Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovei advokatei V. K., atsakovui R. J., atsakovui E. Ž. ir jo atstovui advokatui L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla Nr. 2-917-260/2016 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams R. J. ir E. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą civilinę bylą Nr. 3K-3-456-684/2015, šioje byloje 2015 m. rugpjūčio 6 d. priimta nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų R. J. ir E. Ž. solidariai turtinę žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, nutraukta, ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas (CPK tvarka), ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad jam nutarus grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų, turėtų šio teismo, o taip pat ieškovo bei atsakovų, nagrinėjant bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo priteisti žalą, patirtą ryšium su teisinės pagalbos teikimu baudžiamojoje byloje

2015 m. gruodžio 14 pateiktame sutikslintame papildomame ieškinyje (b.l.135-144, t. IV) ieškovas R. L. patikslino, kad jis prašo iš atsakovų R. J. ir E. Ž. solidariai priteisti jam 2519,69 Eur žalą dėl patirtų nuostolių baudžiamojoje byloje. Be to, ką buvo nurodęs ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, paaiškino, kad per 10 bylinėjimosi metų patyrė 3301,67 Eur (11400 Lt) žalą, tačiau dalis žalos – 781,97 Eur (2700 Lt) jam yra atlyginta. A. R. J. ir E. Ž. jo, t.y. ieškovo, atžvilgiu atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais yra nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, todėl šioje byloje ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su neteisėtais atsakovų veiksmais bei kalte. CK 6.279 str. str. 1 d. numato, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Atsakovai pateiktuose atsiliepimuose į ieškovo patikslintą papildomą ieškinį (b.l. 3-11 ir 12-21, t. V) dėl ieškovo reikalavimo priteisti 2519,69 Eur žalą dėl patirtų nuostolių baudžiamojoje byloje nurodė, jog su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad sprendžiant išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, svarbu yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, ieškovas turi įrodyti, jog jo patirtos išlaidos yra atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė. Tarp tokių neteisėtų veiksmų ir pasekmių, t.y. patirtų išlaidų turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigos, ji užsitęsė ir dėl to ieškovas turėjo papildomai samdyti advokatą. Baudžiamoji byla buvo du kartus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Tačiau E. Ž. ir R. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų baudžiamajame procese, kurie leistų manyti, jog panaikinti teismų nuosprendžiai buvo nepagrįsti dėl jų kaltės ir yra neteisėtų veiksmų baudžiamajame procese pasekmė. Ieškovas pats samdė advokatą, aktyviai rašė raštus, kurie iš esmė nebuvo rezultatyvūs. Ieškovo iniciatyva ir jam prašant buvo pakeistas ir pasunkintas kaltinimas, veiką perkvalifikuojant iš BK 294 str. 1 d. į 294 str. 2. Su tuo nesutiko netgi kaltinimą palaikęs prokuroras. Vėliau, išnagrinėjus bylą Kauno apygardos teisme, buvo nustatyta, jog ieškovo iniciatyva pasunkintas kaltinimas pagal LR BK 294 str. 2 d. yra nepagrįstas, tą patvirtino Lietuvos Aukščiausiais Teismas nagrinėjęs bylą pagal ieškovo kasacinį skundą, šis skundas buvo atmestas. Taigi, ieškovo patirtos išlaidos baudžiamajame procese buvo nerezultatyvios ir tokiu būdu negalima teigti, jog jis ginė savo pažeistas teises, nes jos tokiu būdu, kaip tai suprato ieškovas, nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir atlyginti išlaidų, kurios patirtos ne ginant esamas pažeistas, o mėginant ginti tariamas ar tariamai pažeistas teises ar interesus. Be to, nėra nustatyta, jog atsakovai būtų atlikę procesinius veiksmus, kurie būtų neteisėti, o priešingai, buvo priversti gintis nuo nepagrįstų ieškovo kaltinimų ir sprendimų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes civilinės atsakomybės sąlygų kontekste, atsakovų kaltės dėl baudžiamojo proceso eigos nėra, taip pat nėra ir neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sukelti su tokia atsakomybe susijusias pasekmes. Vertinant ieškovo išlaidas patvirtinančius įrodymus, 2010 04 06 kvitą 4000 litų sumai už kasacinio skundo surašymą bei 2010 10 15 kvitą 1000 litų sumai už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiame Teisme, atkreiptinas dėmesys, jog jų dydis ženkliai viršija tuo metu galiojusius rekomenduojamus maksimalius advokato pagalbai apmokėti priteistinus dydžius. Nustatytas koeficientas už kasacinio skundo surašymą – 2,5 minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Minimalus mėnesinis darbo užmokestis 2010 metais buvo 800 litų. Taigi, priteistina maksimali suma už kasacinį skundą buvo nustatyta 2000 litų. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 4000 litų, t.y. dvigubai daugiau. Laikytina, maksimalius dydžius viršijančias išlaidas ieškovas patyrė savo paties rizika. Be to pažymėtina, jog kasaciniame procese ieškovas siekė pakeisti kaltinimą į sunkesnį, ir vėliau, ji pakeitus, šis kaltinimas buvo atmestas. Tokiu būdu, jis siekė iš esmės nepagrįstų su kaltinimu susijusių tikslų, ginė teises ir interesus, kurie nebuvo pagrįsti ir teisėti. Taip pat, už atstovavimą teisme rekomenduojami maksimalūs dydžiai numatė, jog už vieną advokato darbo valandą teisme atlyginama 150 litų. Posėdis užtruko ne daugiau nei dvi valandas, kas sudarytų ne daugiau kaip tris šimtus litų, tuo tarpu ieškovas reikalauja atlyginti 1000 litų sumą. Taip pat ieškovas yra sumokėjęs už advokato pagalbą teisme 2000 litų pagal 2011 08 02 kvitą, kaip nurodyta kvite - už dokumento surašymą - kasacinį procesą. Tačiau pažymėtina, jog ieškovo kasacinis skundas buvo atmestas. Tokiu būdu, procesas buvo nerezultatyvus ir atlyginti šių išlaidų nėra teisinio pagrindo ir civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, dalis ieškovo išlaidų buvo patirtos dėl to, jog jis pareiškė civilinį ieškinį, jį palaikė ir įrodinėjo. Tačiau, kaip jau dabar yra aišku, didžioji dalis šio ieškinio buvo atmesta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 08 06 priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį šiame civiliniame procese. Tokiu būdu, baudžiamojo proceso metu ieškovas ginė savo, kaip civilinio ieškovo interesus, tačiau jie tik nedidele dalimi buvo pripažinti pažeistais.

Bylos duomenimis (prijungta baudžiamoji byla Nr. Nr. 65-1-00487-03) nustatyta:

2003 m. gegužės 8 d. pagal nagrinėjamoje byloje ieškovu esančio R. L. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00487-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. dėl 2003 m. balandžio 30 d. įvykdytos vagystės iš jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ši baudžiamoji byla, kurioje R. J. (atsakovas) buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas) padarymu, 2003 m. gruodžio 29 d. buvo perduota Kauno rajono apylinkės teismui. Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. J. buvo išteisintas. Dėl šio teismo nuosprendžio nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. L. padavė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. L. kasacinį skundą, 2015 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. apeliacinį skundą, šį skundą iš dalies patenkino, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir bylą perdavė prokurorui.

2015 m. lapkričio 14 d. nutarimu Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00487-03 nutraukė, nenustačius, kad R. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu panaikino Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2005 m. lapkričio 14 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00487-03, o taip pat ir Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2004 m. liepos 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovu šioje byloje esančio E. Ž. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01203, šiuos ikiteisminius tyrimus sujungė, paliekant Nr.65-1-00487-03.

2007 m. liepos 18 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūra baudžiamąją bylą Nr. 65-1-00487-03, kurioje R. J. ir E. Ž. buvo kaltinami pagal BK 24 str. 4 d., 294 str. 1 d., perdavė Kauno rajono apylinkės teismui.

Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 4 d., 294 str. 1 d., ir E. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d., 2009 m. spalio 26 d. priėmė nuosprendį, kuriuo baudžiamąjį procesą R. J. atžvilgiu pagal LR BK 24 str. 4d. 294 str. 1d. nutraukė, suėjus baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminams, o E. Ž. pripažino kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir paskyrė jam laisvės atėmimo 1m. ir 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams) bausmę, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėjo 1 m. (vieneriems metams), nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, pripažino jam teisę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, priteisė iš E. Ž. ir R. J. solidariai R. L. 2000 Lt (du tūkstančius litų) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio pateikė nukentėjusysis R. L., taip pat abu buvę kaltinamieji E. Ž. ir R. J.. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal tris šių asmenų apeliacinius skundus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. J. apeliacinį skundą atmetė, nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą patenkino, Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. L. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – priteisė R. L. iš R. J. 300 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo N. M., nukentėjusiojo R. L. ir R. J., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžių, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikino, bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal

nukentėjusiojo R. L., nuteistųjų R. J. ir E. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžio, kuriuo R. J. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d., 294 str. 1 d. padarymo, nutrauktas suėjus baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminams, o E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, 2011 m. gegužės 6 d. priėmė nuosprendį, kuriuo Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendį pakeitė. 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismas panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 str., jam bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. E. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir priėmė naują sprendimą: E. Ž. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 294 str. 2d. į LR BK 294 str. l d. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti dėl aplinkybės, kuriai esant baudžiamasis procesas negalimas, t.y. suėjus BK 95 str. numatytiems baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (LR BPK 3 str. l d. 2p.). Teismas, vadovaudamasis LR BPK 109-115 str., nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, pripažino jam teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, pakeitė nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam R. L. priteista 2000 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą, priteisė jam iš E. Ž. ir R. J. 2700 Lt jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo N. M. ir nukentėjusiojo R. L. kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžių, 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeitė ir nutarė : iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos nepripažinimo tęstine bei 2003 m. gegužės 12 d. ir 2003 m. rugpjūčio 28 d. epizodų pašalinimo iš kaltinimo E. Ž.; palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos tęstinumo nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki rugpjūčio 28 d.; kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ieškovas nurodo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą jis patyrė 11400 Lt nuostolius, t.y. tiek sumokėjo advokatams už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Tokias išlaidas patvirtina byloje pateikti kvitai. Šie rašytiniai įrodymai yra baudžiamosios bylos tome Nr.7 (b.l. 243; 244; 284; 284A; 286 - dėl 1 940, 45 Eur (6 700 Lt) žalos) ir tome Nr.8. (b.l. 34 - dėl 579,24 Eur ( 2 000 Lt) žalos)). Dalis žalos 781, 97 Eur ( 2 700 Lt) yra atlyginta. Šiuo metu ieškovui neatlyginta žala bendrai 2 519, 69 Eur sumai.

Teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą jis kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo 11700 Lt išlaidų advokatų pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, o ne 11400 Lt. Kokias išlaidas ieškovas turėjo patvirtina šie įrodymai: 2004-01-08 kvitas apie sumokėtus 400 Lt už baudžiamąją bylą (b.l. 19, t. II); 2005-03-21 kvitas apie sumokėtus 300 Lt už baudžiamąją bylą (b.l. 246, t. III); 2009-02-24 kvitas apie sumokėtus 2000 Lt už baudžiamąją bylą (b.l. 57, t. VII); 2010-04-06 kvitas apie sumokėtus 4000 Lt už kasacinio skundo surašymą (b.l. 243, t. VII); 2010-10-15 kvitas apie sumokėtus 1000 Lt už atstovavimą kasacinės instancijos teisme (b.l. 244, t. VII); 2010-12-22 kvitas apie sumokėtus 1000 Lt už baudžiamąją bylą (b.l.284, t. VII); 2011-01-27 kvitas apie sumokėtus 1000 Litų už atstovavimą baudžiamojoje byloje (b.l. 284A, t. VII) ir 2011-08-02 kvitas apie sumokėtus 2000 Lt už kasacinio skundo surašymą (b.l. 34, t. VIII). Ieškovo nurodytas rašytinis įrodymas (b.l. 286, t. VII) yra ne kvitas, bet sąskaita, prie jos pridėta (b.l. 287, t. VII) kopija 2011-01-27 kvito, kuris pateiktas byloje (b.l. 284A, t. VII).

Ieškovui patikslintame ieškinyje (b.l. 135-144, t. IV) nurodžius, kad dalį dėl advokatų pagalbos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.65-1-00487-03 turėtų išlaidų – 2700 Lt – jam atsakovai atlygino, ir prašant priteisti 2519,69 Eur, kas atitinka 2004-2011 metais turėtų 8700 Lt išlaidų, teismas sprendžia dėl patikslinto ieškovo reikalavimo priteisti 2519,69 Eur žalą, kaip turėtas išlaidas (nuostolį) nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Ieškovas R. L. buvo minėtoje baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00487-03 pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas turėjo teisę ir naudojosi kvalifikuota advokato teisine pagalba. BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsakovai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nuteisti, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo teisės prašyti jam atlyginti turėtas paminėto pobūdžio išlaidas kaip patirtą žalą.

Žala, kaip nustato CK 6.249 str. 1 d. yra asmens turėtos išlaidos, patirtos dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Atsakovai R. J. ir E. Ž. , kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 str. l d., ir baudžiamosios bylos jų atžvilgiu nutrauktos dėl aplinkybės, kuriai esant baudžiamasis procesas negalimas t.y. suėjus BK 95 str. numatytiems baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Todėl atsakovai yra atsakingi dėl ieškovo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paminėtoje baudžiamojoje byloje turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (CPK 6.246 str., 6.248 str.).

Nuspręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklę, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Ieškovui baudžiamojoje byloje dalis jo turėtų išlaidų priteista Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, kurias atsakovai atlygino (b.l. 77-79, t. VIII – vykdomasis raštas su žyma apie skolos išieškojimą).

Ieškovas jo nurodytas jam nepriteistas 2519,69 Eur išlaidas patyrė 2010-2011 metais teikdamas du kasacinius skundus ir sumokėdamas advokatui už atstovavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Tačiau, įvertinus tai, kad nukentėjusiojo R. L. kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjusios baudžiamąją bylą, tiek 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, tiek ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino tik iš dalies, iš esmės nedidele dalimi, bylą nagrinėję apeliacinės instancijos teismai nukentėjusiojo reikalavimų netenkino, teismas sprendžia, kad tik nežymi dalis šių išlaidų gali būti pripažintos susijusiomis su atsakovų veiksmais. Taip nuspręsdamas teismas įvertina ir tai, kad ieškovas tiek jo teikiamuose kasaciniuose skunduose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu reiškiamuose prašymuose nuolat reiškė reikalavimus perkvalifikuoti teisiamųjų veikas į sunkesnius nusikaltimus, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas, ir su kuo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai galutinai nesutiko. Taip pat ieškovas nagrinėjant bylą ir teikiamuose kasaciniuose skunduose, ir bylą nagrinėjant teismų posėdžiuose prašė tenkinti jo nuolat tikslinamus civilinius ieškinius, reikalaudamas kaip civilinis ieškovas tikrai didelių sumų, ko teismai baudžiamojoje byloje nepadarė, o pripažinus jam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, teismai ieškovo ieškinio reikalavimus patenkino labai nedidele dalimi (tik 6% nuo pareikštų reikalavimų sumos). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas priteisia ieškovui iš abiejų atsakovų solidariai ne visą reikalaujamą, o 300 Eur atlyginimą žalos, patirtos dėl ieškovo turėtų išlaidų, apmokant už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Priteisdamas ne visą ieškovo reikalaujamą 2519,69 Eur sumą, o tenkindamas jo reikalavimą tik iš dalies, teismas atsižvelgia ir į tai, jog BPK normos nenumato, kad teismas privalo baudžiamajame procese kaip proceso išlaidas priteisti nukentėjusiajam visas jo turėtas advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-431/2012).

Dėl reikalavimo papildomai priteisti 56277,83 Eur žalą (nuostolį)

Ieškovas papildomame ieškinyje prašo papildomai priteisti solidariai 56277,83 Eur žalą (nuostolį), atsiradusią dėl parduoto buto kainų skirtumo 2008 m. I ketvirtyje ir 2014 m. I ketvirtyje, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai šį ieškovo reikalavimą prašo atmesti.

Spręsdamas dėl šio ieškovo reikalavimo pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Ieškovas, po to kai jo pateiktą atsakovams R. J. ir E. Ž. ieškinį dėl atlyginimo žalos, padarytos atsakovų nusikalstamais veiksmais bei nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, išnagrinėjo Kauno apygardos teismas (pirmosios instancijos teismas), Lietuvos apeliacinis teismas (apeliacinės instancijos teismas) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės instancijos teismas), pastarajam panaikinus žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus tik dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų R. J. ir E. Ž. solidariai turtinę žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, ir šioje dalyje perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų R. J. ir E. Ž. solidariai 56277,83 Eur žalą (nuostolį), atsiradusią dėl parduoto buto kainų skirtumo 2008 m. I ketvirtyje ir 2014 m. I ketvirtyje. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ir dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendžiant ginčą civilinėje byloje, jam buvo užkirsta galimybė 2003-2007 metais pasistatyti naują būstą, todėl turimą savo butą jis galėjo parduoti tik pasistatęs namą, t.y. 2014 metais, kai butų kainos buvo labai sumažėję.

Atsakovai, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą, nurodo, ir teismas sutinka su jų argumentais, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-650-527/2014 priimtu 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, jog sužlugdyti ieškovo gyvenamojo namo statybų R. J. ir E. Ž. negalėjo, nes ieškovas R. L. negalėjo jų vykdyti neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, o projektavimo darbų jis neatliko, nors tą galėjo atlikti. Iš tiesų, Kauno apygardos teismas pripažino tokias aplinkybes nustatytomis, su tuo sutiko Lietuvos apeliacinis teismas. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti jam turtinę 150 089,94 Lt žalą dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų. Kauno apygardos teismas byloje 2014-02-12 priimtame sprendime pripažino, kad atsakovų veiksmai, už kuriuos buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, o taip pat ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje netrukdė ieškovui vykdyti namo statybos darbų ir nedraudė vykdyti statinių projektavimo. Sprendime teismas konkrečiai nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę tvarkytis dokumentus, atlikti projektavimo darbus ir net tam tikrais laikotarpiais vykdyti statybos darbus, kurie nurodytais laikotarpiais nebuvo uždrausti, tačiau jis per šiuos laikotarpius nieko nedarė, neparengė projekto, negavo statybos leidimo, tokiu būdu neįgyvendindamas savo kaip statytojo teisių. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovo ketinimai nebuvo rimti, realūs ir iki galo apgalvoti, tuo labiau, kad vėliau ieškovas, kaip pats pripažino, atsisakė ketinimo statytis tokį dydžio namą, dėl kurio 2003-04-14 buvo kreipęsis su paraiška dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo (1 t., b. l. 113).

Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos, ieškovo papildomai pareikštas reikalavimas iš esmės tuo pačiu pagrindu laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas. Ieškinys šioje dalyje atmestinas, pripažįstant, kad ieškovai nėra atsakingi už ieškovo reikalaujamus, jo vertinimu, jam padarytus 56277,83 Eur nuostolius (CK 6.245, 6.247, 6.249 str.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš abiejų atsakovų solidariai 300 Eur atlyginimą žalos, patirtos dėl ieškovo turėtų išlaidų, apmokant už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, likusioje dalyje ieškinį atmeta.

Priimdamas byloje sprendimą, teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėtoje pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015 priimtoje 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodė, kad kasacinis teismas patyrė 25,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje pateikti įrodymai, kad už kasacinio skundo surašymą ieškovas R. L. advokatui sumokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur), už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovai R. J. ir E. Ž. advokatui sumokėjo po 400 Eur, tačiau kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Paskirstydamas šias išlaidas, Kauno apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovui R. L. pateikus kasacinį skundą dėl ginčijamos 54814,60 Eur sumos, išnagrinėjęs bylą kasacinis teismas jo reikalavimus tenkino iš dalies, panaikino žemesnių instancijų teismo sprendimus, kuriais buvo neišspręsti reikalavimai dėl 3301,67 Eur priteisimo, šioje dalyje perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o šis pripažino, kad ieškovo reikalavimai šioje dalyje tenkintini iš dalies, jam priteistini 300 Eur. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (300:54814,60x100=0,55 procento) ieškovui iš atsakovų priteistinos 8 Eur išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, o atsakovams iš ieškovo proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai – po 2 Eur išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti. Kasacinio teismo turėtos 25,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovams priklausančios mokėti tokios išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, sudaro mažiau kaip 3 Eur.

Iš naujo nagrinėjant bylą dalyje dėl priteisimo ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje ir dėl papildomai pareikštų ieškovo reikalavimų, šalys turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas sumokėjo 200 Eur už ekspertizę, atsakovas E. Ž. – 555 Eur už advokato teisines paslaugas, t.y. procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Nepatenkinus ieškovo reikalavimo priteisti jam 56277,83 Eur nuostolius, patirtus, jo teigimu, dėl parduoto buto kainų skirtumo 2008 m. I ketvirtyje ir 2014 m. I ketvirtyje, ieškovo turėtos buto vertei nustatyti ekspertui sumokėtos 200 Eur išlaidos nepriteistinos. Teismui tik iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam kaip žalos atlyginimą nagrinėjant baudžiamąją bylą turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas, atsakovui E. Ž. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas reikalavo priteisti jam 58797,52 Eur, teismas priteisia – 300 Eur, t.y. ieškovo reikalavimus patenkina tik 0,5 procento. Todėl atsakovui E. Ž. priteistinos 552 Eur, o ne visos 555 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Nustatęs, kad iš atsakovų ieškovui priteistinos 4 Eur bylinėjimosi išlaidos , o iš ieškovo atsakovui E. Ž. 552 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas jas tarpusavyje įskaito ir atsakovui E. Ž. iš ieškovo R. L. priteisia 548 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovaujasi CPK 93, 96 ir 98 straipsniais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Nagrinėjant bylą pagal ieškovo prašymą teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo R. L. ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovų R. J. ir E. Ž. nekilnojamąjį turtą bendrai 56 277,83 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt septyni eurai 83 ct) sumai.

Įvertinus CPK 150 straipsnio nuostatas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) žalos atlyginimą.

Priteisti atsakovui E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 548 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą paduotas apeliacinis skundas.