atsakovas savo vardu yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų, ieškovei nėra žinoma. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė pasilieka savo pavardę – V. Atsakovui pavardė paliktina jo nuožiūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir:
3.1. papildyti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką šiomis nuostatomis:
„1. Kiekviena iš Šalių, su kuria konkrečiu metu nėra nepilnamečio vaiko U. V., turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus;
2. Jeigu R. V. negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku U. V. sutartu konkrečiu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (liga, artimo mirtis, komandiruotė ir pan.), jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki nepilnamečio vaiko pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu G. V.;
3. Tuo atveju, jei R. V. bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas dėl vaiko ligos ar kitų išimtinių objektyvių priežasčių, G. V. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu R. V. Tokiu atveju numatytas R. V. susitikimas su nepilnamečiu vaiku neįvyksta, o kitas susitikimas vyksta pagal nustatytą tvarką.“
3.2. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti;
3.3. įskaityti iš atsakovo skirtų atsakovei lėšų (14 000 Eur) 1 820 Eur sumą, kuri buvo panaudota nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo ieškovo ir atsakovės gyvenimo skyrium pradžios iki ieškovės ieškinio pareiškimo, o likusią sumą (12 180 Eur) pripažinti kaip skirtiną vaiko išlaikymui, padalinant šią sumą po 78 Eur kas mėnesį;
3.4. priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 260 Eur dydžio sumą, tačiau, atsižvelgiant į 3.3. punkte nurodytą įskaitymą, įpareigoti atsakovą mokėti kasmėnesinį 182 Eur dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės;
3.5. atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo;
3.6. priteisti atsakovo naudai iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinyje nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, jog santuokos iširimą sąlygojo menamas atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsakovas pažymėjo, kad niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamą atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Atsakovas, siekdamas užtikrinti bendravimo tvarkos detalumą, bei siekdamas išvengti galimų nesutarimų, į ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką prašo įtraukti nurodytas nuostatas. Atsakovo teigimu, ieškinyje nurodomos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra neatitinkančios realių vaiko poreikių bei dirbtinai padidintos. Atsakovas pažymi, kad ankstesnės komunikacijos su ieškove metu, 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovė buvo nurodžiusi, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 800 Eur dydžio suma, o kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti po 400 Eur. Praėjus tik dviem mėnesiams (2022 m. lapkričio 21 d.) ieškovė pateikė atnaujintą išlaikymo lentelę, kurioje nurodė, jog vaiko išlaikymui jau reikalinga kone dvigubai didesnė suma – 1 474,80 Eur. Atsakovo nuomone, realiems vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma yra 520 Eur. Atsakovo manymu, išlaidos vaiko maistui, sultims, vaisiams, skanėstams ir kt. per mėnesį sudaro ne didesnę nei 120 Eur dydžio sumą, o ne 150 Eur / mėn., kaip nurodo ieškovė. Atsakovas pažymėjo, kad su tuo buvo sutikusi ir pati ieškovė ankstesnės komunikacijos metu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šią sumą prieš pat pareikšdama ieškinį padidino. Be to, tenkinus ieškovės prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, itin didelę laiko dalį vaikas praleis su atsakovu, kuris bendro buvimo metu pasirūpins vaiko mityba. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodoma suma nuomai neturi būti įtraukta į vaiko išlaikymo išlaidas, kadangi nuomos mokestį už butą, kuriame taip pat lankosi vaikas, moka ir atsakovas. Atsakovas nurodo, kad jo mokamo nuomos mokesčio dydis dar didesnis – 450 Eur / mėn. Atsakovo manymu, svarbu tai, jog vaikas lankosi ir pas atsakovą, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovo nuomojami butai tenkina vaiko interesus, o priteisus dalies ieškovės mokamo nuomos mokesčio kompensavimą būtų sukurta situacija, kuomet atsakovas turėtų mokėti ne tik savo nuomos mokestį, bet ir pusę ieškovės nuomos mokesčio, kas sąlygotų esminį nukrypimą nuo tėvų lygaus prisidėjimo prie vaiko išlaikymo principo. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyta komunalinių išlaidų suma mažintina iki ne didesnės nei 100 Eur dydžio sumos (iš kurios pusė – 50 Eur – išlaidos tenkančios vaikui), kadangi ieškovė su vaiku gyvena 56,4 kv. m. bute, kuris yra naujos statybos name, todėl, atsakovo teigimu, objektyviai neįmanoma, jog kasmėnesinės šildymo, elektros tiekimo bei kitos paslaugos kainuotų net 250 Eur. Be to, ieškovė nepateikė jokių jos nurodomas komunalines išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nurodo išlaidas keramikos būreliui, tačiau atsakovui nežinoma, jog vaikas lankytų tokį būrelį, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl tokių išlaidų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymą logopedo ir kineziterapeuto paslaugos vaikui teikiamos nemokamai, dėl to ieškovės nurodoma suma neturi būti priteista. Ieškovė papildomas, apmokamas, logopedo paslaugas galėjo užsakyti išimtinai savo nuožiūra, prisiimdama tokių išlaidų atsiradimą savo atsakomybėn. Atsakovas nurodo, kad kaip ir ieškovė, vaiką vedasi į įvairius renginius, organizuoja pramogas, be to, teismui nustačius ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, itin didelę laiko dalį vaikas praleis su atsakovu, dėl to, atsakovo nuomone, papildomas išlaikymas šiuo tikslu nėra priteistinas. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyta suma transporto išlaidoms mažintina iki ne didesnės nei 50 Eur. Atsakovas pažymi, kad ieškovės vairuojamas automobilis – 2005 metų BMW 118d, yra itin ekonomiškas – vidutinės kuro sąnaudos 100 km yra 5,6. Jeigu per mėnesį ieškovė nuvažiuoja apie 500 km, per mėnesį ji sunaudoja apie 28–30 l dyzelino. Skaičiuojant išleidžiamą kurui sumą pagal didesnę dyzelino kainą, nei kuri yra šiandien (pavyzdžiui, 1,50 Eur / l), ieškovė per mėnesį išleistų apie 42–45 Eur kurui. Atsakovas taip pat pažymi, kad vaiko gyvenamąją vietą ir mikrorajoną, kuriame vaikas lanko darželį, skiria tik 3,5–4,5 km atstumas, dėl to ieškovės nurodytos kuro sąnaudos objektyviai negali būti patiriamos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vaiko kelionės / atostogų / išvykų išlaidos yra faktiškai patiriamos išlaidos, konkrečiu atveju vaikui išvykstant į tam tikrą kelionę ir pan. Šiuo atveju ieškovės nurodomo pobūdžio išlaidų dydis negali būti objektyviai aiškus, kadangi nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir negali būti į ateitį objektyviai apskaičiuotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaiko drabužiams / avalynei. Be to, atsakovas nurodo, kad didžioji dalis drabužių / avalynės perkami keičiantis sezonams, dėl to atsakovo nurodoma suma (50 Eur / mėn.) yra 600 Eur metams – kas sezoną būtų skiriama net 150 Eur dydžio suma vaiko drabužių bei avalynės asortimentui papildyti. Ieškovės nurodoma suma nenumatytoms / didelėms išlaidoms, atsakovo teigimu, yra hipotetinė ir tiksliai neapskaičiuotina, todėl racionaliausia tokias išlaidas būtų pasidalinti pagal faktą. Atsakovas nurodo, kad objektyviai maksimali pinigų suma, kurią gali skirti vaiko išlaikymui, atsižvelgdamas į savo gaunamas pajamas bei turimas būtinąsias kasmėnesines išlaidas, yra 260 Eur. Atsakovas taip pat pažymi, kad vaikui kas mėnesį mokama 127,88 Eur dydžio savivaldybės išmoka, taip pat 259,50 Eur neįgalumo išmoka – vaikui iš viso skiriama 387,38 Eur kompensacija. Atsakovas nurodo, kad 260 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas leis užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, o papildomai skiriama kompensacija vaikui leis užtikrinti ir papildomų vaiko poreikių, susijusių su vaiko neįgalumu, užtikrinimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad jo vienintelės gaunamos pajamos (1 000 Eur) yra susietos su jo veikla MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebefunkcionuoja – numatomas jos likvidavimas. Atsakovo kasmėnesinės būtinosios išlaidos kas mėnesį taip pat yra apie 1 000 Eur dydžio: atsakovas moka 450 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat 100 Eur patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Kas mėnesį taip pat skiria apie 450 Eur dydžio sumą savo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ieškovės reikalavimas priteisti 3 948 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, atsakovo teigimu, nėra objektyviai tenkintinas, kadangi toks išlaikymo dydis paskaičiuotas pagal 564 Eur / mėn. Atsakovo nuomone, vaiko poreikių užtikrinimui reikalinga 260 Eur dydžio suma, dėl to per nurodomą 7 mėnesių laikotarpį vaiko išlaikymui atsakovas turėjo skirti 1 820 Eur dydžio sumą. Be to, atsakovas vaiko išlaikymui yra skyręs vienkartinę 14 000 Eur dydžio sumą, kuria ieškovė disponavo ir disponuoja. Atsakovas šios aplinkybės neginčija ir papildomai pažymi, jog ši suma yra skirta vaiko išlaikymui. Atsakovo teigimu, iš nurodytos 14 000 Eur sumos yra likusi nepanaudota 12 180 Eur suma. Vaikas pilnametystės sukanka 2036 m. gegužės 20 d., t. y. iki vaiko pilnametystės yra likę apie 156 mėnesiai, taigi laikytina, kad 12 180 Eur suma kas mėnesį išdėstytina po 78 Eur dydžio sumą. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad gali skirti po 260 Eur kasmėnesinį išlaikymą, o 78 Eur dalis išlaikymo padengtina iš atsakovo jau skirtų išlaikymo pinigų, nurodo, kad atsakovo kas mėnesį mokėtinas išlaikymas yra 182 Eur. Atsakovo nuomone, išlaikymas ieškovei neturi būti priteistas, kadangi ieškovė sąlygas, dėl kurių jai reikalingas išlaikymas, (nedarbą) sukūrė savo valia, o ne sąlygojama nurodomų aplinkybių (vaiko neįgalumo). Atsakovo žiniomis, ieškovė buvusias pareigas nurodomoje darbovietėje metė savo noru ir valia, siekdama pakeisti darbovietę ir susirasti naują. Iš buvusios darbovietės ieškovė nebuvo atleista dėl negebėjimo derinti vaiko priežiūros ir darbinių pareigų, o išėjo savo iniciatyva. Be to, atsakovo teigimu, pati ieškovė turi pakankamai turto, kad galėtų išsilaikyti. Atsakovo žiniomis, ieškovė po savo motinos mirties kartu su seserimi turėjo paveldėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė atsisakė paveldėjimo sesers naudai ir jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Pačios ieškovės teigimu, už paveldėto turto atsisakymą sesuo žadėjo sumokėti jai 45 000 Eur kompensaciją. Kaip minėjo ieškovė, jos pajamos paskutinėje darbovietėje buvo 1 300 Eur per mėnesį. Taigi, pajamos, gautos pardavus paveldėtą turtą, užtikrintų ieškovei tokio paties lygio pragyvenimą kaip dirbus paskutinėje darbovietėje beveik 3 metus. Per tokį laiko tarpą ieškovė turi galimybę susirasti naują pajamų šaltinį, kuris užtikrintų jos pragyvenimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad neturi objektyvių galimybių mokėti išlaikymo ir ieškovei. Be to, šalys su vaiku bendraus lygiomis dalimis, todėl šalims lygiai prisidedant prie rūpinimosi vaiku, ieškovei nėra užkertamas kelias rūpintis pragyvenimui reikalingų pajamų gavimu.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog nepilnametė yra mažo amžiaus, natūraliai labiau emociškai prisirišusi prie motinos, nuolat gyvena su motina, kuri ja rūpinasi, auklėja, ugdo ir pan., prieštarauti dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės neturi pagrindo. Tarnybos nuomone, ieškinyje prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka atitinka įstatyme bei teismų praktikoje nustatytus maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus bei būtų pakankama ne tik išsaugoti artimą emocinį tėvo ir vaiko ryšį, bet ir sudarytų sąlygas tėvui maksimaliai dalyvauti savo dukters auklėjime, ugdyme ir t. t. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais nepilnametės poreikiais, prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus bei reikalavimus, paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei poziciją, paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės G. V. ir atsakovo R. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką: U. V., gimusią (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
9. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), šalys nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu ir nepalaiko jokio ryšio, ieškovė prašo nenustatyti jiems termino susitaikyti, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis).
10. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas atsiliepime į ieškinį su šiuo ieškovės teiginiu sutiko, prieštaravimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).
12. Ieškovės prašymu po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „V.“, atsakovui paliekama pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, šalys turi vieną nepilnametį vaiką: U. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu gyvena su ieškove.
14. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko U. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tarnyba ir atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimų nepareiškė.
15. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, šalių nepilnamečio vaiko U. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina – ieškove G. V. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
17. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
18. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
19. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau prašo ją papildyti. Tarnyba nurodė, kad ieškinyje prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka būtų pakankama ne tik išsaugoti artimą emocinį tėvo ir vaiko ryšį, bet ir sudarytų sąlygas tėvui maksimaliai dalyvauti savo dukters auklėjime, ugdyme ir t. t.
21. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nuodytus motyvus bei paaiškinimus, sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, pagal Tarnybos išvadą, ši tvarka atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus, todėl tvirtintina.
22. Kaip minėta, atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo įtraukti į ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką papildomas nuostatas (tris punktus).
23. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė nereiškė prieštaravimų atsakovo pasiūlytam bendravimo tvarkos papildymui dviem punktais (1 ir 3 punktais), tačiau nesutiko su atsakovo 2 punkte nurodyta bendravimo tvarkos nuostata, kurioje numatyta, kad jeigu atsakovas negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku U. V. sutartu konkrečiu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (konkrečiai, liga, komandiruotė), jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki nepilnamečio vaiko pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu ieškovę. Ieškovės nuomone, atsakovo liga ir komandiruotės neturėtų būti vertinamos kaip pateisinančios bendravimo tvarkos nevykdymą. Teismo vertinimu, skyrium gyvenančio tėvo liga gali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios bendravimas su vaiku nėra objektyviai galimas, todėl tokios bendravimo tvarkos nuostatos numatymas savaime nepažeidžia bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Kartu teismas pažymi, kad, kaip yra numatyta įstatyme, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, o jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnis). Tačiau teismas kitaip vertina atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarkos nuostatą dėl jo komandiruočių. Teismas, atsižvelgdamas į bylą nagrinėjant teisme paaiškėjusias aplinkybes, t. y. kad atsakovo komandiruotės yra įprasta atsakovo darbo organizavimo forma, dėl kurių skaičiaus, laiko, dažnumo sprendžia pats atsakovas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, sprendžia, jog atsakovo komandiruotės neatitinka ypatingų, išimtinių aplinkybių požymių, todėl į bendravimo tvarką atsakovo pasiūlyta forma neįtraukiamos.
24. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, kad nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrins jo teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko slaugymui ligos atveju yra skirtos specialiosios bendravimo tvarkos nuostatos, todėl atsakovo pasiūlyto 3 punkto formuluotė atitinkamai pakeičiama.
25. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo
31. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
32. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
33. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 564 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 515,80 Eur suma: maistas – 150 Eur / mėn.; būsto nuoma – 200 Eur / mėn.; išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas – 125 Eur / mėn.; kanceliarinės prekės – 10 Eur / mėn.; įvairių renginių (kinas, teatras ir pan.) lankymas – 10 Eur / mėn.; išlaidos vaikiškiems žurnalams, knygutėms ir kt. – 10 Eur / mėn.; gimnastikos būrelis – 65 Eur / mėn.; keramikos būrelis – 20 Eur / mėn.; logopedas (8 kartai per mėn.) – 240 Eur / mėn.; kineziterapeutas (4 kartai per mėn.) – 120 Eur / mėn.; darželis (įskaitant darželio fondą – 77,50 Eur / mėn.; lauko žaislai ir kitas inventorius – 15 Eur / mėn.; kirpėjo paslaugos – 10 Eur / mėn.; transporto išlaidos – 180 Eur / mėn.; higienos priemonės ir kt. – 10 Eur / mėn.; vaiko gimtadieniui ir vaišėms, šventinėms dovanoms, vaišėms, draugų gimtadienių dovanoms – 33 Eur / mėn.; atostogoms, kelionėms ir pan. – 83 Eur / mėn.; vaistams – 10 Eur / mėn.; vitaminams, papildams – 10 Eur / mėn.; avalynei – 40 Eur / mėn.; lauko rūbams – 30 Eur / mėn.; viršutiniams drabužiams – 40 Eur / mėn.; apatiniams drabužiams – 10 Eur / mėn.; vienkartiniai vaiko poreikiai iki pilnametystės – 17,30 Eur / mėn.
35. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė savo vaiko poreikių lentelę (el. b. 2 t., b. l. 18), iš kurios matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms (10 Eur / mėn.), išlaidų vaikiškiems žurnalams, knygutėms ir kt. – 10 Eur / mėn.; gimnastikos būreliui – 65 Eur / mėn.; darželiui – 77,50 Eur / mėn.; lauko žaislams ir kitam inventoriui – 15 Eur / mėn.; kirpėjo paslaugoms – 10 Eur / mėn.; higienos priemonėms ir kt. – 10 Eur / mėn.; vaiko gimtadieniui ir vaišėms, šventinėms dovanoms, vaišėms, draugų gimtadienių dovanoms – 33 Eur / mėn.; vaistams – 10 Eur / mėn.; vitaminams, papildams – 10 Eur / mėn., todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
36. Dėl ieškovės nurodytų vienkartinių vaiko poreikių iki vaiko pilnametystės (17,30 Eur / mėn.), t. y. ieškovės skaičiavimų, kiek vaikui iki pilnametystės reikės tam tikrų daiktų: mobilių telefonų, spausdintuvų, televizorių, baldų, asmens dokumentų, krikštynų šventės organizavimas, teismas pritaria atsakovo vertinimui, kad šios išlaidos yra hipotetinio pobūdžio, dėl to nepriteistinos kaip vaiko išlaikymo sudedamoji dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad, priteisdamas išlaikymą vaiko naudai, teismas sprendžia dėl konkrečių, o ne hipotetinių vaiko poreikių tenkinimo, o šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo galios), todėl aplinkybėms iš esmės pasikeitus (t. y. iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams), vaikui priteisto išlaikymo dydis galės būti peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio papildomai susitarti dėl vienkartinių neįprastų išlaidų, ir tai atitiks rūpestingų tėvų elgesio standartą bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
37. Spręsdamas dėl ieškovės nurodytų kitų vaiko poreikių ir jiems kas mėnesį reikalingos sumos, teismas pirmiausia pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (maisto, drabužių, vaistų, žaislų ir kt.), savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, avalynė, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
38. Teismas taip pat primena, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).
39. Ieškovė nurodo, kad vaiko maistui reikalinga 150 Eur / mėn. suma, atsakovo vertinimu, – 120 Eur / mėn. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, pagal ieškovės nurodytą sumą, vaiko maistui kas dieną tenka 5 Eur, o pagal atsakovo – 4 Eur, t. y. tarp jų nėra esminio skirtumo, o visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai, sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma maistui yra reali ir protinga, todėl pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).
40. Ieškovė nurodo, kad vaiko dalis būsto nuomai yra 200 Eur / mėn. Atsakovas nurodyto dydžio pagrįstumo neginčijo, o nesutikimą su šiomis išlaidomis motyvavo tuo, kad pats taip pat patiria būsto, kuriame lankosi vaikas, nuomos išlaidų, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė galėjo apsigyventi bute, kurį paveldėjo, tačiau jo atsisakė, be to, ieškovė pripažino ketinanti įsigyti nuosavą būstą, todėl išlaidos būsto nuomai taps neaktualios, ir atsakovas turės kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, šalys nesusitarė dėl bendravimo su vaiku lygomis dalimis tvarkos, būstas, kurį nuomoja ieškovė, yra tas pats, kuriame gyveno visa šeima iki faktinio šeimos iširimo, sprendžia, kad išlaidos būsto nuomai priteistinos kaip vaiko išlaikymo sudedamoji dalis, taip užtikrinant vaiko teisę į būstą. Dėl atsakovo argumento, kad šių išlaidų po teismo sprendimo priėmimo gali nelikti, teismas pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, kita vertus, kaip minėta, priimtas teismo sprendimas neįgis res judicata (galutinio teismo sprendimo galios), todėl aplinkybėms iš esmės pasikeitus (t. y. iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams), vaikui priteisto išlaikymo dydis galės būti peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnis), šiuo klausimu šalys galės kreiptis į teismą ir bendru prašymu CPK V dalies XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.
41. Ieškovė nurodo, kad išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas yra 125 Eur / mėn., atsakovo vertinimu, pagrįstu ieškovės nurodyta suma ikiteisminių derybų metu – 50 Eur / mėn. Ieškovė, pagrįsdama išlaidų komunalinėms ir kt. paslaugoms, dydį pateikė Ignitis savitarnoje suformuotus mokėjimo krepšelius, taip pat UAB „Mano būstas“ ir UAB „Consilium Optimum“ mokėjimo pranešimus bei sąskaitas už suteiktas paslaugas, taip pat nurodė, kad kas metus yra patiriama 100–130 Eur atliekų šalinimo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė sąskaitų už elektros energiją, vandenį ir šilumą, o, kaip minėta, tik suformuotus mokėjimo krepšelius, dėl ko negalima nustatyti, ar suformuoti mokėjimo krepšeliai apima tik einamuosius mokėjimus ar ir skolas už ankstesnius laikotarpius (kurios, pavyzdžiui, atsispindi UAB „Mano būstas“ mokėjimo pranešimuose), sprendžia, kad pateikti dokumentai išsamiai neatskleidžia būsto išlaikymo išlaidų metinio vidurkio (CPK 185 straipsnis). Tačiau iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad per septynis mėnesius ieškovė buto nuomotojai iš viso sumokėjo 1 095 Eur už komunalinius mokesčius arba 156 Eur / mėn. (el. b. 3 t., b. l. 61), iš kurių vaikui tenkanti dalis yra 78 Eur / mėn. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė ne didesnes nei 78 Eur / mėn. būsto išlaikymo ir kitų paslaugų išlaidas, tenkančias vaikui (156 Eur / 2) (CPK 178, 185 straipsniai).
42. Ieškovė nurodo, kad įvairių renginių (kinas, teatras ir pan.) lankymui (t. y. vaiko laisvalaikiui) reikalinga 10 Eur / mėn. suma, kuri, teismo vertinimu, yra reali ir protinga, todėl pripažintina pagrįsta ir įrodyta, priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis). Atsakovas nesutikimą su šiomis išlaidomis motyvavo tuo, kad būdamas su vaiku taip pat patiria tokio pobūdžio išlaidų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų, patvirtinančių minėtų renginių lankymą, intensyvumą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis); duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nenoriai atsakinėjo į susijusius klausimus, galiausiai prisiminė vieną renginį, kuriame dalyvavo su vaiku. Apibendrindamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad išlaidos renginių (kino, teatro ir pan.) lankymui kaip vaiko laisvalaikio išlaidos įtrauktinos į bendrą vaiko išlaikymo sumą.
43. Ieškovė nurodo, kad vaiko avalynei reikalinga 40 Eur / mėn., o aprangai iš viso 80 Eur / mėn. suma. Atsakovo vertinimu, vaiko avalynei ir drabužiams iš viso reikia 50 Eur / mėn. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (5 metai), atsakovo paaiškinimus dėl jų šeimoje turėtus vaiko aprangos įgijimo įpročius, dalyvaujant įvairiose mugėse, pačios ieškovės pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad aprangos kainos tokiose mugėse nėra itin didelės (el. b. 3 t., b. l. 138), sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma vaiko avalynei bei aprangai, iš viso – 120 Eur / mėn., neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nors ieškovė nurodė, kad vaikas turi ortopedinių problemų, tačiau, duodama paaiškinimus pripažino, kad speciali avalynė vaikui nėra perkama. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad vaiko aprangai ir avalynei reikalinga ne didesnė nei 80 Eur / mėn. suma (CK1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
44. Ieškovė nurodo, kad vaiko keramikos būreliui reikalinga 20 Eur / mėn. suma. Atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad jam nėra žinoma, ar vaikas tokį būrelį lanko ir ar ieškovė patiria dėl to išlaidų, ieškovė pateikė keramikos būrelio sutartį (galiojančią iki 2023 m. birželio 30 d.), atliktų mokėjimų nurodymus (el. b. 3 t., b. l. 6, 96, 134). Vis dėlto iš pateiktų dokumentų matyti, kad už būrelį nėra mokamas fiksuoto dydžio mokestis, o apmokama už kiekvieną lankytą užsiėmimą (po 5 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. ieškovė pateikė įrodymus tik dėl trijų mokėjimų atlikimo 15, 10 ir 20 Eur sumoms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad išlaidos keramikos būreliui yra pastovaus pobūdžio ir sudarytų reikšmingą vaiko išlaikymo dalį. Kadangi bylą nagrinėjant teisme atsakovas paaiškino, kad vaikas lanko ir šokių būrelį, kurio pamokas apmoka pats atsakovas (ieškovė to neginčijo), o ieškovė nurodė, kad nėra aišku, ar vaikas lankys keramikos būrelį, teismas sprendžia, kad keramikos būrelio išlaidos neįtrauktinos į bendrą vaiko išlaikymo dalį, nes, be kita ko, nėra įrodytas nei jų pastovumas, nei jų dydis – 20 Eur / mėn.
45. Ieškovė nurodo, kad logopedui (8 kartai per mėn.) reikalinga 240 Eur / mėn. suma. Atsakovas neginčijo logopedo paslaugų vaikui poreikio, kurį patvirtina ieškovės pateikta pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo (el. b. 1 t., b. l. 27), tačiau laikėsi pozicijos, kad ši suma iš atsakovo nepriteistina, nes šios paslaugos vaikui priklauso nemokamai. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad anksčiau vaikas lankė logopedą darželyje, tačiau jo nelikus pradėjo lankyti privačiai; paaiškino, kad ieškovei patogiau lankyti privačiai, kadangi ieškovė pati pasirenka pamokų laiką ir taip sumažina važinėjimo kiekį; taip pat ieškovė nurodė, kad vaiko lankomoje ikimokyklinėje įstaigoje yra ieškoma naujo logopedo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2022 m. lapkričio mėn. ieškovė už logopedo paslaugas sumokėjo 25 Eur (1 užsiėmimas), 2022 m. gruodžio mėn. – 100 Eur (keturi užsiėmimai), 2023 m. sausio mėn. – 50 Eur (2 užsiėmimai) (el. b. 1 t., b. l. 56), 2023 m. balandžio mėn. – 150 Eur (5 užsiėmimai), 2023 m. gegužės mėn. – 90 Eur (3 užsiėmimai), 2023 m. birželio mėn. – 30 Eur (vienas užsiėmimas) (el. b. 3 t., b. l. 139–140). Taigi iš pateiktų įrodymų matyti, kad vaikas kas mėnesį nelanko logopedo, ir nė karto nelankė logopedo 8 kartus per mėnesį, kaip nurodoma vaiko poreikių lentelėje, o daugiausia – 5 kartus vieną mėnesį, vidutiniškai per nurodytą laikotarpį (nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. birželio mėn.) – 2 kartus per mėn. Kadangi ieškovė ginčo laikotarpiu disponavo atsakovo jai pervesta 14 000 Eur suma, teismas neturi pagrindo spręsti, kad mažesnį faktinį vaiko logopedo lankomumą galėjo lemti ieškovės finansinių išteklių trūkumas. Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių lentelėje nurodyto vaiko poreikio logopedo paslaugoms dydžio – 240 Eur / mėn. Tačiau teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad jis apskritai neturi prisidėti prie vaiko lankomų logopedo užsiėmimų apmokėjimo, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pats būtų pasirūpinęs nemokamų paslaugų vaikui gavimu, šios būtų faktiškai prieinamos ir pakankamos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs, kad byloje nustatyta ir nepaneigta galimybė gauti valstybės kompensuojamas logopedo paslaugas, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiui lankyti logopedą kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei 60 Eur / mėn. suma (30 Eur x 2), kuri yra pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 185 straipsnis).
46. Ieškovė nurodo, kad kineziterapeutui (4 kartai per mėn.) reikalinga 120 Eur / mėn. suma. Atsakovas neginčijo kineziterapeuto paslaugų vaikui poreikio, tačiau laikėsi pozicijos, kad ši suma iš atsakovo nepriteistina, nes šios paslaugos vaikui priklauso nemokamai. Ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, pripažino, kad vaikui priklauso nemokami kineziterapijos užsiėmimai, tačiau vaikui nepatiko. Ieškovė pateikė vieną mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2022 m. spalio mėn. ieškovė už kineziterapijos paslaugas sumokėjo 30 Eur (el. b. 3 t., b. l. 10). Daugiau įrodymų apie patirtas kineziterapijos išlaidas nepateikė. Kadangi ieškovė ginčo laikotarpiu disponavo atsakovo jai pervesta 14 000 Eur suma, teismas neturi pagrindo spręsti, kad mažesnį faktinį, nei nurodyta vaiko poreikių lentelėje, kineziterapijos lankomumą galėjo lemti ieškovės finansinių išteklių trūkumas. Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių lentelėje nurodyto vaiko poreikio kineziterapijos paslaugoms dydžio – 120 Eur / mėn. Tačiau teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad jis apskritai neturi prisidėti prie šio vaiko poreikio tenkinimo, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pats būtų pasirūpinęs nemokamų paslaugų vaikui gavimu, šios būtų faktiškai prieinamos ir pakankamos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs, kad byloje nustatyta ir nepaneigta galimybė gauti valstybės kompensuojamas kineziterapijos paslaugas, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiui lankyti kineziterapiją kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei 30 Eur / mėn. suma, kuri vertinama kaip pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 185 straipsnis).
47. Ieškovė nurodo, kad transporto išlaidų dalis, tenkanti vaikui, yra 180 Eur / mėn., ir tą ieškovė sieja su poreikiu vaiką vežioti į gydymo įstaigas, įskaitant esančią Kauno mieste, parkavimo mokesčiais ir pan. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos ieškovei jos turimu automobiliu per mėnesį nuvažiuojant 500 km vien vaiko poreikiais, ieškovė per mėnesį išleistų apie 42–45 Eur kurui, tuo tarpu skirdama kurui 180 Eur / mėn., vaiką turėtų vežioti 2 143 km. Atsakovas taip pat paaiškino, kad vaiko gyvenamąją ir ugdymo vietas skiria ne daugiau kaip 5 km, tame pačiam rajone yra ir vaiko papildomų užsiėmimų vieta. Teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovės nurodyta išlaidų transportui suma – 180 Eur / mėn., neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, net įvertinus aplinkybes, jog ieškovei tenka vaiką vežioti į kitame mieste esančią gydymo įstaigą ir mokėti mokesčius už automobilio stovėjimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad du mėnesius per metus praleisdavo su vaiku sanatorijose ir du mėnesius gulėjo ligoninėse dėl vaikui diagnozuotų ligų. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė vežiotų vaiką į logopedo bei kineziterapijos užsiėmimus vaiko poreikių lentelėje nurodytu dažnumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiui transportui kas mėnesį reikalinga net 180 Eur suma. Ieškovė pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. kurui išleido 620,18 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai yra 56 Eur (laikant, kad tai yra vien vaiko interesais patirtos tik kuro išlaidos) (el. b. 3 t., b. l. 54, 67–71), taip pat patyrė 86,30 Eur automobilio statymo išlaidų, kas per mėnesį yra 8 Eur (el. b. 3 t., b. l. 72–75). Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė ne didesnes nei 70 Eur / mėn. išlaidas transportui (kurui ir parkavimo mokesčiams). Papildomai teismas pažymi, kad išlaidos automobilio draudimui ir remontui yra susijusios su ieškovės kaip vairuotojos ir automobilio savininkės atsakomybe, todėl pirmiausia turi būti apmokamos pačios ieškovės, kuri, be kita ko, automobilį naudoja ir savo poreikiais. Vis dėlto, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaiką periodiškai būtina vežioti į gydymo įstaigas, sanatorijas ir pan., vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad dalis transporto priemonės išlaikymo išlaidų priteistina kaip sudėtinė vaiko išlaikymo dalis. Ieškovė pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. patyrė 605 Eur automobilio priežiūros ir remonto išlaidų (el. b. 3 t., b. l. 53), kas per mėnesį yra 55 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio priežiūros ir remonto išlaidos pagal savo pobūdį yra nereguliarios ir kintamo pobūdžio, kad automobilio savininkė yra ieškovė, kuriai, kaip minėta, pirmiausia ir priklauso automobilio išlaikymo pareiga, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės išlaikymui reikalinga ne didesnė nei 20 Eur / mėn. suma. Iš viso išlaidos transportui yra 90 Eur / mėn. (70 Eur + 20 Eur = 90 Eur).
48. Ieškovė nurodo, kad vaiko atostogoms reikalinga 83 Eur / mėn. suma. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tai yra nenumatytos išlaidos, todėl kaip vaiko išlaikymo dalis nepriteistinos. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2022 metais vyko su dukra į Tunisą (kelionė kainavo abiem 1 300 Eur), 2023 m. kelionę į Turkiją apmokėjo jos sesuo kaip dovaną vaikui, ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie išvyką į Druskininkus. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskutinį kartą atostogavo su vaiku Turkijoje prieš dvejus metus, prie paskutinės vaiko kelionės į Turkiją 2023 metais prisidėjo 450–500 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko poreikis atostogoms yra visuotinai pripažįstamas, šalys jo ir neneigė, sprendžia, kad tam tikra išlaidų šiam poreikiui dalis priteistina kaip sudėtinė vaiko išlaikymo dalis, tačiau, kaip minėta, išlaidos šiam poreikiui turi atitikti bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, o ieškovės pasirenkamas atostogų su vaiku leidimo būdas (vieta, kiekis) savaime nėra įpareigojantis atsakovą. Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus bei pripažintas aplinkybes, taip pat šeimos atostogų įpročius, daro išvadą, kad bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 50 Eur / mėn. suma vaiko atostogoms.
49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 999 Eur suma (150 Eur (maistui) + 200 Eur (būsto nuomai) + 78 Eur (išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas) + 10 Eur (kanceliarinės prekės) + 10 Eur (įvairių renginių (kinas, teatras ir pan.) lankymas) + 10 Eur (išlaidos vaikiškiems žurnalams, knygutėms ir kt.) + 65 Eur (gimnastikos būrelis) + 60 Eur (logopedas) + 30 Eur (kineziterapeutas) + 77,50 Eur (darželis (įskaitant darželio fondą) + 15 Eur (lauko žaislai ir kitas inventorius) + 10 Eur (kirpėjo paslaugos) + 90 Eur (transporto išlaidos) + 10 Eur (higienos priemonės) + 33 Eur (vaiko gimtadienis, vaišės, šventinės dovanos, vaišės, draugų gimtadienių dovanos) + 50 Eur (atostogoms, kelionėms ir pan.) + 10 Eur (vaistams) + 10 Eur (vitaminams, papildams) + 80 Eur (aprangai ir avalynei) = 998,50 Eur), kuri vertinama kaip pagrįsta bei įrodyta (CPK 185 straipsnis).
50. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
51. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes tenkinti visus vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovė bylą nagrinėjant teisme metu įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos 2023 m. rugsėjo mėn. buvo 3 391,3 Eur, spalio mėn. – 926,59 Eur (el. b. 3 t., b. l. 164–168), atsakovui nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos sritis yra statybinės medžiagos, statybų rangos darbai; abi šalys nuomoja būstą. Nors atsakovas nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansiškai nėra itin sėkminga, o jo vienintelės pajamos iš šios įmonės veiklos yra tik 1 000 Eur / mėn., tačiau teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, sveikatos sutrikimų neturi, verčiasi individualia statybų veikla, iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad atsakovo veikla yra pakankamai intensyvi, dirba visos valstybės mastu, jo klientai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, daugiau išlaikytinių neturi, todėl atsakovas nepaneigė, jog turi objektyvių galimybių uždirbti daugiau nei 1 000 Eur pajamų per mėnesį ir didesne dalimi, nei nurodo, prisidėti prie specialių poreikių turinčio vaiko išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad 127,88 Eur / mėn. išmoka vaikui skirtina ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Nesant tarp šalių ginčo, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 259,50 Eur vaikui mokama neįgalumo išmoka (999 Eur - 259,50 Eur = 739,50 Eur).
53. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesusitarė dėl bendravimo su vaiku lygiomis dalimis tvarkos, teismas sprendžia, kad ieškovei didesne apimtimi teks kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), todėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų atskirų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti neesminis kitimas nepaneigia nustatyto bendro išlaikymo dydžio pagrįstumo. Tuo tarpu įprastam kainų pokyčiui kompensuoti skirtas išlaikymo indeksavimo institutas.
54. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiama po 370 Eur (740 Eur / 2) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
55. Šalių prašymu iš atsakovo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma įskaitoma į atsakovo ieškovei pervestą 14 000 Eur sumą (konkrečiai, 11 410 Eur likutį, gaunamą atėmus išlaikymo įsiskolinimą). Priešingai nei nurodo ieškovė ieškinyje, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės yra ne 400 mėn., o 158 mėn., todėl atsakovo kas mėnesį teiktinas išlaikymas sumažinamas 72 Eur suma (11 410 Eur / 158 mėn. = 72,22 Eur), nustatant, kad atsakovo kas mėnesį vaiko išlaikymui skiriama 300 Eur suma (370 Eur - 72 Eur = 298 Eur).
56. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
57. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
58. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
59. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 948 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 7 mėn., laikydama, kad atsakovas kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui turėjo skirti po 564 Eur išlaikymo. Atsakovas neginčijo, kad už nurodytą laikotarpį vaikui priklauso išlaikymas, tačiau nesutiko su jo dydžiu.
60. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu nustatomas 370 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 2 590 Eur išlaikymo įsiskolinimą (370 Eur x 7 mėn. = 2 590 Eur).
61. Šalių prašymu iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas įskaitomas į atsakovo ieškovei pervestą 14 000 Eur sumą, pripažįstant, kad išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas visiškai.
Dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo
62. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
63. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
64. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas nedarbingam dėl sveikatos būklės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).
65. Ieškovė reikalavimą priteisti jai išlaikymą iš atsakovo ieškinyje motyvavo tuo, kad dėl sunkios vaiko sveikatos būklės buvo priversta išeiti iš darbo, nes jai nepavyko suderinti neįgalaus vaiko priežiūros ir darbinių įsipareigojimų vykdymo. Vis dėlto, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovė įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos (neatskaičius mokesčių) 2023 m. rugsėjo mėn. buvo 3 391,3 Eur, spalio mėn. – 926,59 Eur (el. b. 3 t., b. l. 164–168). Duodama paaiškinimus teisme ieškovė nurodė, kad naujoje darbovietėje jai sudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, be to, ieškovė užsiminė, kad ieško ir kito darbo. Taigi bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neturi galimybių dirbti ir užsitikrinti lėšų pragyvenimui.
66. Be to, kaip nurodyta pirmiau, net ir nedarbingas sutuoktinis (kas nagrinėjamu atveju ir nėra aktualu), turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturi teisės į išlaikymą. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad ieškovė atsisakė savo dalies palikimo (dalies buto) sesers naudai. Duodama paaiškinimus teisme dėl šio savo pasirinkimo, ieškovė buvo nenuosekli: iš pradžių teigusi, kad buvo skolinga seseriai 40 000 Eur už mokslus užsienyje, greitai pakeitė poziciją, teigdama, jog susitarė su seserimi, kad pastarajai atitenka motinos palikimas, o ieškovei būsimas palikimas po tėvo mirties. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad abi seserys buvo sutarusios, jog mainais už ieškovės dalies palikimo atsisakymą ieškovės sesuo sumokės ieškovei 45 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovo žiniomis, ieškovės tėvas jokio lygiaverčio paveldėtam butui turto neturi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo paaiškinimai dėl palikimo atsisakymo aplinkybių buvo nuoseklūs bei logiški, laiko juos labiau atitinkančiais tikrovę nei ieškovės (CPK 185 straipsnis).
67. Taigi byloje yra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji negalėtų savęs išlaikyti, dėl to neaktuali tampa ir CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Šiame kontekste ne mažiau svarbi ieškovės pripažinta aplinkybė, kad ji planuoja įsigyti nuosavą būstą. Akivaizdu, kad savęs negalintis išlaikyti asmuo tokių planų neturėtų (CK 1.5 straipsnis).
68. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo teismo sprendimu nustatoma konkreti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Teismui nustačius skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovo bendravimas su vaiku turės vykti taip, kaip nustatyta teismo sprendimu. Taigi teismo patvirtinta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (įskaitant vaiko slaugymą ligos atveju) turėtų palengvinti ieškovei vaiko priežiūros naštą.
69. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
55. Teismas, nutraukdamas santuoką (panaikindamas santuokos apskaitos įrašą), turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant santuokoje įgytą turtą, be kita ko, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).
56. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, pagal kurią nustatytas visiškas turto (prievolių) atskirumas. Bendro tarp šalių dalintino turto (įskaitant prievoles) nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
58. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas į šių reikalavimų patenkinimo rezultatą neatsižvelgia.
59. Ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką patenkintas 95 proc. (patvirtinta ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau taip pat įtrauktos papildomos bendravimo tvarkos nuostatos, dėl kurių šalys nesutarė), ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis patenkintas 66 proc. (370 Eur x 100 proc. / 564 Eur = 65,60 proc.), ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą patenkintas 66 proc. proc. (2 590 Eur x 100 proc. / 3 948 Eur = 65,60 proc.), ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą buvusiai sutuoktinei atmestas. Taigi ieškinys patenkintas 57 proc.
60. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 161 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3 302,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, ieškovei grąžinama 54 Eur už ieškinį permokėto žyminio mokesčio. Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).
61. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 5 517,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas sumažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą 2021 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. „(duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. „(duomenys neskelbtini) nurodytomis sumomis, iš viso – 867,79 Eur, nenustatęs teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų teisinių paslaugų ir išnagrinėtos bylos.
62. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 943,19 Eur (3 409,10 Eur x 57 proc. / 100 proc. = 1 943,19 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 1 999,39 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (4 649,75 Eur x 43 proc. / 100 proc. = 1 999,39 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 56,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
63. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 100 Eur žyminio mokesčio (((564 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75 x 66 proc. = 100 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
64. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 59 Eur žyminio mokesčio ((3 948 Eur x 3 proc.) x 0,75 x 66 proc. = 59 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
65. Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi šalims tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną šių išlaidų sumą, šios išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 317 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
67. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nėra skubiai vykdoma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, galiojimas pratęsiamas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei G. V. palikti pavardę „V.“, atsakovui R. V. palikti pavardę „V.“.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. Tėvas R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
2. Tėvas R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
3. Tėvas R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynių pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
4. Jeigu tėvo R. V. bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai / vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus / neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės / varžybos ar kiti vaiko užsiėmimai, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose;
5. Jeigu nurodytos tėvo R. V. bendravimo savaitgaliais ir šiokiadieniais dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai R. V. bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.
6. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku lyginių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką pirmosios Šv. Velykų dienos ir gruodžio 25- ąją nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną ir atitinkamai gruodžio 26- ąją dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama;
7. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku nelyginių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val., Kūčių atveju pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.
8. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku nelyginių metų per vaiko kalendorinio gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jeigu vaiko gimtadienio diena tenka darbo dienai – pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Lyginiais metais savo gimtadienio kalendorinę dieną vaikas praleidžia su mama.
9. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. atgal į vaiko gyvenamąją vietą.
10. Motina G. V. bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo R. V. bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tą savaitgalį vaikas praleidžia su mama.
11. Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku su nakvynėmis per vaiko vasaros atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios.
12. Tėvas R. V. bendrauja su vaiku su nakvynėmis pusę vaiko ugdymo įstaigoje mokslo metų metu nustatomų rudens, pagrindinių žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiko. Tuo atveju, jeigu dėl atostogų trukmės vienais metais tėvas R. V. atitinkamų atostogų metu bendrauja su vaikais mažiau nei ½ jų trukmės dalį, kitais metais jam priskiriama ilgesnės trukmės šių atostogų dalis.
13. Visais atvejais per atostogas tėvas R. V. privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės bendravimui priskirtos atostogų dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val.
14. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.
15. Vaiko ligos atveju tėvas R. V. rotacijos principu (t. y. paeiliui) privalo slaugyti vaiką savo gyvenamojoje vietoje, taip pat slaugyti vaiką ligoninių stacionaro skyriuose, jeigu vaikas yra gydomas stacionare.
16. Tuo atveju, jeigu pirmosios po teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko ligos metu vaikas yra slaugomas vieno iš tėvų, kitos vaiko ligos atveju jo slaugymas yra kito tėvo pareiga.
17. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra nepilnamečio vaiko U. V., turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus;
18. Jeigu R. V. negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku U. V. sutartu konkrečiu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (medicinos pažyma patvirtinta liga, artimo mirtis ir pan.), jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki nepilnamečio vaiko pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu G. V.;
19. Tuo atveju, jei R. V. bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas dėl kokių nors išimtinių objektyvių priežasčių, G. V. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu R. V. Tokiu atveju numatytas R. V. susitikimas su nepilnamečiu vaiku neįvyksta, o kitas susitikimas vyksta pagal nustatytą tvarką.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant į ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 d.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 590 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų ) išlaikymo įsiskolinimą.
Įskaityti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti priteistą 2 590 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų) sumą ir 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) kasmėnesinio išlaikymo vaikui dalį į atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pervestą 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) sumą, pripažįstant, kad, atlikus įskaitymą, atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra padengtas visiškai, o kas mėnesį atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pervedama išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suma yra 300 Eur (trys šimtai eurų).
Paskirti ieškovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,20 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 181 per akcinę bendrovę SEB banką.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.