- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1388-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04446-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti su atsakovu R. V. (duomenys neskelbtini) Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytos santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kitus su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus (nustatyti nepilnamečio vaiko U. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko U. V. išlaikymui po 564 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikas sulauks pilnametystės, ir kt.). Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečio vaiko U. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinam išlaikymui po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigines lėšas pervedant į ieškovės G. V. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 dienos, bei nustatyti atsakovo R. V. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. V. tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. V. iš dalies sutiko su ieškovės siūloma laikinąja bendravimo su vaiku tvarka, prašydamas įtraukti papildomas nuostatas. Atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas taip pat pažymėjo, jog prašomas priteisti laikinas išlaikymas yra per didelis, t. y. neatitinka realių vaiko poreikių, atsakovo finansinės padėties, todėl turi būti mažinamas, iš atsakovo priteisiant ne didesnį nei 200 Eur dydžio laikiną kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į vaikui mokamas išmokas (127,88 Eur per mėnesį savivaldybės išmoką vaikui bei 259,50 Eur neįgalumo išmoką), kurios taip pat yra skirtos baziniams vaiko poreikiams užtikrinti, taip pat atkreipė dėmesį, jog jo gaunamos pajamos ir turimos kasmėnesinės pragyvenimo išlaidos objektyviai neleidžia jam skirti didesnio nei 200 Eur dydžio išlaikymo.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas vaiko interesais, siekiant apginti vaiko turtines bei asmenines neturtines teises. Atkreipė dėmesį, kad tik teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pakanka jos reikalavimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. V. tvarką:
1. R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 2. R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 3. R. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku U. V. kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynių pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 4. Jeigu R. V. bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai / vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus / neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės / varžybos ar kiti vaiko užsiėmimai, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose; 5. R. V. bendrauja su vaiku lyginių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką pirmosios Šv. Velykų dienos ir gruodžio 25-ąją nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną ir atitinkamai gruodžio 26-ąją dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama; 6. R. V. bendrauja su vaiku nelyginių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val., Kūčių atveju pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama. 7. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra nepilnamečio vaiko U. V., turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus; 8. Jeigu R. V. negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku U. V. sutartu konkrečiu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (liga, artimo mirtis, komandiruotė ir pan.), jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki nepilnamečio vaiko pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu G. V.; 9. Tuo atveju, jei R. V. bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas dėl vaiko ligos ar kitų išimtinių objektyvių priežasčių, G. V. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu R. V.. Tokiu atveju numatytas R. V. susitikimas su nepilnamečiu vaiku neįvyksta, o kitas susitikimas vyksta pagal nustatytą tvarką.
Taip pat teismas priteisė iš atsakovo R. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. V., mokamą po 317 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje (dar neišsiaiškinus visų aplinkybių iš esmės, o preliminariai vertinant bylos aplinkybes ir duomenis), taip pat atsakovui iš esmės sutinkant, o Tarnybai pritariant tokiai laikinai bendravimo tvarkai, tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, papildomai į ją įtraukiant atsakovo siūlomas nuostatas, kurių nustatymas, teismo įsitikinimu, padės išvengti galimų šalių konfliktinių situacijų (nesutarimų) bei apsaugos vaiko interesus.
6. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiem tėvams yra apie 317 Eur, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog apskaičiuojant atsakovui tenkančią vaiko kasmėnesinio išlaikymo dalį turi būti atsižvelgiama į tai, kad vaikui mokama 127,88 Eur per mėnesį dydžio savivaldybės išmoka bei 259,50 Eur neįgalumo išmoka, teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-791-1187/2023, kurioje pažymėta, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Teismas iš byloje pateiktų duomenų, preliminariai juos vertindamas, nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, yra neįgalus, todėl jam yra skiriamos atsakovo minėtos valstybės išmokos (127,88 Eur per mėnesį dydžio savivaldybės išmoka bei 259,50 Eur neįgalumo išmoka); atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, duomenų apie aplinkybes, dėl kurių atsakovas objektyviai negali teikti nurodyto dydžio išlaikymą, šioje proceso stadijoje nėra. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, jog laikino išlaikymo dydis šioje proceso stadijoje nėra mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Kadangi prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis atitinka orientacinio išlaikymo dydį, tenkantį vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 317 Eur), teismas sprendė, jog jo mažinti šioje proceso stadijoje pagal turimus byloje duomenis taip pat nėra pagrindo, kadangi toks mažinimas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas R. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui – U. V., mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis (317 Eur) neatitinka vaiko realių poreikių bei vaiko realiai gaunamų sumų iš valstybės biudžeto. Išlaikymo dydis siejamas išimtinai su minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu. Pažymi, jog vaikui mokama 127,88 Eur/mėn. dydžio savivaldybės išmoka bei 259,50 Eur neįgalumo išmoka taip pat yra skirta baziniams vaiko poreikiams užtikrinti, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias valstybės mokamas sumas ir nemažino vaikui mokėtino laikino išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodo, jog baziniams vaiko poreikiams per mėnesį būtina 633 Eur dydžio suma, o 387,38 Eur šios sumos dalį kompensuoja išmokos vaikui, apelianto nuomone, jo skiriamas kasmėnesinis išlaikymas baziniams vaiko poreikiams galėtų būti 122,81 Eur, tačiau siekdamas geriausių vaiko interesų maksimalaus užtikrinimo, jis norėtų ir galėtų prisidėti 200 Eur dydžio suma. Pabrėžė, jog tai yra objektyviai maksimali pinigų suma, kurią atsakovas gali skirti vaiko išlaikymui, atsižvelgdamas į gaunamas pajamas bei turimas būtinąsias išlaidas.
7.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į realią atsakovo finansinę padėtį ir galimybes teikti vaikui išlaikymą. Atsakovo teigimu, jo vienintelės gaunamos pajamas yra susietos su veikla MB (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodoma UAB (duomenys neskelbtini) nebefunkcionuoja – numatomas jos likvidavimas. MB (duomenys neskelbtini) finansiškai nėra itin sėkminga. Atsakovo pajamos iš MB (duomenys neskelbtini) sudaro 1 000 Eur, o kasmėnesinės būtinosios išlaidos taip pat siekia apie 1 000 Eur (atsakovas moka 450 Eur dydžio nuomos mokestį, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (vidutiniškai per mėnesį 100 Eur), apie 450 Eur skiria savo būtiniesiems poreikiams patenkinti (išlaidos maisto bei higienos prekėms įsigyti, rūbams, avalynei bei kitoms būtinosioms prekėms nusipirkti, automobilio kuro, remonto bei kitos išlaikymo išlaidos). Atsakovas neturi galimybės būtinųjų poreikių tenkinimui skirti mažesnės nei 450 Eur dydžio sumos, t. y. sumos, kuri kone trečdaliu mažesnė, nei vaiko būtiniesiems poreikiams kas mėnesį skiriama suma. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl atsakovas prašo tinkamai įvertinti jo finansinę padėtį ir priteisti ne didesnę nei 200 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
8. Ieškovė G. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto R. V. atskirąjį skundą atmesti – pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad dukters baziniams poreikiams patenkinti didžiąja dalimi turi užtekti neįgalumo išmokos ir vaiko pinigų. Dukra serga sunkiomis ligomis, jai reikalinga ortopedo, fizinės medicinos ir reabilitacijos konsultacijos ir paslaugos - kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija, masažai; dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) reikia lankyti logopedo užsiėmimus. Nemokamų logopedo paslaugų dukra negauna arba jų skaičius būna nepakankamas, todėl ieškovė kreipėsi dėl mokamų logopedo paslaugų teikimo. Valstybės mokamos neįgalumo išmokos ir vaiko pinigų neužtenka vaiko sveikatos priežiūros paslaugoms ir specialistų pagalbai apmokėti. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad dukters U. poreikiams balandžio mėnesį buvo skirta: maistui 186,68 Eur, keramikai - 20 Eur, logopedui - 240 Eur, gimnastikai - 65 Eur, (duomenys neskelbtini) vandens parkas - 23 Eur (vaikui reikia lankyti baseinų vonias dėl teigiamos įtakos raumenų veiklai), (duomenys neskelbtini) viešbutis - 75 Eur (tik vaiko dalis), drabužiai - 210 Eur, buto nuoma 200 Eur (vaiko dalis), komunalinės paslaugos (su internetu) - 75 Eur (vaiko dalis), kuro išlaidos (vežti vaiką į darželį, pas gydytojus, į užsiėmimus) – 100 Eur, asmens tapatybės dokumento gamyba - 60 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad 2023-05 mėn. vaikui planuojama atlikti mokamus kraujo tyrimus, taip pat reikės nupirkti sezoninę avalynę. Vaikui mokamos išmokos 2023-04 mėn. sudarė: vaiko pinigai - 85,75 Eur; neįgalumas - 276 Eur. Tik prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo vadovaujamasi minimalios algos kriterijumi – tikrieji vaiko poreikiai yra gerokai didesni. Sumažinus laikino išlaikymo dydį nebūtų patenkinti net baziniai vaiko poreikiai.
8.2. Apelianto teiginiai apie sunkią jo turtinę padėtį neatitinka realios jo turtinės padėties. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog 2022 m. kovo 26 d. – 2022 m. balandžio 13 d. apeliantas atostogavo (duomenys neskelbtini), o tai, kiek apeliantas uždirba savo įsteigtoje įmonėje, priklauso nuo jo paties. Pažymi, kad jeigu apeliantas iš įsteigtų juridinių asmenų negauna nei savo, nei baziniams vaiko poreikiams tenkinti reikalingų pajamų, jis turėtų įsidarbinti kitoje darbovietėje arba dirbti papildomą darbą – apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus, daugiau išlaikytinių neturintis asmuo, kurio žinios ir gebėjimai steigiant juridinius asmenis bei dalyvaujant jų veikloje leidžia spręsti apie verslinius apelianto įgūdžius ir gebėjimus. Aplinkybes, kad apeliantas siekia parodyti savo turtinę padėtį kaip blogesnę, nei ji yra iš tikrųjų, ieškovė ketina įrodinėti bylos nagrinėjimo metu.
8.3. Ieškovė iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo prastesnėje padėtyje nei apeliantas, nes praktiškai visais vaiko poreikiais rūpinosi ji ir šių poreikių tenkinimo ji neturėjo galimybės išvengti. Apeliantas pats nusprendė, kiek jis prisidės finansiškai prie vaiko išlaikymo ir ar prisidės bei tuo apsiribojo, nereaguodamas į ieškovės pastabas ir prašymus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. savo banko sąskaitos išrašą už 2023 m. balandžio mėn., apelianto nuotraukas iš socialinių tinklų. Nurodo, kad šios nuotraukos patvirtina apelianto atostogas (duomenys neskelbtini) 2022 metais, o banko sąskaitos išrašu ieškovė įrodinėja dukters poreikiams balandžio mėnesį išleistas sumas.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, į teikiamų įrodymų pobūdį, į tai, kad ieškovė nenurodė, kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai teikimus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės (laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
15. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.
16. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Apeliantas atskirajame skunde atkreipė dėmesį, kad ieškovė laikino išlaikymo sumą sieja išimtinai su baziniais vaiko poreikiais bei teigia, kad teismas, priteisdamas 317 Eur dydžio laikiną išlaikymą, nepagrįstai neatsižvelgė į vaikui valstybės mokamas sumas (127,88 Eur/mėn. savivaldybės išmoką vaikui bei 259,50 Eur neįgalumo išmoką) ir nemažino vaikui mokėtino laikino išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto vertinimu.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
18. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2023 metais patvirtinta MMA - 840 Eur (atskaičius mokesčius - 633 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismo priteista 317 Eur laikino išlaikymo suma ir sudaro pusę MMA, todėl, atsižvelgiant į pacituotus išaiškinimus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, papildomai įrodymais pagrįsti vaiko poreikius nebuvo būtina. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintos ir individualios šios bylos aplinkybes, t. y. tai, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, yra neįgalus. Ieškovė atsiliepime nurodė, jog dėl vaiko sveikatos sutrikimų, reikalingos ortopedo, fizinės medicinos ir reabilitacijos konsultacijos ir paslaugos, taip pat vaikui reikia lankyti logopedo užsiėmimus. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
19. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su valstybės mokamų išmokų įtaka laikino išlaikymo dydžio nustatymui, pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ir motyvuotai pasisakė skundžiamoje nutartyje, rėmėsi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.
20. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
21. Apeliantas teigia, kad jis vaiko išlaikymui objektyviai gali skirti ne didesnę, nei 200 Eur dydžio sumą, kad teismas neatsižvelgė į realią atsakovo finansinę padėtį, realias galimybes teikti vaikui išlaikymą.
22. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687-2020).
23. Apeliantas, atskirajame skunde pakartodamas atsiliepime į prašymą minėtas aplinkybes apie gaunamas pajamas bei išlaidas savo poreikių patenkinimui, aplinkybių apie ribotas galimybes gauti didesnes pajamas, turimus kitus išlaikytinius ar pan., nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnio materialinio aprūpinimo našta, juolab šiuo atveju, kaip minėta, vaikas turi specialiųjų poreikių, yra neįgalus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino, jog atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, kad duomenų apie aplinkybes, dėl kurių atsakovas objektyviai negali teikti nurodyto dydžio išlaikymo, šioje proceso stadijoje nėra, todėl pagrįstai (atsižvelgęs ir į tai, jog prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis atitinka orientacinio išlaikymo dydį), laikino išlaikymo dydžio šioje proceso stadijoje nemažino valstybės mokamomis vaikui išmokomis.
24. Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį ir privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.