- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-241-744/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33152-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. K. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. 21.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12.35 val. (dvi paros); nuspręsta netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Jurgitos Šlapaitienės 68,01 Eur dydžio užmokesčio) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo buvusią sugyventinę G. V., būtent: 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo balkone, tyčia suėmė rankomis nukentėjusiajai G. V. už kaklo ir ją smaugė, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendro naudojimo koridoriuje trenkė jai vieną kartą ranka į krūtinės sritį, po to pastūmė nukentėjusiąją G. V., dėl ko ji griūdama į grindis susitrenkė kairę koją, kairį petį, kairę ausį, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimą kairėje blauzdoje ir sukeldamas fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo išnagrinėti faktines bylos aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl teismas į kitas aplinkybes nesigilino. Nuteistojo teigimu, jis įvykio pilnai nepamena, todėl ir sakė, kad galimai padarė jam inkriminuotus veiksmus – sukėlė fizinį skausmą G. V.. Jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. išgertuvių metu susiginčijo su buvusia sugyventine, kuri buvo girtesnė už jį. Apelianto tvirtinimu, po pirmosios instancijos teismo posėdžio jis kalbėjosi telefonu su G. V., kuri jam paaiškino, kad to vakaro įvykių nepamena, jai nuvykus pas tyrėją viskas jau buvo surašyta, o tyrėja jos tik paklausė, ar taip viskas ir buvo, į ką G. V. atsakė, kad galimai taip ir buvo, nes ji byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepamena. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi, ar byloje nagrinėjamas įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios jam inkriminuotos, o nukentėjusioji G. V. net nebuvo apklausta. Be to, nuteistojo R. K. teigimu, jam paskirta per griežta bausmė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji G. V. byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nelabai pamena, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi, ar byloje nagrinėjamas įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios jam inkriminuotos, teigia, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. V. net nebuvo apklausta, todėl prašo išnagrinėti faktines bylos aplinkybes. Be to, nuteistasis R. K. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių
7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų, o nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kurių pagrindu jos nustatytos, turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl visų spręstinų klausimų, iš jų – dėl nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, yra argumentuotos, aiškios ir tikslios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-511/2020).
8. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
9. Kaip minėta, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teisme bylos tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar byloje nagrinėjamas įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios inkriminuotos R. K., taip pat, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pati nukentėjusioji net nebuvo apklausta. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tuo atveju, kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį prašymą yra pareiškęs iki kaltinamojo akto surašymo BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, susijusius su įrodymų paskelbimu, teisme gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis). R. K. inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu surašytame išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokole R. K. nurodė, jog sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., b. l. 84). Prokurorė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka taip pat nurodė, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (1 t., b. l. 136). R. K. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo R. K. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, sutiko duoti parodymus, po jo apklausos, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo tvarkos, nuteistasis sutiko baudžiamąją bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (1 t., b. l. 154-155). Dėl to pirmosios instancijos teismas, po kaltinamojo R. K. parodymų išklausęs proceso dalyvių – kaltinamojo R. K., jo gynėjos ir prokurorės – nuomonių dėl galimybės nagrinėti baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sutikus visiems proceso dalyviams, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, ištyręs (išvardinęs) nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus (rašytinius bylos įrodymus), įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 156).
10. Pažymėtina, kad viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju šios būtinos sąlygos nebuvo, neturi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (nebuvo kviečiami, apklausiami asmenys ar atliekami kiti veiksmai), nuteistasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, neginčijo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, nesakė, kad neprisimena visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, neprašė apklausti nukentėjusiosios ar byloje nagrinėjamo įvykio liudytojų, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (būtų ištirti tik byloje surinkti įrodymai, o kiti įrodymai nebūtų tiriami), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai po nuteistojo R. K. apklausos nutarė išvardinti rašytinius byloje esančius įrodymus ir įrodymų tyrimą nutraukti. Taigi, esant aiškioms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, pagrįstai buvo nuspręsta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusiąją ar į teisiamąjį posėdį kviesti ir apklausti liudytojus, atsižvelgiant į tai, kad be paties nuteistojo R. K. parodymų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai (informaciniame pranešime (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 8-11); 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 12-19); 2019 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 20-23); 2020 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusiosios G. V. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 26, 27, 32); 2020 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti nukentėjusiajai G. V. padaryti kūno sužalojimai, patvirtinantys jos nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 57); 2020 m. rugpjūčio 19 d. liudytojos E. Č. apklausos protokole nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 60); 2020 m. rugpjūčio 19 d. įtariamojo R. K. apklausos protokole nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 80, 81)), nebuvo pagrindo.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus ir teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, esminių BPK 273 ir 291 straipsnių pažeidimų nepadarė, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme paskelbtus įrodymus, kuriuos išanalizavęs padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. K. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių Lietuvos Respublikos audžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta.
Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės
12. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
14. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
16. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad R. K. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (taip pat ir už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas), teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi), vykdo individualią veiklą, taip pat į tai, kad R. K. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama (šiuo metu išnagrinėta) dar viena baudžiamoji byla dėl smurtavimo prieš G. V. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į aplinkybę, kad R. K. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmių rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą parenkant šiek tiek didesnį už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam R. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. už nusikalstamą veiką paskirta (laisvės atėmimas 9 mėnesiams) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam R. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis R. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl proceso išlaidų
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistajam R. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. spalio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 58,50 Eur išlaidų.
21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis R. K. yra darbingas, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 93), prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė valstybės patirtų išlaidų už nuteistajam R. K. suteiktą teisinę pagalbą nepriteisti, tačiau toks gynėjos prašymas nepaneigia teismo teisės, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šias išlaidas, kurias patyrė valstybė dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam R. K., iš pastarojo priteisti valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš R. K. valstybės naudai 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.