Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1106-475/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: e2-1106-475/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07232-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: M. Z.
Trečiasis asmuo: D. Z.
Atsakovas: A. Z.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1106-475/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07232-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.3.6.2; 3.1.3.8; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovui M. Z., jo ir trečiojo asmens D. Z. atstovei advokatei E. M. Š.,atsakovei A. Z., jos atstovei advokatei L. P.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č.,

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. patikslintą ieškinį atsakovei A. Z. dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, priteisto išlaikymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, ir atsakovės A. Z. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo D. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas M. Z. (toliau – ieškovas, tėvas) 2022 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu (Nr. DOK-132802) atsakovei A. Z. (toliau – atsakovė, motina) prašė:

1.1. Pakeisti 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dalį, kuria nepilnametės dukters D. Z. (toliau – dukra), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki pilnametystės buvo nustatyta kartu su motina, nustatant dukros gyvenamąją vietą su tėvu;

Šalies argumentai

1.2. Pakeisti 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dalį, kuria iš tėvo buvo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai, padidinant išlaikymą ir priteisiant iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumokant iki einamojo mėnesio 30 d. Nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą;

1.3. Pakeisti 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dalį, kuria iš motinos buvo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui Dv. Z. (toliau – sūnus), gimusiam (duomenys neskelbtini), padidinant išlaikymą ir priteisiant iš motinos nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumokant iki einamojo mėnesio 30 d. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą;

1.4. Priteisti iš atsakovės dukros išlaikymo įsiskolinimą 5 400 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 20 d. iki ieškinio pateikimo dienos;

1.5. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės buvo nustatyta kartu su motina. Taip pat iš ieškovo buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas dukrai, o iš atsakovės buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas sūnui.

2.1. Nors nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina nuo 2019 m. kovo 20 d., tačiau šalių nepilnametė dukra ir toliau gyvena kartu su ieškovu ir broliu Dv. Z. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametė dukra D. Z. išreiškė norą gyventi su ieškovu po to, kai jos motina susirado draugą ir pradėjo su juo kartu gyventi. Atsakovė neprieštaravo, kad nepilnametė dukra liktų gyventi kartu su ieškovu ir broliu. Nepilnametė dukra nuo 2019 m. kovo 20 d. palaiko su mama ryšį, bendrauja su atsakove, atsakovė prie nepilnametes dukters poreikių užtikrinimo, išlaikymo prisideda tik tada, kai nepilnametė dukra būna su ja, kai jos kartu leidžia laiką ir pramogauja. Atsakovės ir dukros bendravimo laikas dažniausiai būna kiekvienos savaitės pirmadienį. Ieškovo žiniomis atsakovė gaunamus vaiko pinigus perduoda nepilnametei dukrai, t. y. 80,50 Eur. Dukra yra sakiusi, kad mama nuperka jai būtiniausius daiktus, kurių jai prisireikia būnant su atsakove, pramogaujant, joms kartu eina pietauti ar vakarieniauti. Visgi, nuo 2019 m. kovo 20 d. nepilnametės dukters poreikiai pasikeitė ir išaugo. Šiuo metu dukrai yra 16 metų (sprendimo priėmimo metu 17 metų), nepilnametė duktė yra paauglė ir nuo rugsėjo mėnesio eina į dešimtą klasę (sprendimo priėmimo metu į vienuoliktą klasę), po pamokų lanko sporto klubą, dukrai yra taikomas ortodontinis gydymas, todėl jos kasdieniai poreikiai padidėjo. Be to, atsakovė neprisideda ir prie sūnaus išlaikymo. Nuo 2019 m. kovo 20 d. sūnaus poreikiai pasikeitė ir išaugo. Dv. Z. yra 13 metų (sprendimo priėmimo metu 14 metų), jis taip pat yra paauglys ir nuo rugsėjo mėnesio eina į septintą klasę (sprendimo priėmimo metu į aštuntą klasę), po pamokų sportuoja sporto klube, todėl jo kasdieniai poreikiai taip pat padidėjo. Nepilnamečių vaikų poreikiai per 3 metus išaugo ir pasikeitė, todėl atsakovė turėdama lygiai tokią pačią pareigą išlaikyti vaikus kaip ir ieškovas, turėtų prisidėti prie jų poreikių tenkinimo tam reikiama pinigų suma. Šiuo atveju, pagrindinė vaikų išlaikymo našta, atsakomybė ir rūpesčiai tenka ieškovui, nes atsakovė prie vaikų poreikių užtikrinimo prisideda tik epizodiškai. Gyvenat su dviem vaikais juos auklėti, prižiūrėti, išlaikyti yra nelengva, todėl norėdamas teisiškai įforminti šiuo metu esamą situaciją ieškovas kreipiasi į teismą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jai priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

2.2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nors dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, tačiau dukra ilgiau nei tris metus faktiškai gyvena su ieškovu. Ji yra prisirišusi prie savo brolio, o brolis yra prisirišęs prie sesers. Dukra taip pat turi stipresnį ryšį su ieškovu, nei su atsakove. Ieškovas yra atsakingas už dukters dienotvarkę, ugdymą ir auklėjimą, ieškovui yra geriau žinomi dukros pomėgiai ir poreikiai. Dukra su atsakove palaiko ryšį, bendrauja epizodiškai, tačiau atsakovė dukros auklėjimui ir ugdymui laiko neturi, todėl neturi tvirto ryšio su dukra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo pakeisti dukros gyvenamąją vietą ją nustatant su tėvu.

Šalies argumentai

2.3. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo padidinimo. Pradiniu ieškiniu ieškovas teismo prašė, kad išlaikymas dukrai ir sūnui būtų kiekvienam padidintas iki 230 Eur, bet šiuo metu, atsižvelgiant į infliaciją Lietuvoje, į padidėjusius dukros poreikius, sporto klubo lankymą, vasaros stovyklą ir į jai būtinas ženklias odontologo išlaidas, bei ženkliai padidėjusias sūnaus poreikius lankant sporto klubą, vasaros stovyklą, reiškia patikslintą reikalavimą iš atsakovės dukrai priteisti 280 Eur išlaikymą iki dukros pilnametystės ir sūnui priteisti 280 Eur išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Nors dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, visgi nuo 2019 m. kovo 20 d., po šalių skyrybų, dukra gyvena su ieškovu ir broliu Dv. Dukros ir sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 1 281 Eur, arba po 640,50 Eur kiekvienam. Kadangi 80,5 Eur kas mėnesį už dukrą atsakovė gauna iš valstybės ir perduoda dukrai, likusią sumą – 560 Eur šalys privalo skirti lygiomis dalimis dukrai, t. y. po 280 Eur. Ieškovas taip pat kiekvieną mėnesį gauna po 80,5 Eur už sūnų, todėl likusią sūnaus išlaikymo sumą – 560 Eur privalo šalys skirti lygiomis dalimis, t. y. po 280 Eur. Dukra ir sūnus su atsakove palaiko ryšį, tačiau bendrauja tik epizodiškai. Dukra D. vieną kartą per savaitę, pirmadieniais, aplanko atsakovę jos namuose. Atsakovė prie nepilnamečių vaikų išlaikymo piktybiškai neprisideda. Nuperka dukrai daiktų ar nusiveda papietauti tik ieškovei ir dukrai laiką leidžiant kartu. Ieškovas pažymi, kad dukrai paprašius iš atsakovės dienpinigių vasaros stovyklai atsakovė atsisakė dukrai duoti dienpinigių. Išlaikymo nepilnamečiui sūnui atsakovė taip pat neteikia. Taigi, visa našta auginti, auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus tenka vienam ieškovui. Nuo 2019 m. sūnaus ir dukros poreikiai išaugo, todėl 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra pakankamas geriausių poreikių ir interesų užtikrinimui.

2.4. Apie atsakovės turtinę padėtį, kiek ieškovui žinoma iš bendro gyvenimo kartu, atsakovė neturi jokių sveiktos problemų, neturi kitų išlaikytinių, yra darbinga, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontroliere. Be to, turi paėmusi 2019 m. birželio 5 d. paskolą kreditorei akcinei bendrovei SEB pagal Kredito sutartį Nr. 03A1918211986-08 būstui įsigyti ir kiekvieną mėnesį moka įmokas bankui, todėl akivaizdu, kad turi visas galimybes teikti dukrai ir sūnui didesnį išlaikymą.

2.5. Ieškovui 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Šiuo metu jis išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininku ir iš šios veiklos kiekvieną mėnesį uždirba apie 557 Eur. Taip pat, dirba pagal individualią veiklą. Ieškovo darbo pobūdis yra motorinių transporto priemonių techninė apžiūra ir eksploatacija, bei šaldymo įrangos techninė eksploatacija ir montavimas. Ieškovo pajamas iš individualiosios veiklos per metus sudaro 18 405 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, kuriame kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena. Moka šio buto komunalinius mokesčius, kurie šaltojo sezono metu sudaro apie 200 Eur, o šiltojo sezono metu 100 Eur. Kiekvieną mėnesį dukros ir sūnaus poreikiams tenkinti reikia skirti lėšų sumokėti vaikų komunalinių mokesčių dalį, kuria kiekvienam sudaro 30–70 Eur per mėnesį. Be to, kiekvieną mėnesį ieškovas moka būsto kreditą dėl namo renovacijos pagal kredito sutartį. Kiekvieną mėnesį bankui sumoka 48,69 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso trys transporto priemonės, taip pat butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), dvylika garažų, trys žemės sklypai. Ieškovas nurodo, kad įmonių turto draudimu yra apdraudęs statinį - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio draudimo kainą per metus yra 35 Eur.

2.6. Ieškovas nurodo, kad nuo 2019 m. pasikeitė ekonominė situacija. 2022 m. infliacija Lietuvoje jau viršijo 21 procentą. Palaipsniui vis auga šilumos energijos kainos, brangsta kietasis kuras, gamtinės dujos, dyzelino ir benzino kainos. Esmingai brangsta elektros kainos. Šiuo metu yra rekordinis maisto kainų augimas, kuris vėlgi ateityje toliau didės. Ieškovo paskaičiavimais šiai dienai šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui įvertinus kainų augimą, reikia skirti didesnę sumą pajamų, kadangi auga ne tik būtiniausių prekių kainos, bet ir paslaugos.

2.7. Ieškovas pažymi, kad nuo rugsėjo mėnesio dukra lanko jau 10 klasę (sprendimo priėmimo metu 11 klasę) (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Per šį laikotarpį pasikeitė ir išaugo nepilnametės dukros poreikiai. Dukra lanko vidurinę mokyklą, todėl jai yra būtinos kanceliarinės prekės, pratybos, knygos ir kitos dukrą lavinančias priemones, kurios per mėnesį kainuoja 30 Eur. Be to, dukros maitinimui mokykloje per mėnesį ieškovas išleidžia 100 Eur. Dukrai duoda 5 Eur į dieną dienpinigių. Visą mėnesį važinėjimas viešuoju transportu dukrai kainuoja 14 Eur. Dukra auga, greitai išauga savo aprangą ir avalynę. Mokykloje jai yra reikalinga mokyklinė uniforma. Dukros aprangos ir avalynės kainą per mėnesį susidaro 70 Eur. Dukros maitinimui per mėnesį ieškovas skiria apie 200 Eur, o vaistams, maisto papildams, vitaminams apie 30 Eur per mėnesį. Be to, dukrai reikia pirkti higienos priemones, kurioms per mėnesį išleidžia apie 35 Eur. Dukros pramogoms ir laisvalaikiui per mėnesį išleidžia 40 Eur. 2021 m. vasarą nepilnametė dukra D. leido laiką prie jūros, vaikų vasaros stovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Šios stovyklos kainą sudarė 360 Eur. Nuo 2022 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. dukra leido vasaros atostogas (duomenys neskelbtini) vaikų vasaros stovykloje, kurios kainą sudarė 441 Eur. Dukrai paprašius prie stovyklos išlaidų ir dienpinigių prisidėti atsakovei, atsakovė tą daryti atsisakė. Be to, ieškovas yra dukrą apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų. Už šį draudimą sumokėjo 100 Eur. Kadangi ieškovas yra apdraudęs ir sūnų Dv., vienam vaikui draudimo kainą sudaro 50 Eur metams. Dukra nuo rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) sporto klubą, kurio kainą kiekvieną mėnesį sudaro 30 Eur. Už sporto klubą dukrai sumokėti ieškovas duoda grynaisiais pinigais. Be to, kasmetinės gydytojų patikros vasaros metu D. nuvykus pas odontologą gydytojas nustatė, jog pas D. yra blogas dantų sąkandis, todėl šalių dukrai rugsėjo mėnesį bus paskirtas gydymas. Gydytoja informavo, kad dukrai yra reikalingi breketai viršutiniams ir apatiniams dantims, kurių kainą sudarys 5 000 Eur. Visas gydymas, vizitai pas odontologą, kabių suveržimai dar papildomai kainuos apie 1 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. spalio 19 d. preliminari gydymo breketais sąmata.

2.8. Nuo rugsėjo mėnesio sūnus pradėjo lankyti jau 7 klasę (sprendimo priėmimo metu lanko aštuntą klasę) (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Per šį laikotarpį pasikeitė ir išaugo nepilnamečio sūnaus poreikiai. Sūnui yra reikalinga supirkti, knygas, sąsiuvinius, kanceliarines prekes, kuprinę, uniformą mokyklai. Be to, už sūnaus maitinimą mokykloje per mėnesį sūnui ieškovas išleidžia 100 Eur. Sūnui duoda 5 Eur į dieną dienpinigių grynaisiais pinigais. Taip pat, sūnus į mokyklą važinėja viešuoju transportu, mėnesio važinėjimas viešuoju transportu sūnui kainuoja 14 Eur. Kadangi sūnus auga, greitai išauga savo aprangą ir avalynę, sportinę aprangą. Mokykloje jam yra reikalinga mokyklinė uniforma. Sūnaus aprangos ir avalynės kainą per mėnesį susidaro 70 Eur. Sūnaus maitinimui per mėnesį ieškovas skiria apie 200 Eur. Kadangi sūnus sportuoja, lanko sporto salę, jo mityba yra sveika ir subalansuota, kaip sportuojančiam paaugliui. Vaistams, maisto papildams, vitaminams per mėnesį ieškovas išleidžia apie 30 Eur. Taipogi sūnui reikia pirkti higienos priemones, kurioms per mėnesį ieškovas išleidžia apie 35 Eur. Sūnaus pramogoms ir laisvalaikiui per mėnesį išleidžia 40 Eur. Sūnus lanko vidurinę mokyklą, todėl jam yra būtinos kanceliarinės prekės, pratybos, knygos ir kitos sūnų lavinančios priemonės, kurios per mėnesį kainuoja 30 Eur. Be to, sūnus lanko (duomenys neskelbtini) sporto klubą. Sportuoja sporto salėje. Už sporto klubą kiekvieną mėnesį sumoka 30 Eur grynais pinigais. 2021 m. vasarą nepilnametis sūnus leido laiką prie jūros vaikų vasaros stovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Šios stovyklos kainą sudarė 360 Eur. Šiais metais taip pat sūnus dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ vasaros stovykloje už kurią sumokėjo 369 Eur.

2.9. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, kuriuo nepilnametės šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove. Iš ieškovo dukros išlaikymui buvo priteista 150 Eur suma per mėnesį. Nors nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, tačiau po santuokos nutraukimo atsakovei apsigyvenus kartu su draugu, dukra išreiškė norą likti gyventi su ieškovu ir broliu. Nepilnametė dukra nesutaria su atsakovės draugu, kartu gyventi negali, nes nesugyvena, todėl nuo 2019 m. kovo 20 d., iškarto po šalių skyrybų, nepilnametė dukra ir toliau gyvena su ieškovu ir broliu. Nepilnametei dukrai gyvenant kartu su ieškovu išlaikymo našta, atsakomybė ir rūpesčiai tenka jam vienam, nes atsakovė prie nepilnametės dukros poreikių užtikrinimo neprisideda. Atsakovė nepilnametei dukrai perduoda vaiko pinigus (80,50 Eur), kuriuos dukra išleidžia savo poreikiams, dovanoja smulkias dovanas. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką turi abu tėvai. Išlaikymo suma turi būti stabili, todėl papildomos dovanos ar pramogos nėra įskaičiuojamos į išlaikymo sumą (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-538/2022). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra su ieškovu gyvena ir toliau po šalių skyrybų, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d., į tai, kad atsakovė nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, teismo prašo iš atsakovės priteisti 5 400 Eur (150 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

3.1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dalį, kuria nepilnametės dukters gyvenamoji vieta iki pilnametystės buvo nustatyta kartu su motina, nustatant dukters gyvenamąją vietą su tėvu;

3.2. Pakeisti 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dalį, kuria nenustatyta konkreti šalių bendravimo su vaikais tvarka, nustatant bendravimo tvarką sekančiai:

Šalies argumentai

3.2.1. Vaikų tėvai turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai po vieną savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po sprendimo įsiteisėjimo prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaikais bendrauja vaiko mama. Tėvų bendravimo savaitė su vaikais vykdoma tokiu būdu:

Žemesnės instancijos teismas

3.2.1.1. Vaikams lankant ugdymo įstaigą laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaikų privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaikų privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaikų paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra;

3.2.1.2. Vaikams lankant ugdymo įstaigą atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 10.00 val. Vaikų paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra;

3.2.2. Tėvų bendravimas su vaikais švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaikais šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nebūtina pasirūpinti vaikų pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaikų paėmimą organizuoja kitą dieną nustatytu laiku.

3.2.2.1. Vaikų tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

3.2.2.1.1. Per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.;

3.2.2.1.2. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.;

3.2.2.1.3. Antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.2.2.2. Vaikų tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaikais tokia tvarka:

3.2.2.2.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.2.2.2.2. Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.2.2.2.3. Pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaikų paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaikų pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.2.3. Nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikai kiekvienais metais bendrauja su motina. Šalys organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20.00 val.;

3.2.4. Vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką su vaikais į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaikų asmens dokumentus ne vėliau kaip vaikų pasiėmimo metu;

3.2.5. Vaikų gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai;

3.2.6. Abu tėvai turi teisę bendrauti su vaikais telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo;

3.2.7. Bendravimo su tėvais laikotarpiu vaikų tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų;

3.2.8. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaikų ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaikų interesais. Tokiu būdu sudaryta bendradarbiavimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį;

3.3. Pakeisti 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-82I6-955/2019 dalį, kuria iš ieškovo buvo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai, jį pakeisti, padidinti išlaikymą ir priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki einamojo mėnesio 30 d. Dukros išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą;

3.4. Pakeisti 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dalį, kuria iš atsakovės buvo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui, jį padidinti ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sumokant iki einamojo mėnesio 30 d. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovė visada atliepdavo į savo vaikų norus ir juos vertindavo, atsižvelgdama į prioritetinę vaiko interesų, o ne buvusių sutuoktinių ambicijų svarbą. Todėl šalių nepilnametei dukrai išreiškus norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsakovė tam neprieštarauja. Vienam iš tėvų, su kuriuo bus nustatyta (dukters) ir yra nustatyta (sūnaus) nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Kadangi šalių santykiai iki šiol yra konfliktiški (nors šalių santuoka nutraukta net 2019 m.), po šalių skyrybų ieškovas ėmė nuolatos nuteikinėti šalių nepilnamečius vaikus prieš vaikų mamą (atsakovę), atsižvelgus į geriausių vaiko interesų paisymo aspektą, yra būtinybė keisti teismo sprendimu nustatytas nuostatas dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų yra prioritetinis, reiškiamas reikalavimas nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų modelį, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), nustatant bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo formą, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka leis skyriumi gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti šalių nepilnamečio vaikų gyvenime ir auklėjime, kas neabejotinai svarbu ir reikšminga kiekvieno vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai. Nustačius šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kurio bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų ir patenkina būtinuosius vaiko poreikius tokius kaip maistas, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, laisvalaikio ir atostogų išlaidos. Kita, reikalinga nepilnamečių vaikų išlaikymui, dalis tokioms išlaidoms kaip drabužiai, avalynė, papildomas ugdymas, turėtų būti koncentruota vieno iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, žinioje ir priteista iš skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, įvertinus, kad nustačius šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį kiekviena iš šalių tenkins beveik pusę būtinųjų vaiko poreikių, įvertinus, kad „vaiko pinigai“ bus išmokami tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, darytina išvada, kad 170 Eur dydžio išlaikymas kasmėnesinėmis išmokomis yra pakankamas patenkinti ne tik kitų būtinųjų išlaidų poreikį bet ir papildomas išlaidas. Todėl nustačius šalių abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu (vaiku tėvu), išlaikymas nepilnamečių vaikų naudai priteistinas iš atsakovės kasmėnesinėmis 170 Eur dydžio išmokomis už kiekvieną vaiką iki jų pilnametystės. Atsakovei žinoma, kad šalių vaikų poreikiai šiai dienai siekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalios algos dydį. Tačiau atsakovės manymu, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš skyrium su nepilnamečiais vaikais gyvenančiu tėvu, būtina įvertinti net tik vaikų poreikius, bet ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Šiuo atveju, atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovo.

(duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo teismo atmesti atsakovės reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir palikti bendravimo tvarką, kuri buvo nustatytą 2019 m. kovo 20 d. sprendimu, šalims su nepilnamečiais vaikais bendraujant be jokių apribojimų. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio pakeitimu. Šalių nepilnamečiai vaikai yra paaugliai, turi nusistovėjusią dienos rutiną ir tvarką, užklasines veiklas, namuose yra jų daiktai, turi savo kambarį, turi kompiuterį ir savo vietas, kur ruošia namų darbus, todėl manytina, kad atsakovės reikalavimas nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį yra įpareigojantis vaikus keisti nusistovėjusią tvarką ir rutiną. Tokia bendravimo tvarka įpareigoją šalių vaikus vieną savaitę bendrauti su vienu iš tėvų, kitą savaitę su kitu tėvu, neatsižvelgiant į tai ar patys vaikai to nori. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė nei dukters, nei sūnaus nepaklausė ar vaikai norėtų su atsakove bendrauti kas antrą savaitę septynias nepertraukiamas kalendorines dienas leidžiant laiką atsakovės namuose kartu su atsakovės sugyventiniu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad norint nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį turi būti įgyvendintos trys pagrindinės teisinės sąlygos – dėl tokios bendravimo tvarkos turi susitarti abu tėvai, teismas turi nustatyti, kad būtent tokia bendravimo tvarka atitiks geriausius vaikų interesus ir su tokia bendravimo tvarka turi sutikti patys vaikai. Šiuo atveju, vaikai yra paaugliai, todėl turi būti atsižvelgta į jų nuomonę dėl atsakovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymo. 2019 m. kovo 20 d. teismo sprendimu buvo nustatyta maksimali šalių ir vaikų bendravimo tvarka. Šalims nutraukus santuoką, ieškovas neribojo atsakovės ir vaikų bendravimo, kaip neteisingai nurodo atsakovė, ieškovas vaikų prieš ją nenuteikinėjo. Atsakovė pati per mažai stengėsi stiprinti ryšį su vaikais, todėl nuo jų atitolo. Ieškovo vertinimu, geriausius vaikų interesus užtikrintų šiuo metu esanti maksimali bendravimo tvarka, kai vaikai patys gali pasirinkti, kada ir kiek laiko nori bendrauti su atsakove. Atsakovė siekia mokėti nedidelį išlaikymą, t. y. 170 Eur kiekvienam vaikui, neatsižvelgdama į pačių vaikų norus ir geriausių jų interesų užtikrinimą prašydama nustatyti 50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį. Atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka yra nepagrįsta, perteklinė ir prieštaraujanti vaikų interesams. Atsakovė negali priversti paauglių vaikų bendrauti tokia tvarka, kokios nori ji pati neatsižvelgdama į vaikų norus ir interesus. Manytina, kad atsakovė turėtų atsižvelgti visų pirma ne į savo interesus, patogumą ar norą bendrauti su vaikais kuo daugiau, tačiau turėtų įvertinti, ar tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiks vaikų interesus, bus lengvai įgyvendinama ir patogi patiems vaikams, ar tiks toks gyvenimo būdas jos vaikams.

6. Trečiasis asmuo D. Z. atsiliepimu prašo atsakovės priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su mamos prašomu nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliu, nes jis jai nėra priimtinas. Šiuo metu trečiajam asmeniui jau yra šešiolika su puse metų (sprendimo priėmimo metu septyniolika metų), ji yra praktiškai suaugęs žmogus, todėl tokie ribojimai ir reikalavimai bendrauti su mama savaitėmis su trečiuoju asmeniu to net nederinus ir neatsiklausus jos nuomonės, jai tiesiog nesuprantami. Būdama subrendusi trečiasis asmuo pati gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su atsakove tvarkos, kuri turėtų būti lanksti, atsižvelgiant į trečiojo asmens nusistovėjusią dienotvarkę.

7. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose argumentus bei reikalavimus, paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

8. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio argumentus bei reikalavimus, paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktose išvadose ir teismo posėdyje dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsižvelgdama į šiuo metu byloje esančią medžiagą, Tarnybos duomenų bazėje turimą informaciją, jog nėra jokių duomenų apie šalių, kaip nepilnamečių tėvų, netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu. Vaikų tėvui kasdien tenkinant vaikų poreikius, geriausiai žinomos patiriamos jų išlaikymo išlaidos. Tarnyba, vertindama šiuo metu byloje pateiktus duomenis, mano, jog ieškovo prašomas išlaikymo dydis nepilnamečiams šalių vaikams patenkintų jų poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymo dydis iš atsakovės gali būti padidintas, įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius. Tarnyba pasisakydama dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad šalių dukra dalyvauja byloje kaip trečiasis asmuo, ji pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriame nesutinka su atsakovės siūloma bendravimo tvarka. Taip pat bendraujant su Skyriaus specialiste, šalių dukra nurodė, kad nenori gyventi vieną savaitę pas mamą, o kitą pas tėvą, pasakė, kad nori gyventi pas tėvą, ten, kur ji nuolat gyvena, o su mama nori bendrauti taip, kaip bendrauja dabar. Šalių sūnus tarnybos specialistei paaiškino, kad būti vieną savaitę pas mamą, o kitą pas tėvą nenori, nes jam tai būtų nepatogu: dabar jam arti yra mokykla, jį į mokyklą nuveža tėvas, čia yra visi jo draugai ir daiktai. Su mama norėtų bendrauti taip, kaip bendrauja dabar. Dv. paaiškino, kad gali bendrauti laisvai, pas mamą dažniausia jis būna antradieniais ir penktadieniais, kartais būna savaitgaliais, būna be sesers, kartu nueina per šventes. Berniukas pasakė, kad per atostogas keliauja su tėvu ir būti pas mamą ilgiau nenorėtų. Tarnyba nemato priežasčių kodėl turėtų būti neatsižvelgta į šalių vaikų išsakytą nuomonę dėl atsakovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos, todėl nepritaria atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos faktinės aplinkybės

10. Šalys yra nepilnamečių vaikų D. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Dv. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019. Šalys nutraukdamos santuoką sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (sutarties dėl santuokos nutraukimo 1.3 punktas), išlaikymo (sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.2–3.3 punktai) ir bendravimo tvarkos (sutarties dėl santuokos nutraukimo 4.1 punktas) klausimus. Ieškovas kreipiasi į teismą prašydamas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo 1.3 punktą dalyje dėl dukros gyvenamosios vietos ir nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, taip pat pakeisti 3.2 ir 3.3 punktus padidinant vaikams priteisto išlaikymo sumą nuo 150 Eur iki 280 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą dukrai priteisiant iš atsakovės, paskiriant jį dukros išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, taip pat priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, tai yra už laikotarpį kuomet dukra faktiškai gyveno pas ieškovą. Atsakovė priešieškiniu siekia pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo 4.1 punktą ir nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį. Atsakovė sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, taip pat sutinka iš dalies dėl išlaikymo vaikams padidinimo nuo 150 Eur iki 170 Eur, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo iš jos priteisimo.

Dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

13. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo nustatytu dukros gyvenamąją vietą su juo, tai yra pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 1.3 punktą dalyje dėl dukros gyvenamosios vietos. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo 1.3 punktą dalyje dėl dukros gyvenamosios vietos ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu. Taigi ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad dukros faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra su ieškovu, duomenų, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią, teismui nepateikta, taip pat atsižvelgdamas į šalių dukros nuomonę, kad jai priimtina dabartinė situacija, kai ji gyvena su tėvu, o su motina bendrauja tam tikra tvarka, Tarnybos išvadą, palankią ieškovui, teismas sprendžia, kad nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu pakeičiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3. punktą dalyje dėl nepilnametės šalių dukters D. Z. gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo

14. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti „50:50 procentų“ bendravimo tvarkos modelį. Atsakovė teigia, kad tokiu būdu galės geriau pasirūpinti vaikų sveikata ir pažangumu mokykloje, nes jos vertinimu, ieškovas tam neskiria pakankamo dėmesio. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo teismo atmesti atsakovės reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir palikti bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta 2019 m. kovo 20 d. sprendimu, šalims su nepilnamečiais vaikais bendraujant be jokių apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Šalys Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktu susitarė, kad kiekviena iš jų su nepilnamečiais vaikais bendraus ir dalyvaus jų auklėjime bei ugdyme be jokių apribojimų. Šalys taip pat susitarė bendravimo su vaikais tvarką derinti taip, kad vaikai nejaustų tarpusavio atskyrimo ir abu kartu vienu metu bendrautų su mama arba su tėčiu.

16. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 išaiškino, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo formai, lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, nesant tokiai kraštutinei, ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos - tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

19. Šalių dukra, kuriai šiuo metu yra 17 metų, savo raštu pateiktuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu, nuomonės išklausymo aktuose (1 t., e. b. l. 171–172, 2 t., e. b. l. 147–148) nurodė, kad nesutinka su atsakovės prašomu nustatyti bendravimo tvarkos modeliu. Šalių dukra paaiškino, kad gyventi savaitėmis su mama tikrai nenorėtų, nes nuo to laiko, kai tėvai nutraukė santuoką, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d., ji mamos namuose nakvojo ne daugiau nei 5 kartus, ji neturi tokio artimo ryšio su mama, visiškai nesutaria su mamos draugu, mamos dviejų kambarių butas nėra pritaikytas jai ir broliui gyventi savaitėmis pas mamą, nors atsakovė nuo dabartinės trečiojo asmens gyvenamosios vietos gyvena ne taip toli, tačiau nuo jos namų į ugdymo įstaigą važiuojantis autobusas važiuoja retai, tik kas pusę valandos, todėl trečiajam asmeniui reiktų keltis 6-6.30 val., šalių dukra yra pripratusi prie dabartinės gyvenamosios vietos ir nieko nenorėtų keisti.

20. Šalių sūnus, kuriam šiuo metu yra 14 metų, apklaustas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paaiškino, kad būti vieną savaitę pas mamą, o kitą pas tėvą nenori, nes jam tai būtų nepatogu: dabar jam arti yra mokykla, jį į mokyklą nuveža tėvas, čia yra visi jo draugai ir daiktai. Su mama norėtų bendrauti taip, kaip bendrauja dabar. D. paaiškino, kad gali bendrauti laisvai, pas mamą dažniausia jis būna antradieniais ir penktadieniais, kartais būna savaitgaliais, būna be sesers, kartu nueina per šventes. Berniukas pasakė, kad per atostogas keliauja su tėvu ir būti pas mamą ilgiau nenorėtų (2 t., e. b. l. 149–150). Šalių sūnus teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nenorėtų gyventi pas atsakovę.

21. Tarnyba pateikdama išvadą dėl atsakovės prašomos bendravimo tvarkos teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnyba nemato priežasčių kodėl turėtų būti neatsižvelgta į šalių vaikų išsakytą nuomonę dėl atsakovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos. Tarnyba neturi jokių duomenų, kad vaikai su mama negalėtų laisvai bendrauti, jiems būtų draudžiama. Tarnyba nėra gavusi jokių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Todėl nepritaria atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai.

22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Remiantis kasacinio praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).

25. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo sureguliavimas atsakovės nurodytu būdu, nustatant „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, nebūtų galimas įgyvendinti priverstinai dėl vaikų valios įvertinus vaikų amžių. Tarnyba nenustatė, jog vaikų išreikštas nenoras bendrauti su motina jos siūloma bendravimo tvarka prieštarauja jų interesams. Teismo vertinimu vaikų nenorą bendrauti su mama jos siūloma bendravimo tvarka sąlygoja artimesnis ryšys su tėvu, blogi santykiai su atsakovės draugu, vaikų nusistovėjęs gyvenimo būdas, kuris juos tenkina ir jie jo nenori keisti. Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, vaikų amžių ir jų nuomonę dėl bendravimo su atsakove tvarkos, tarnybos išvadą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitinka šalių vaikų interesus. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas ir paliktina galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkte nustatyta bendravimo tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

26. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 400 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 26 d.), taigi nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. Ieškovas nurodė, kad nors Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau šalių nepilnametė dukra ir toliau gyvena kartu su ieškovu ir broliu. Nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu, o atsakovė neprieštaravo, kad nepilnametė dukra liktų gyventi kartu su ieškovu ir broliu. Nepilnametė dukra nuo 2019 m. kovo 20 d. palaiko su mama ryšį, bendrauja su atsakove, atsakovė prie nepilnametes dukters poreikių užtikrinimo, išlaikymo prisideda tik tada, kai nepilnametė dukra būna su ja, kai jos kartu leidžia laiką ir pramogauja. Atsakovė teigia, kad šalių nepilnametė dukra su ieškovu pradėjo gyventi tik nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalių dukra nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. balandžio mėnesio gyveno pas atsakovę. Priešingai, atsakovės poziciją paneigia šalių nepilnametės dukros duoti paaiškinimai, kad su tėvu gyvena nuo tėvų skyrybų, nepaisant to, kad teismo sprendimu jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina.

27. Ieškovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė dukra nuolat pas jį gyveno, būtent jam teko tiesioginė pareiga ją išlaikyti ir ja rūpintis, todėl atsakovė turėjo pareigą finansiškai prisidėti prie dukters išlaikymo, tačiau to nepadarė, todėl už laikotarpį, kurį dukra gyveno pas jį, iš atsakovės turėtų būti priteista išlaikymo suma, kurią jis privalėjo mokėti pagal teismo sprendimą.

28. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu nebuvo kreiptasi į teismą dėl šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau faktinės aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. šalių sutarimu dukra nuolat gyveno su tėvu. Taigi susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė, kad dukters gyvenamoji vieta pasikeitė ir pagrindinė išlaikymo našta persikėlė (teko) dukters tėvui, su kuriuo nepilnametė dukra gyveno nuolat, t. y. ieškovas faktiškai teikė išlaikymą, pirkdamas būtiniausius daiktus, apmokėdamas transporto išlaidas, pirkdamas kanceliarines prekes, maistą, mokėdamas už komunalines ir kitas paslaugas. Vadinasi, nuo šių išlaidų dengimo tiesiogiai atsakovė buvo atleista, nors teismo sprendimu dukters nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su ja. Taigi, yra pagrindas spręsti dėl skolos iš atsakovės priteisimo.

29. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. ieškovas dukrai sudarė sąlygas gyventi su juo ir broliu, nuolat pirko maistą ir kitus būtinus daiktus – drabužius, higienos priemones, mokėjo komunalinius mokesčius. Duomenų, kad atsakovė būtų bent iš dalies dengusi šias išlaidas ieškovui, byloje nėra. Ieškovas vienas pats išlaikė dukrą, kartu vykdydamas išlaikymo teikimo pareigą ir už atsakovę. Tuo tarpu atsakovė dukros išlaikyme dalyvavo epizodiškai.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

31. Atsakovės atstovė baigiamuosiuose kalbose nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turėtų savo reikalavimą formuoti prašant nustatyti juridinį faktą. Savo argumentams pagrįsti atsakovės atstovė nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019. Tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teismo sprendimu patvirtintos prievolės mokėti išlaikymą dukrai, kuri po teismo sprendimo priėmimo, tam tikrą laikotarpį gyveno su juo, taip pat ir dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš motinos laikotarpiu kuomet dukra gyveno su tėvu. Nurodytoje byloje teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės ieškovui pripažinęs tėvo, vykdžiusio savo paties ir kito iš tėvų (motinos) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, kreditoriaus teises, susijusias su nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusia motina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, kai ieškovas teisiškai nekorektiškai suformulavo savo reikalavimą. Ieškovas ieškinio dalyku nurodė reikalavimą pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors iš ieškovo įrodinėjamo faktinio pagrindo buvo akivaizdu, kad ieškovas iš esmės siekė pripažinimo fakto, kad ieškovas teismo sprendimu patvirtinta jo ir L. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą pareigą mokėti išlaikymą dukteriai V. V. nuo 2016 m. rugsėjo 29 iki 2018 m. kovo 7 d. (imtinai) įvykdė. Tačiau šioje byloje ieškovas nereiškia reikalavimo pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo dukrai iš jo priteisimo laikotarpiu kuomet dukra gyveno su juo. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės, kuri neteikė išlaikymo dukrai, kuri faktiškai gyveno su ieškovu, o ne siekia pripažinimo fakto, kad jis savo prievolę išlaikyti dukrą pagal šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą yra įvykdęs. Tokio reikalavimo ieškovas byloje nereiškė. Todėl atsakovės atstovės argumentai, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atmestini, kaip nepagrįsti.

32. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 400 Eur (36 mėn. x150 Eur) išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d., kuriuos šalių dukra gyveno pas tėvą, iš atsakovės priteisina ieškovo reikalaujama 5 400 Eur suma.

Dėl išlaikymo padidinimo

33. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

34. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

37. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

39. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai ((duomenys neskelbtini) straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Šiuo atveju šalys nutraukdamos santuoką sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019, be kita ko, aptarė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymą (sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.2–3.3 punktai). Ieškovas kreipiasi į teismą prašydamas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 ir 3.3 punktus padidinant vaikams priteisto išlaikymo sumą nuo 150 Eur iki 280 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą dukrai priteisti iš atsakovės, paskiriant jį išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taigi nuo 2019 m. kovo 20 d. padėtis iš esmės pasikeitė – šalių vaikams augant, ne tik natūraliai padidėjo jų poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma, taip pat dėl infliacijos pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Ieškovas nurodo, kad dukros poreikiams tenkinti šiuo metu reikalinga nuo 640–829,75 Eur per mėnesį, o sūnaus poreikiams patenkinti reikia 640–670 Eur. Ieškovas įskaitydamas valstybės teikiamus vaiko pinigus, nurodo, kad išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas iš šalių lygiomis dalimis po 280 Eur iš tėvų kiekvienam vaikui. Atsakovė pagal savo asmenines išgales sutiko mokėti po 170 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

41. Minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (po mokesčių – 708,42 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi iš esmės vaikų poreikių dydis atitinką kasacinio teismo nurodytą orientacinį kriterijų, tik dukros poreikiai nurodyti patikslinto ieškinio poreikių lentelėje yra kiek didesni dėl jai reikalingų odontologo paslaugų. Atsakovė ieškovo nurodyto vaikų poreikių dydžio iš esmės neginčijo tik nesutiko, kad dukrai yra reikalingas ortodontinis gydymas breketais. Teismo vertinimu ieškovo ir šalių dukters paaiškinimai dėl dantų gydymo, taip pat pateikti įrodymai patvirtina šio gydymo reikalingumą. Atsakovė kvestionuodama šio gydymo poreikį į specialistus dėl dukters žandikaulio būklės nesikreipė, o remiasi tik kasmetine bendros vaiko sveikatos būklės pažyma. Pažymėtina, kad ieškovas, nors ir nurodė didesnius dukters poreikius dėl ortodontinio gydymo, tačiau iš atsakovės prašo priteisti vaikams vienodą 280 Eur išlaikymo sumą kiekvienam per mėnesį, taigi iš esmės sutinka padengti dukters dantų gydymą.

42. Taigi šiuo atveju esminis klausimas yra kokia dalimi prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti kiekvienas iš tėvų įvertinus jų turtinę padėtį.

43. Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir iš šios veiklos kiekvieną mėnesį uždirba apie 557 Eur. Ieškovas užsiima individualia veikla – motorinių transporto priemonių techninė apžiūra ir eksploatacija, bei šaldymo įrangos techninė eksploatacija ir montavimas. Be to, ieškovas ūkininkauja. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pajamos yra nuo 3 000 Eur iki 3 500 Eur per mėnesį. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Be to, kiekvieną mėnesį po 48,69 Eur ieškovas moka būsto kreditą dėl namo renovacijos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: butas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1,7027 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis 7,78 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1,81 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trys transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2022 m. gruodžio 30 d.), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2002 m. rugsėjo 25 d.), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2010 m. sausio 26 d.).

44. Atsakovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini). Būstas yra įkeistas, užtikrinant atsakovės mokėjimus pagal būsto kredito sutartį. Bendra kredito suma – 10 610,30 Eur, o mėnesinė kredito įmoka – paskola + palūkanos + privalomas būsto draudimas - 110,28 Eur. (72,71+32,20+5,37). Atsakovės pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontroliere. Gaunamas darbo užmokestis bruto („ant popieriaus“) – 839,20 Eur. Taip pat kartais mokamas priedas – 209,80 Eur iki mokesčių. 2022 m. atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) disfunkcija. Atsakovė nurodo, kad šios sveikatos problemos apriboja jos galimybę dirbti fizinį darbą. Atsakovė nuo 2021 m. rudens mokosi valstybės finansuojamoje (duomenys neskelbtini) kolegijoje bakalauro studijų sodininkystės programoje. Atsakovė teigia, kad nors studijos apriboja atsakovei galimybę šiuo metu dirbti daugiau (laiko aspektu), tačiau garantuoja, kad ateityje, įgijus specialybę, jos pajamos didės.

45. Taigi ieškovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo pajamas iš ūkio, individualios veiklos, gaunamą darbo užmokestį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, yra kur kas geresnė nei atsakovės, dėl to, atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, ieškovui iš atsakovės priteistina mažesnė dalis šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos. Teismas sutinka, kad atsakovės pajamos nėra didelės, kaip pati atsakovė nurodo, jos galimybes dirbti apriboja jos studijos (duomenys neskelbtini) kolegijoje bakalauro studijų sodininkystės programoje, tačiau vaikus išlaikyti privalo abu tėvai, vaikams išlaikymas reikalingas dabar, o ne ateityje. Nors atsakovė nurodo, kad turi sveikatos problemų, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad jai būtų gydytojų nustatyti kokie nors apribojai dirbti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies pakeičiant teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.2 ir 3.3 punktus padidinant vaikams priteisto išlaikymo sumą nuo 150 Eur iki 230 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą dukrai priteisiant iš atsakovės, paskiriant ieškovą dukros išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 82 proc. (230 Eur x 100 proc. / 280 Eur = 82,14 proc.), ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas visiškai, taigi ieškinys patenkintas 94 proc. ((100+82+100)/3).

48. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 74 proc. (170 Eur x 100 proc. / 230 Eur = 73,91 proc.), ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos atmestas, taigi priešieškinis patenkintas 58 proc. ((100+74+0)/3.

49. Įvertinus, kad ieškinys patenkintas 94 proc., o priešieškinis atmestas 42 proc., viso ieškovo reikalavimų byloje patenkinta 68 proc. ((94+42)/2).

50. Įvertinus, kad atsakovės priešieškinis patenkintas 58 proc., o ieškinys atmestas 6 proc., viso atsakovės reikalavimų patenkinta 32 proc. ((58+6)/2).

51. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 520,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 210 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 950 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 778 Eur (2 614,70 Eur x 68 proc. / 100 proc. = 1 777,996 Eur), o atsakovei iš ieškovo – 1 011,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 160 Eur x 32 proc. / 100 proc. = 1 011,2 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Įskaičius šias sumas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 766,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

52. Už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 44 Eur žyminis mokestis (((230 Eur – 150 Eur)x2) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo dalyje, kuria padidintas išlaikymo dydis, 44 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovės.

53. Byloje patirta 13,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 9,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui tenkanti 4,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovo ji nepriteistina (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.3. punktą dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko D. Z. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tėvu) M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punktą dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8216-955/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3 punktą dalyje dėl nepilnamečio vaiko Dv. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui Dv. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 766,80 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,38 Eur (devynių eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė