- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1026-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00039-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Rasa Gudžiūnienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. J., E. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-917-260/2016 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams R. J. ir E. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo bei dėl įsiteisėjusiais nuosprendžiu ir sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios.Ieškovas R. L. 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir E. Ž. 50 116,90 Eur turtinės žalos atlyginimą (44 141,84 Eur už sužlugdytus gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus; 1 808,61 Eur už sklypo bei statinių sugadinimą; 61,40 Eur už žemės sklypo apsaugą; 803,37 Eur gydymo išlaidų; 3 301,67 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje) ir 7 240,50 Eur neturinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu šį ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 2 361,85 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 027,34 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas; priteisė ieškovui iš atsakovo R. J. 59,37 Eur žalos atlyginimą už augalų sunaikinimą, 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, procesines palūkanas; ieškinio reikalavimą priteisti 2 896,20 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą pakeitė, pripažino, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 782,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas; priteisė ieškovui iš atsakovo R. J. 59,37 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 3 301,67 Eur turtinę žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, nutraukė; ieškinį dėl kitų reikalavimų atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai turtinę žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, nutraukta, ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas (CPK tvarka), ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Ieškovas 2015 m. lapkričio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomą ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 56 277,83 Eur žalos atlyginimą dėl parduoto buto kainų skirtumo 2008 m. I ketvirtyje ir 2014 m. I ketvirtyje, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovai nusikalstamais veiksmais bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukdė jam vykdyti namo statybos darbus, dėl šių veiksmų jis negalėjo atlikti parengiamųjų projektavimo ir statybos darbų. Statybos darbai pradėti vėliau nei buvo planuota, į namą įsikelta tik 2013 metais, todėl, pasak ieškovo, jis savo buto negalėjo parduoti anksčiau nei 2013 m. Teigia, kad butų kainos nuo 2008 m. I ketvirčio iki 2014 m. I ketvirčio sumažėjo, todėl jis patyrė 56 277,83 Eur nuostolių. Pasisakydamas dėl ieškininio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 3 301,67 Eur žalos atlyginimą, ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; kad baudžiamoji byla, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir naudojosi teisine pagalba, teismuose buvo nagrinėjama nuo 2004 iki 2011 metų; kad dalis išlaidų, susijusių su jo atstovavimu baudžiamojoje byloje, buvo priteista, tačiau dalis liko neatlygintų, nes civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Teigia, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovai atliko veikas, kurios atitinka BK 294 str. 1 d. – savavaldžiavimą, baudžiamasis procesas vyko nepateisinamai ilgai ir buvo nutrauktas dėl suėjusių senaties terminų. Mano, kad atsakovai privalo atlyginti visą patirtą žalą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, taip pat ir jo turėtas išlaidas, susijusias su teisine pagalba. Taip pat nurodė, kad šias išlaidas sudaro 2010 m. vykusio kasacinio, 2011 m. vykusių apeliacinio ir kasacinio procesų metu už suteiktą teisinę pagalbą sumokėtos sumos, iš viso – 3 301,67 Eur.Atsakovai R. J. ir E. Ž. atsiliepimuose į pradinį bei papildomą ieškinius nurodė, kad su jais nesutinka. Teigė, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog ieškovo namo statybos darbai atsakovų veiksmais nebuvo sužlugdyti, nes ieškovas negalėjo jų vykdyti neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, o projektavimo jis neatliko, todėl nėra pagrindo tenkinti papildomą ieškinį. Pasak atsakovų, ieškovas galėjo vykdyti statybas, po pirmojo epizodo 2003 m. balandžio 29 d., ieškovas vis tiek vyko į sklypą, jame tvarkėsi, vėliau pripažino, jog jame ūkininkavo, 2003 m. rugpjūčio 28 d. atsivežė statybines medžiagas, jas išsikrovė, galėjo su jomis daryti ką tik nori ir niekas netrukdė, aplink sklypą pasistatė naują tvorą, įsirengė apsaugą. Pasisakydami dėl projektavimo darbų sužlugdymo atsakovai pažymėjo, kad veiksmai, už kuriuos buvo pareikštas kaltinimas baudžiamojoje byloje, niekaip nesusiję su projektavimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė vykdyti statinių projektavimo. Teigia, kad šiuo klausimu bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendime nustatė, jog ieškovas turėjo galimybę tvarkytis dokumentus, atlikti projektavimo darbus ir net tam tikrais laikotarpiais vykdyti statybos darbus, kurie nurodytais laikotarpiais nebuvo uždrausti, tačiau jis pats nieko nedarė, neparengė projekto, negavo statybos leidimo, tokiu būdu neįgyvendino savo kaip statytojo teisių. Teigia, kad ieškovo papildomame ieškinyje pateiktos aplinkybės prieštarauja teismo nustatytiems faktams bei jų vertinimui, jau yra išnagrinėtos sprendžiant ginčą.Pasisakydami dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą dėl patirtų nuostolių baudžiamojoje byloje, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, nurodė, kad jie taip pat nepagrįsti.Taip pat atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Teigė, kad ieškovas prašo priteisti žalą dėl veiksmų, kurie baigėsi 2003 m. rugpjūčio 29 d. ir buvo nagrinėjami baudžiamojo byloje, galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2011 m. gruodžio 13 d., trijų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2014 m. gruodžio 13 d. Papildomas ieškinys pateiktas teismui 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 300 Eur žalos atlyginimą; priteisė atsakovui E. Ž. iš ieškovo R. L. 548 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus (2004 01 08 kvitą 400 Lt sumai (t. 2, b. l. 19); 2005 03 21 kvitą – 300 Lt (t. 3, b. l. 246); 2009 02 24 kvitą – 2 000 Lt (t. 7, b. l. 57); 2010 04 06 kvitą – 4 000 Lt (t. 7, b. l. 243); 2010 10 15 kvitą – 1 000 Lt (t. 7, b. l. 244); 2010 12 22 – 1 000 Lt (t. 7, b. l. 284); 2011 01 27 kvitą – 1 000 Lt (t. 7, b. l. 284A), 2011 08 02 kvitą – 2 000 Lt (t. 7, b. l. 34), konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą jis patyrė 3 388,85 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Įvertinęs tai, kad atsakovai įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamosios bylos jų atžvilgiu nutrauktos dėl aplinkybės, kuriai esant baudžiamasis procesas negalimas – t. y. suėjus BK 95 straipsnyje baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, teismas konstatavo, jog jie yra atsakingi dėl ieškovo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paminėtoje baudžiamojoje byloje turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai atlygino dalį turėtų ir Kauno apygardos teismo nuosprendžiu priteistų išlaidų bei, kad nepriteistas 2 519,69 Eur išlaidas jis patyrė 2010-2011 metais teikdamas du kasacinius skundus ir sumokėdamas advokatui už atstovavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei tai, kad ieškovo kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, tiek ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino tik iš dalies, teismo vertinimu, nedidele dalimi, o bylą nagrinėję apeliacinės instancijos teismai nukentėjusiojo reikalavimų netenkino; kad ieškovas tiek jo teikiamuose kasaciniuose skunduose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu reiškiamuose prašymuose nuolat reiškė reikalavimus perkvalifikuoti teisiamųjų veikas į sunkesnius nusikaltimus, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas, ir su kuo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai galutinai nesutiko; prašė tenkinti jo nuolat tikslinamus civilinius ieškinius, reikalaudamas kaip civilinis ieškovas didelių sumų, kurių teismai baudžiamojoje byloje nepriteisė, o baudžiamajame procese pripažinus ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, teismai ieškovo ieškinio reikalavimus patenkino labai nedidele dalimi (tik 6 % nuo pareikštų reikalavimų sumos), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tik nežymi ieškovo baudžiamajame procese patirtų išlaidų dalis gali būti pripažinta susijusia su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl pagrįstu pripažino 300 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 56 277,83 Eur žalos atlyginimą, atsiradusį dėl parduoto buto kainos skirtumo 2008 m. I ketvirtyje ir 2014 m. I ketvirtyje, nurodė, jog šioje byloje teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės, kad sužlugdyti ieškovo gyvenamojo namo statybų atsakovai negalėjo, nes ieškovas neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų jų vykdyti negalėjo, projektavimo darbų jis neatliko, o atsakovų veiksmai, už kuriuos buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, o taip pat ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje, netrukdė ieškovui vykdyti namo statybos darbų ir nedraudė vykdyti statinių projektavimo; ieškovas turėjo galimybę tvarkytis dokumentus, atlikti projektavimo darbus ir net tam tikrais laikotarpiais vykdyti statybos darbus, kurie tais laikotarpiais nebuvo uždrausti, tačiau jis neparengė projekto, negavo statybos leidimo, tokiu būdu pats neįgyvendino savo kaip statytojo teisių. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo papildomai pareikštas reikalavimas iš esmės tuo pačiu pagrindu laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas. Teismas šią ieškinio dalį atmetė konstatavęs, kad ieškovai nėra atsakingi už ieškovo reikalaujamus, jo vertinimu, jam padarytus 56 277,83 Eur nuostolius (CK 6.245, 6.247, 6.249 straipsniai). Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėtoje pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015 priimtoje 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodė, kad kasacinis teismas patyrė 25,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje pateikti įrodymai, kad už kasacinio skundo surašymą ieškovas R. L. advokatui sumokėjo 5 000 Lt (1448,10 Eur), už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovai advokatui sumokėjo po 400 Eur. Paskirstydamas šias išlaidas, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo kasacinis skundas dėl ginčijamos 54 814,60 Eur sumos buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikinta sprendimo dalis dėl 3 301,67 Eur priteisimo; šis reikalavimas teismo sprendimu yra patenkinamas iš dalies ir priteisiama 300 Eur, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (300 : 54 814,60 x 100 = 0,55 proc.) ieškovui iš atsakovų priteisė 8 Eur išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, o atsakovams iš ieškovo proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai – po 2 Eur išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti. Konstatavo, kad kasacinio teismo turėtos 25,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovams priklausančios mokėti tokios išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, sudaro mažiau negu 3 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad iš naujo nagrinėjant bylos dalį dėl ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje priteisimo ir dėl papildomai pareikštų ieškovo reikalavimų, šalys turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas sumokėjo 200 Eur už ekspertizę, atsakovas E. Ž. – 555 Eur už advokato teisines paslaugas. Įvertinęs tai, kad nebuvo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam 56 277,83 Eur nuostolius, išlaidų už ekspertizę nepriteisė. A. E. Žvirbliui priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavo priteisti jam 58 797,52 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau priteista tik 300 Eur, t. y. patenkina tik 0,5 proc. reikalavimo, todėl atsakovui E. Ž. priteisė 552 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad iš atsakovų ieškovui priteistinos 4 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovui E. Ž. 552 Eur, teismas jas tarpusavyje įskaitė ir atsakovui E. Ž. iš ieškovo R. L. priteisė 548 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas R. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, jų siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis buvo priverstas kreiptis dėl teisinės pagalbos, jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų jis nebūtų patyręs minėtų išlaidų, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.251 straipsnyje numatytą visišką nuostolių atlyginimo institutą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovą ir atsakovus siejo prievoliniai teisiniai santykiai, žala yra susijusi su atsakovų įvykdytu nusikaltimu. Teismui neteisingai nustačius nagrinėjamos bylos teisinius santykius, nepagrįstai priteista tik nežymi reikalaujamos atlyginti žalos dalis. Netinkamai pritaikyta teismų praktika lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, minėtos ir šios bylos aplinkybės nesutampa, kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl preliminariosios sutarties bruožų, jos atskyrimo nuo pagrindinės, pinginių mokėjimų pagal ją ir kt. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priteistinas nuostolių atlyginimas mažintinas, nes apeliacinis skundas buvo atmestas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad buvo nagrinėjamas ne tik jo, bet ir kaltinamųjų apeliaciniai skundai, todėl apeliacinės instancijos teisme jam buvo reikalinga teisinė pagalba ne tik ruošiant atsiliepimus į juos, bet ir atstovaujant teisme; kad jo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – priteista 300 Lt atstovavimo išlaidų, kita dalis atmesta dėl teismo klaidos – jam nepastebėjus byloje esančio advokato kvito šaknelės 400 Lt sumai, vėliau ši klaida ištaisyta antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka; kad kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį; kad galiausiai abu kaltinamieji pripažinti kaltais ir realios bausmės išvengė dėl senaties. Reikalavimai buvo patenkinti, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 579,20 Eur išlaidas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priteistinas nuostolių atlyginimas mažintinas, nes jo kasaciniai skundai tenkinti tik iš dalies, nedidele apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, bet šis teismas negalėjo atlikti apeliacinės instancijos teismo pareigų ir priimti naują nuosprendį, tačiau visi skundo argumentai, susiję su ydingu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, buvo patenkinti. Išlaidos taip pat patirtos teikiant atsiliepimą į R. J. skundą, todėl teismas padarė neapgrįstą išvadą, kad skundas patenkintas maža dalimi ir nepagrįstai nepriteisė 1 448,10 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad kasacinis teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino tik nedidelį dalį kasacinio skundo reikalavimų. Teismas sutiko su kasacinio skundo argumentais, kad E. Ž. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, skundas patenkintas didele apimti, todėl priteistinos ir 579,24 Eur išlaidos. Teismo išvada, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo veiksmų, nepagrįsta. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovų vengimo dalyvauti teismo posėdžiuose, kurie dėl jų neatvykimo atidėti 23 kartus. Civilinis ieškinys buvo tikslinamas dėl ieškovo ligos, jai gydyti patiriamų išlaidų. Nepagrįsta teismo išvada, kad papildomas ieškinys paduotas tuo pačiu pagrindu. Prieš tai teismai nagrinėjo ir vertino tiktai tiesioginę turtinę žalą, tuo tarpu žalos klausimas ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams nebuvo sprendžiamas. Teismas neįvertino baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų nustatytų ir šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, kad atsakovai trukdė jam atlikti pasirengimo bei statybos darbus. Netyrė aplinkybių, susijusių su realiu ketinimu statyti namą sklype. Kad ši teisė negalėjo būti realizuoti ir dėl atsakovų pradėto nepagrįsto teisminio proceso dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Statybų leidimo neturėjimas iki 2009 m. birželio 3 d. yra ne ieškovo kaltė, bet atsakovų nusikalstamos veikos bei nepagrįsto sklypų arešto pasekmė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad net ir turėdamas statybos leidimą, jis nebūtų galėjęs vykdyti statybos darbų dėl atsakovų nusikalstamos veikos. Atsakovas E. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismas teisingai nustatė, kad išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ieškovas patyrė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl jo paties nepagrįstos pozicijos baudžiamojoje byloje – siekio pakeisti ir pasunkinti kaltinimus. Todėl atsakovai neturi atlyginti visų dėl jo pateis nepagrįstų veiksmų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad taikytinas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimas, nes teismai konstatavo, jog nusikalstamų veikų, kuriomis ieškovas kaltino atsakovus, jie nepadarė, žalos nesukėlė, todėl nėra ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir priežastinio ryšio su ieškovo patirtomis išlaidomis. Nepagrįsti argumentai, kad teismas neteisingai kvalifikavo teisinį santykį. Minėtas teismo motyvas paaiškina priežastinį ryšį, kurio apibrėžimas pateiktas CK 6.247 straipsnyje. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė išlaidas už atsiliepimų rengimą į atsakovų skundus, tačiau baudžiamojoje byloje esančiuose kvituose nenurodyta, jog jie išrašyti būtent už šias teisines paslaugas. Kauno apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl minėti atsikirtimai nelaikyti reikšmingais ir pagrįstais. Nesutiktina su apeliantu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš esmės patenkino pastarojo kasacinį skundą. Kasacinis teismas sutiko su skundo dalimi dėl kaltinimo pakeitimo, kitą dalį atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pakeistą kaltinimą į sunkesnį atmetė. Šiais savo veiksmais ieškovas prisidėjo prie proceso vilkinimo. Prašomas priteisti atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas viršija tuo metu galiojusiose rekomendacijose nurodytas maksimalias priteistinas sumas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo 2011 m. kasaciniame procese pareikšti reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, nes atsakovų veika pripažinta tęstine vadovaujantis prokuroro kasaciniu skundu, tačiau visi kaltinimai pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį panaikinti. Net ir nesant apelianto kasacinio skundo, rezultatas būtų tas pats. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovai vilkino baudžiamosios bylos procesą. Teismo posėdžiai buvo atidedami dėl ieškovo reiškiamų prašymų, teikiant nepagrįstus kaltinimus, nei vienas teismas nenustatė, kad atsakovai būtų vilkinę procesą, piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad namo statybos nebuvo pabaigtos dėl įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių, o ne dėl atsakovų veiksmų. Teismas pasisakė tiek dėl atsakovų trukdymo statyti namą, tiek dėl ieškovo ketinimų realumo ir lūkesčių. Visas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusias aplinkybes detaliai išnagrinėjo Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014 m. vasario 12 d. sprendimą. Atsakovas E. Ž. nebuvo bylos dalyvis, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl dėl jo veiksmų negalėjo atsirasti nurodytos pasekmės. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos fragmentiškai, joms negaliojant ieškovas neatliko jokių projektavimo ir statybos darbų, jam iš viso nebuvo uždrausta atlikti namo projektavimo veiksmus. Apeliacinio skundo motyvai dėl arešto buvo įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Papildomas ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes galutinį nuosprendį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2011 m. gruodžio 13 d., o ieškinys teismui patiektas 2015 m. lapkričio 25 d. Atsakovas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą bei pateikė analogiškus atsakovo E. Ž. atsiliepime nurodytiems argumentus, kurie dar kartą nekartotini.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina pagal ieškovo R. L. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš prie šios bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-42-540/209 nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūra 2003 m. gruodžio 29 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo R. J. kaltinamas tuo, kad jis 2003 m. balandžio 29 d. R. L. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė savo tariamą teisę, savavaldžiavo (BK 294 straipsnio 1 dalis), neturėdamas žemės nuosavybės dokumentų nutempė sklype esančius statinius, suarė žemę etc. (t. 1, b. l. 187-189).
Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. J. išteisino (t. 2, b. l. 157-164). R. L. 2004 m. birželio 7 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį nuosprendį panaikinti (t. 2, b. l. 167-171). Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi šį skundą atmetė (t. 2, b. l. 187-191). R. L. 2004 m. gruodžio 3 d. pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir R. L. nuteisti (t. 2, b. l. 207-209). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 2, b. l. 228-231). Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 8 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo R. J. buvo išteisintas, panaikino; bylą perdavė prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų (t. 2, b. l. 257-259). Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2006 m. balandžio 27 d. nutarimu, be kita ko, nutarė sujungti ikiteisminius tyrimus atliekamus R. J. ir E. Ž. atžvilgiu (t. 3, b. l. 54-55). Kauno rajono apylinkės prokuratūra 2007 m. liepos 17 d. surašė kaltinamąjį aktą, pagal kurį R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą vieką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, E. Ž. – BK 294 straipsnio 2 dalyje (t. 5, b. l. 98-106). Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamąjį procesą prieš R. J. nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui; E. Ž. pripažino kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį; R. L. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė jam solidariai iš atsakovų 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 7, b. l. 103-116). Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji pateikė apeliacinius skundus (t. 7, b. l. 122-135). Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. J. apeliacinį skundą atmetė, E. Ž. patenkino – pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują – E. Ž. išteisino; R. L. skundą tenkino iš dalies – priteisė R. L. iš R. J. 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 7, b. l. 166-179). R. L., R. J. ir Kauno apygardos prokuratūra pateikė kasacinius skundus (t. 7, b. l. 191-216), kuriuos kasacinis teismas išnagrinėjo ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi prokuroro kasacinį skundą patenkino visiškai, kitus skundus – iš dalies, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikino, bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 7, b. l. 261-269). Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį E. Ž. atžvilgiu ir priėmė naują nuosprendį – E. Ž. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš LR BK 294 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukė suėjus BK 95 straipsnyje numatytiems baudžiamosios atsakomybės senaties terminams; R. L. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą; nuosprendžio dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip pat pakeitė – priteisė solidariai iš E. Ž. ir R. J. 2 700 Lt išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti (t. 7, b. l. 347-362). Kauno apygardos prokuratūra ir R. L. pateikė kasacinius skundus (t. 8, b. l. 15-20, 26-33), kuriuos kasacinis teismas išnagrinėjo ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį iš jo aprašomosios dalies pašalino išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos nepripažinimo tęstine; paliko galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos tęstinumo nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki rugpjūčio 28 d.; kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (t. 8, b. l. 69-75). Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. L. 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams R. J. ir E. Ž. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 2-8, t. 2, b. l. 84-94). Teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 8 155 Lt turtinės žalos ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas; priteisė ieškovui iš atsakovo R. J. 205 Lt žalą už augalų sunaikinimą ir 3 000 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei procesines palūkanas; reikalavimo dalį dėl turėtų 10 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtą; kitą ieškinio dalį atmetė (t. 3, b. l. 26-60). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo bei atsakovų apeliacinius skundus, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, priteistą ieškovui solidariai iš atsakovų turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 6 155 Lt, neturtinės žalos atlyginimą – iki 3 000 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovo R. J. 205 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas; civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 11 400 Lt turinę žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, nutraukė; ieškinį dėl kitų reikalavimų atmetė (t. 3, b. l. 192-218). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikino pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinio dalis dėl turtinės žalos, susijusios su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, nutraukta / palikta nenagrinėta ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 4, b. l. 69-85).Nepaisant to, kad byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimo, ieškovas 2015 m. lapkričio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomą ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 56 277,83 Eur žalą, atsiradusią dėl parduoto buto kainų skirtumo 2008 m. I ketv. Ir 2014 m. I ketv., procesines palūkanas (t. 4, b. l. 115-118).Kaip minėta anksčiau, teismas pradinį ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 300 Eur turinę žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; papildomą ieškinį atmetė.Šiuo atveju nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręsta pradinio ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 2 519,69 Eur žalos atlyginimą, susijusį su teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, bei atmestas papildomas ieškinys dėl 56 277,83 Eur žalos atlyginimo dėl buto kainų skirtumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atlygintino žalos, kurią sudaro baudžiamajame procese patirtos išlaidos už advokato paslaugas, dydžio
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių –žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).Nepripažįstami pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog nepaisant to, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese, jos visos turi būti atlygintos, remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu, nes remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais atsakovų veiksmais.Atsižvelgiant į nuostolių kilmę (tai yra baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios dėl baudžiamojo proceso baigties tame procese negali būti atlyginamos), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio, pagrįstai vertino ir tų išlaidų teisinį efektą tiek konkrečioje proceso stadijoje, tiek ir visos baudžiamosios bylos baigties požiūriu. Priešingas aiškinimas galėtų lemti visiškai nepagrįstų, neekonomiškų ir neracionalių išlaidų priteisimą, kas nebūtų pateisinama CK 6. 253 straipsnio 1 ir 5 dalių požiūriu, kadangi nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar ją mažinti. Šiuo atveju apelianto išlaidos patirtos rengiant nukentėjusiojo apeliacinius ir kasacinius skundus, kurie teismų nebuvo patenkinti arba patenkinti labai nedidele dalimi, pagrįstai teismo buvo įvertintos kaip iš dalies dėl jo paties veiksmų padidėję nuostoliai, kurių riziką iš dalies turi prisiimti ir pats apeliantas.Apeliantas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 579,24 Eur (baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 284-284a) žalos, susijusios su teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei nurodė apeliantas, į nė vieną iš kaltinamųjų bei prokuroro pateiktų apeliacinių skundų jis atsiliepimų neteikė, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu jo 2009 m. lapkričio 16 d. apeliacinis skundas (baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 122-125), kuriuo jis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti įtariamuosius kaltais, Kauno apygardos teismui 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu patenkinus tik reikalavimą priteisti 300 Lt, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikytinas iš esmės atmestu (baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 166-179). Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, priimtu iš naujo išnagrinėjus minėtą apeliacinį skundą, šis jo apeliacinis skundas taip pat iš esmės atmestas (baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 347-362). Nustačius, kad ieškovo baudžiamojoje byloje pateiktas apeliacinis skundas buvo iš esmės atmestas, tuo tarpu įrodymų, kad jis būtų teikęs atsiliepimus į kitų baudžiamojo proceso dalyvių skundus, nepateikta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai negali būti laikomi atsakingais už jo patirtus 579,24 Eur nuostolius (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).Taip pat apeliantas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2 027,34 Eur (baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 243-244, t. 8, b. l. 34) žalos, susijusios su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. balandžio 23 d. kasaciniu skundu R. L. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti E. Ž. ir R. J. kaltais dėl savavaldžiavimo panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui (BK 294 straipsnio 2 dalis; baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 191-200). Kaip teisingai nurodė teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jo skundo dalį patenkino tik iš dalies, t. y. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 7, b. l.261-269). Tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 8 d. kasaciniu skundu jis prašė: panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį; pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį ir priteisti iš kaltinamųjų turtinę ir neturtinę žalą, kitą dalį palikti nepakeistą (baudžiamosios bylos t. 8, b. l. 26-33). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi šį skundą tenkino tik iš dalies – pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį tik tuo aspektu, kad iš aprašomosios dalies pašalino teismo išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos nepripažinimo tęstine bei 2003 m. gegužės 12 d. ir 2003 m. rugpjūčio 28 d. epizodų pašalinimo iš kaltinimo E. Ž.; paliko galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos tęstinumo nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki rugpjūčio 28 d. (baudžiamosios bylos t. 8, b. l. 69-75). Tačiau pažymėtina, kad E. Ž. veikos tęstinumo konstatavimas neturėjo įtakos nei veikos kvalifikavimui (t. y. apeliacinės instancijos teismo atliktam jos perkvalifikavimui iš BK 294 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį), nei baudžiamosios bylos baigčiai (abiejų atsakovų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminų), be to, nebuvo patenkinta ir nukentėjusiojo R. L. kasacinio skundo dalis, susijusi su jo civiliniu ieškiniu, todėl sutiktina su teismo argumentu, kad ir šiuo atveju R. L. kasacinis skundas buvo patenkintas nežymia dalimi, papildomai pažymint, kad apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl veikos nepripažinimo tęstine bei minėtų dviejų epizodų pašalinimo iš kaltinimo kasaciniam teismui skundė ne tik nukentėjusysis R. L., bet ir prokuroras. Šiuo atveju (priešingai nei nurodyta 46 punkte) tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos priežastinis ryšys egzistuoja ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme atlygintinos, tačiau, kaip nurodyta 44 punkte, nustatant atlygintinų nuostolių sumą, atsižvelgtina ir į šių išlaidų susidarymo priežastis bei paties apelianto procesinį elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl patirtų išlaidų dydžio yra atsakingas ir jis pats, o baudžiamasis procesas užsitęsė dėl nuolat jo reiškiamų prašymų perkvalifikuoti teisiamųjų veikas į sunkesnius nusikaltimus, civilinio ieškinio tikslinimus, kurio patenkinta tik 6 proc. Nors apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovų kaltės jiems vengiant dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jų neatvykimo priežastis teismas laikė pateisinamomis, be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir dėl nukentėjusiojo R. L. bei jo atstovų negalėjimo dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose. Pagal baudžiamosios bylos duomenis apeliantas penkis kartus tikslino savo civilinį ieškinį, tris kartus teikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamųjų vieką į sunkesnę, šie procesiniai veiksmai neabejotinai turėjo įtakos ne tik proceso trukmei, bet ir patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti sprendimo dalį, kuria reikalavimas priteisti 2 519,69 Eur žalos atlyginimą patenkintas iš dalies, nėra, nes, kaip teisingai nustatė teismas, ieškovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, o kasaciniai patenkinti maža dalimi, savo procesiniu elgesiu – įvairių prašymų teikimu, apeliantas prisidėjo tiek prie bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, tiek prie jų dydžio.
Dėl žalos, susijusios su buto kainų pasikeitimu, pagrįstumo
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas priteisti 56 277,83 Eur žalos atlyginimą, teigia, kad teismas neįvertino baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų nustatytų ir šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, kad atsakovai trukdė jam atlikti pasirengimo bei namo statybos darbus, netyrė aplinkybių, susijusių su realiu ketinimu statyti namą sklype.Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.). Baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti atsakovų nusikalstami (taigi, civilinės teisės požiūriu – neteisėti veiksmai). Būtent tai, kad 2003 m. balandžio 29 d. E. Ž. R. J. liepimu neteisėtai pašalino R. L. priklausančius žemės sklype pastatytus statinius, gegužės 12 d. reikalavo nutraukti žemės sklype vykdomus darbus bei rugpjūčio 28 d. trukdė R. L. iškrauti žemės sklype statybines medžiagas (savavaldžiavimas). Tačiau kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ieškovui padarymo fakto (taip pat ir jos dydžio), priežastinio ryšio tarp šių neteisėtų veiksmų ir apelianto nurodomos žalos, kaltės) egzistavimas baudžiamajame procese nebuvo nustatinėjamas, kadangi civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi, kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu baudžiamajame procese jokie prejudiciniai faktai nebuvo nustatyti ir šių sąlygų egzistavimas turėjo būti įrodinėjamas šioje civilinėje byloje pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai).Tuo tarpu šioje civilinėje byloje, skirtingai nuo baudžiamosios, buvo išsamiai vertinamos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, tiek susijusios su jų veiksmų, nustatytų baudžiamojoje byloje, pasekmėmis, tiek ir su atsakovo R. J. prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmėmis, jų sąsaja su ieškovo nurodytais turtiniais padariniais (nuostoliais). Pažymėtina, kad papildomame ieškinyje apeliantas kaip pagrindą atsakovų civilinei atsakomybei kilti nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos pradiniame jo ieškinyje (dėl atsakovų neteisėtų veiksmų konstatuotų baudžiamajame procese, taip pat atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo atlikti namo statybos bei projektavimo darbų). Papildomame ieškinyje nurodomas tik kitoks žalos susidarymo mechanizmas – dėl užsitęsusių namo statybos darbų bei butų kainų kritimo jis turėtą butą pardavė pigiau, negu būtų pardavęs 2008 metais (kai tuo tarpu pradiniame ieškinyje buvo nurodyta, kad apeliantui žala buvo padaryta dėl namo statybos kainų pabrangimo). Taigi, kitos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas papildomo ieškinio reikalavimas (t. y. faktinis šio ieškinio pagrindas), buvo analogiškos nurodytoms pradiniame ieškinyje. Kadangi teismų sprendimai toje dalyje, kurioje buvo atmesti apelianto reikalavimai priteisti nuostolius dėl padidėjusių statybos kainų, yra įsiteisėję, šie byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl žalos, atsiradusios pasikeitus (sumažėjus) nekilnojamojo turto kainoms (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti žalą dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų, konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ketinimus ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą ieškovas būtų įgyvendinęs, jeigu nebūtų buvę teisei priešingų atsakovų veiksmų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio; nepateikė įrodymų, jog jis gyvenamojo namo statybos darbų neįgyvendino dėl atsakovų kaltės, teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neveikė aktyviai, siekdamas pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nors tokią procesinę galimybę turėjo (t. 4, b. l. 69-85). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog ieškovas nėra įrodęs, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis negalėjo atlikti namo projektavimo bei statybos darbų. Todėl tiek statybos darbų kainos padidėjimas, tiek visiškai analogiškai ir buto pardavimo kainų sumažėjimas negali būti vertinamas kaip ieškovo patirti nuostoliai, susiję su atsakovų veiksmais. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iš naujo aiškintis šias faktines aplinkybes ir vertinti jų įtaką apelianto patirtiems praradimas, butą 2014 metais jam pardavus už mažesnę kainą, negu ji būtų buvusi pardavus 2008 metų pirmąjį pusmetį. Papildomai pažymėtina, kad nesant statybos projekto ir statybos leidimo, jokie statybos darbai nebuvo galimi, o faktinės aplinkybės dėl šių statybą leidžiančių dokumentų nebuvimo ir, atitinkamai, statybos dėl to negalimumo, yra išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos šioje byloje, ją nagrinėjant pirmąjį kartą.Byloje nustatyta, kad statybos leidimas apeliantui buvo išduotas tik 2009 m. liepos 3 d. Tuo metu laikinosios apsaugos priemonės jo turtui byloje pagal atsakovo R. J. ieškinį nebebuvo taikomos, o atsakovų nusikalstami veiksmai, konstatuoti baudžiamajame procese, buvo baigti dar 2003 m. rugpjūčio mėnesį ir jokios įtakos ieškovo galimybei statyti gyvenamąjį namą laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2014 m. pradžios negalėjo turėti. Byloje nesant jokių įrodymų, kad 2008 m. pirmojo ketvirčio – 2014 m. pirmojo ketvirčio laikotarpiais atsakovai ieškovo atžvilgiu būtų atlikę kokius nors naujus neteisėtus veiksmus, kurie nebūtų buvę šioje byloje jau įvertinti ir dėl kurių jis negalėjo vykdyti statybos darbų, pripažįstama, jog šiuo atveju neteisėti veiksmai, nors ir yra pripažinti baudžiamojo proceso eigoje, yra pernelyg nutolę nuo ieškovo nurodomų praradimų (nuostolių), kad būtų teisinis pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir šiuo atveju apeliantas neįrodė nei atsakovų kaltės, nei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir jo patirtos žalos, todėl šį reikalavimą pagrįstai atmetė (CK 6.248, 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atmetus ieškovo R. L. apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovai 2016 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė prašymą priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei jas pagrindžiančius įrodymus: 2016 m. rugpjūčio 11 d., 25 d. pinigų priėmimo kvitus, 2016 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitas už teisines paslaugas, 2016 m. liepos 18 d. atstovavimo sutartį. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byla iš esmės buvo išnagrinėta 2016 m. rugpjūčio 30 d., pranešimas apie posėdžio datą paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 19 d., tuo tarpu įrodymai, pagrindžiantys prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip minėta, pateikti 2016 m. rugsėjo 9 d., t.y. teisėjų kolegijai esant sprendimų priėmimo kambaryje. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai jų žinioje buvo jau iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir iki bylos išnagrinėjimo teismui nebuvo pateikti, atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.