- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-178-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01765-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- I. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei I. B. bei pagal atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti dukters S. V. gyvenamąją vietą su mama I. B. jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš M. V. išlaikymą dukrai S. V. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. B.; nustatyti ieškovo bendravimo su dukra S. V. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove susipažino (duomenys neskelbtini) per draugės gimtadienį, po kurio laiko pora pradėjo kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį. Ieškovas su atsakove apsigyveno atsakovės senelei priklausančiame bute Klaipėdoje. (duomenys neskelbtini) pora susilaukė dukters S. V., kuri faktiškai šiuo metu gyvena su atsakove. Gimus dukrai ėmė aiškėti, kad skiriasi jų kaip poros požiūriai, sudėtinga rasti bendrų interesų, nepavyko išlaikyti pastovių bendrų šeimos ritualų. Dažnėjo tarpusavio konfliktinių situacijų, dėl to pora nusprendė gyventi atskirai. Šiuo metu dukra gyvena su atsakove, todėl suprasdamas, jog nuolatinės gyvenamosios vietos kaita gali daryti neigiamą įtaką dukrai ieškovas sutinka nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovas mano, jog dukros išlaikymui išlaidos per kalendorinius metus galėtų sudaryti – 4 865,00 Eur, ieškovas sutinka mokėti 200 Eur išlaikymą bei pažymi, jog neapsiriboja ties 200 Eur išlaikymo suma, ketina ir toliau bendrauti su dukra bei skirs papildomų lėšų jos poreikių tenkinimui.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; iš ieškovo priteisti nepilnametės dukros išlaikymui pusę sumos, kurios reikia būtiniausiems nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, t. y. 300 Eur nuo (duomenys neskelbtini), nes nuo tada ieškovas visiškai sumažino ankstesnį teiktą išlaikymo dydį; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena su atsakove, yra prie jos prisirišusi. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovės gyvenamojoje vietoje. Taip pat nurodė, kad atsakovės skaičiavimais dukters išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia ne mažiau kaip 600 Eur (neskaičiuojant valstybės mokamų pinigų). Realios išlaidos vaikui yra dar didesnės, nes, kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, ieškovas, skaičiuodamas vaiko poreikius, nurodė prasčiausios kokybės rūbų ir avalynės kainas, taip pat nepakankamą rūbų, avalynės, apatinio trikotažo, rankšluosčių, patalynės ir t.t. kiekį. Pagal ieškovo skaičiavimus, vaiką atsakovė turėtų pamaitinti vos už 100 Eur per mėnesį, kas vidutiniškai būtų po 3 Eur maistui per dieną. Būtina įvertinti ir tai, jog vaikui reikia ir kitų daiktų, kurie tenkintų vaiko poreikius. Atsakovė šiuo metu planuoja pirkti dukrai lovą (400 Eur), čiužinį (200 Eur), spintą vaikiškiems daiktams susidėti (200 Eur). Panašaus pobūdžio daiktų mergaitei reikės visada. Be to, dukrai augant, automatiškai didės ir jos poreikiai. Atsakovei taip pat kartais tenka naudotis ir auklės paslaugomis, kurios vidutiniškai kainuoja apie 30 Eur per dieną. Ieškovas tokių išlaidų nevertina, nes jam nereikia spręsti, kur palikti vaiką, kai neveikia darželiai ar kitos ugdymo įstaigos.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina atsakove I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatė ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. V., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:1) ieškovas M. V. bendrauja su dukra S. V. kas antrą savaitę (lyginėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – iki 17 val.; 2) ieškovas M. V. pasiima dukrą S. V. vieną pasirinktą darbo dieną per savaitę, neskaitant lyginių metų savaičių penktadienio, iš dukros gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19 val.; pasiimdamas dukrą darbo dienomis, ieškovas užtikrina, kad dukra bus nuvežta į iš anksto suplanuotus papildomo ugdymo užsiėmimus, atliks ugdymo įstaigos užduotus namų darbus, pasiruoš kitos dienos veikloms; apie pasirinktą konkrečią darbo dieną ieškovas informuoja atsakovę I. B. SMS žinute ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas;2) ieškovas M. V. su dukra S. V. lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 16 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10 val.; 3) ieškovas M. V. su dukra S. V. nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 10 val.; 4) ieškovas M. V. su dukra S. V. nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 10.00 val.; 5) ieškovas M. V. su dukra S. V. lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 10 val.; 6) ieškovas M. V. lyginiais metais pasiima dukrą S. V. gruodžio 31 d. 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą sausio 1 d. (sekančių nelyginių metų) iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą; 7) ieškovas M. V. pasiima dukrą S. V. pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą pačią dieną iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – iki 17 val.; 8) ieškovas M. V. turi teisę pasiimti dukrą S. V. (duomenys neskelbtini) – per savo gimtadienį – 10 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba 17 val., jei ši diena yra darbo diena, iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą iki 20 val., jei sekanti diena yra ne darbo diena, arba 19 val., jei sekanti diena yra darbo diena, į jos gyvenamąją vietą; apie sprendimą pasiimti dukrą ieškovas informuoja atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas; 9) tėvai nekliudomai bendrauja dukros šventėse (gimtadieniuose, mokslo metų šventėse ir kitose, kurios nėra įvardintos šioje sutartyje), atsižvelgdami į dukros norus; 10) tas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, privalo sudaryti kitai šaliai galimybę susisiekti su dukra ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukros ugdymo procesą ir miego bei poilsio režimą; šalis, pageidaujanti su dukra susisiekti kitokia, nei kitos šalies įprastai naudojama ryšio priemonė ar programinė įranga, privalo pasirūpinti tokios įrangos įsigijimu bei perdavimu dukrai; 11) tėvai informuoja vienas kita SMS žinute apie dukros ligą nedelsiant, kai liga pastebima; dukrai susirgus buvimo pas ieškovą M. V. metu, ieškovas privalo užtikrinti dukros gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą; 12) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki tol, kol šalių dukrai S. V. sueis šešeri metai (duomenys neskelbtini), ieškovas M. V. pasiima dukrą S. V. per dukros vasaros atostogas iki 7 kalendorinių dienų pasirinktu laiku, nuo 10 val., jei pasiėmimo diena yra ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei pasiėmimo diena yra darbo diena, iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą iki 20 val., jei sekanti diena yra ne darbo diena, arba 19 val., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą, – 17 val., jei sekanti diena yra darbo diena, į dukros gyvenamąją vietą; apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovę I. B. SMS žinute ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų; nuo tada, kai šalių dukrai S. V. sueis šešeri metai ((duomenys neskelbtini)) iki dukters pilnametystės ieškovas M. V. su dukra S. V. turi teisę praleisti 1 (vieną) mėnesį dukros vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolika) dienų iš eilės; apie šio bendravimo pradžią ieškovas informuoja atsakovę prieš 1 (vieną) mėnesį; 13) ieškovas M. V. pasiima dukrą S. V. per dukros rudens, žiemos ir pavasario atostogas iki 3 dienų pasirinktu laiku, nuo 10 val., jei pasiėmimo diena yra ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei pasiėmimo diena yra darbo diena, iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą iki 20 val., jei sekanti diena yra ne darbo diena, arba 19 val., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą, – 17:00 val., jei sekanti diena yra darbo diena, į dukros gyvenamąją vietą; apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovę I. B. SMS žinute ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų; 14) tėvai įsipareigoja pranešti vienas kitam apie numatomas atostogas su dukra užsienio valstybėje ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų SMS žinute, nurodant kelionės vietą, išvykimo ir parvykimo datą; 15) tuo atveju, kai tėvų atostogų laikas sutampa, pirmenybę turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą iš tėvų apie savo planuojamas atostogas su dukra; 16) ieškovo M. V. susitikimas su dukra S. V. negali vykti pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; šis punktas galioja nepriklausomai nuo to, kad remiantis kitais punktas šią dieną yra numatyta, kad dukrą pasiima ieškovas; 17) atsakovė I. B., atsiradus nenumatytoms priežastims, dėl kurių šioje sutartyje numatyta tvarka ieškovas M. V. negalės susitikti su dukra S. V., informuoja ieškovą SMS žinute prieš 3 kalendorines dienas, išskyrus atvejus, kai pati atsakovė šias aplinkybes sužino vėliau; 18) atsakovė I. B. informuoja ieškovą M. V. apie pasikeitusią savo ir dukros S. V. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki šioje sutartyje numatytos tėvo ir dukros bendravimo datos; 19) tėvai turi pareigą elgtis vienas su kitu pagarbiai dukros akivaizdoje, neturi teisės nuteikinėti dukros prieš kitą tėvą, dukrai girdint kalbėti apie kitą tėvą žeminančius ir nepagarbius dalykus; tėvai vienas su kitu bendrauja tiesiogiai ir nenaudoja dukros kaip tarpininko spręsti konfliktui ar pranešti informacijai; 20) ieškovas M. V. gali bendrauti su dukra S. V. ir kitokia nei šiame teismo sprendime nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo ir sąlygų susitaria su atsakove I. B.. Priteisė iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Teismo sprendimu nustatytina vaiko amžių ir poreikius atitinkanti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, apimanti bendravimą savaitgaliais, darbo dienomis, švenčių dienomis ir per atostogas.
5.2. Nors kai kurios atsakovės priešieškinyje nurodytos papildomos vaikui reikalingos išlaidos, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, gali būti vertinamos kritiškai, teismas, atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų ir kitus pirmiau išdėstytus argumentus, neturi pagrindo manyti, kad šalių vaiko būtinieji poreikiai yra mažesni nei 500 Eur per mėnesį, todėl konstatuoja, kad būtent tokie vaiko poreikiai šioje byloje yra nustatyti.
5.3. Ieškovo ir atsakovės pajamos iš esmės skiriasi. Atsakovei tenkanti sudėtinga mažo vaiko priežiūra, kaip antai, nedarbingumo laikotarpiai vaiko priežiūrai jo ligos laikotarpiais, riboja atsakovės galimybes gauti įmanomai didžiausias pajamas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad prie vaiko poreikių tenkinimo proporcingai gaunamoms pajamoms ieškovas turi prisidėti didesne dalimi.
5.4. Iš vaiko poreikių atėmus gaunamą išmoką vaikui gauta vaiko išlaikymui iš abiejų tėvų reikalinga 430 Eur (500-70) suma, tarp ieškovės atsakovo paskirstytina proporcingai jų turtinei padėčiai, konstatuojant, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo ieškovės prašoma 300 Eur.
5.5. Atsakovės priešieškinio reikalavimų kontekste pažymėjo, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl priešieškinio teiginiai, kad išlaikymas priteistinas nuo tada, kai ieškovas sumažino teikiamo išlaikymo dydį yra nepagrįsti.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nustatymo pakeisti ir priteisti iš M. V. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymo dukters S. V. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 215 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskirti l. B.. Išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:
6.1. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovei, jų nepilnamečiui vaikui neribotam laikui, atsakovės močiutės dėka, yra suteiktas būstas, atsakovė kas mėnesį moka tik su būsto išlaikymu susijusius mokesčius.
6.2. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vertino, kad atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau ši aplinkybė nėra tiksli, nes faktiškai nekilnojamasis turtas, kurio faktinė vertė iki šios dienos sudaro mažiausiai 50 000 Eur, priklauso atsakovei, nes atsakovė yra visiškai atleista nuo prievolės mokėti buto/namo nuomą, kas šiai dienai Klaipėdos mieste (arčiau centro) sudarytų vidutiniškai nuo 350-500 Eur.
6.3. Atsakovė disponuoja ir pakankamai brangia mašina (duomenys neskelbtini), o vienu metu transporto priemonių buvo net dvi, tačiau turimais duomenimis (duomenys neskelbtini) yra registruota tos pačios močiutės vardu, kuriai priklauso butas, kuriame gyvena atsakovė.
6.4. Atsakovė galimai slepia savo tikrąsias pajamas bei turtą, siekiu suklaidinti teismą ir, kad kuo daugiau būtų priežasčių prisiteisti išlaikymo iš ieškovo, nes gaunamu išlaikymu asmeninėms reikmėms galės pasinaudoti ir ji pati.
6.5. Atsakovei padeda ir jos tėvai, kurie yra pakankami pasiturintys, o ieškovas iš savo tėvų jokios finansinės paramos nesulaukia.
6.6. Atsakovė gali susirasti geriau apmokamą darbą, nes yra pakankami komunikabili/intelektuali, todėl turėtų skirti daugiau pastangų minimam siekiui įgyvendinti, o ne dvigubą finansinę naštą perkelti ieškovui.
6.7. Pažymi, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, realai pragyvena tik iš atlyginimo, dėl glaudžios bendravimo su dukryte tvarkos, jis ir taip patirs/patiria dar papildomų išlaidų dėl dukrytės poreikių, todėl priteista 300 Eur suma kas mėnesį realai viršija jo galimybes. Sutinka, kad iš jo būtų priteista 215 Eur suma, t. y. puse 430 Eur sumos reikalingos vaiko išlaikymui per mėnesį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti papildomai pateikiamus įrodymus, kurių būtinumas pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Nustatant asmens turtinę padėtį skaičiuojamas ir vertinamas būtent to asmens, o ne kitų asmenų turtas. Šiuo atveju butas, kuriame gyvena atsakovė, jai nepriklauso, todėl įtraukti jį į atsakovės „turto balansą“ nėra jokio pagrindo. Atsakovė turi dar dvi seseris, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad butas, kuriame jos močiutė leido laikinai pagyventi su vaiku, atiteks nuosavybės teise būtent atsakovei ir kad tai bus padaryta artimiausiu metu.
7.2. Jeigu atsakovės močiutė nebūtų suteikusi buto, tai atsakovė turėtų jį nuomoti ir mokėti 350-500 Eur per mėnesį, o tai reikštų, kad atsakovės išlaidos bei vaikui tenkanti išlaidų dalis būtų dar didesnės ir ieškovui tektų proporcinga išlaikymo našta kur kas didesnė.
7.3. Tai, kad atsakovė naudojasi tėvų automobiliu, vežioja vaiką į darželį ir kt., nėra jokia nuodėmė ir niekaip nepagrindžia mažesnio išlaikymo poreikio ar didesnės atsakovei tenkančios išlaikymo naštos. Ieškovo minimas prabangus automobilis (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 19 metų senumo ir jo vertė geriausiu atveju siektų 500 Eur.
Šalies argumentai
7.4. Ieškovo teiginiai apie atsakovės valdomas dvi transporto priemones, jų registraciją mamos vardu, mamos nevairavimą ir pan. neturi jokio ryšio su byla, nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir ieškovas jais remtis negali.
7.5. Teismo nustatyta vaiko išlaikymo suma yra minimali, todėl net ir norint panaudoti dalį išlaikymo asmeninėms reikmėms nebūtų ką, nes viskas yra išleidžiama vaikui. Pats ieškovas pripažįsta, kad teismo nustatyta vaiko poreikių suma yra tinkama ir jos neginčija, vadinasi jis pripažįsta, kad vaikui tiek yra išleidžiama, todėl kalbėti apie kokį nors pasipelnymą nėra jokios logikos. Atsakovė išlaiko save iš gaunamo darbo užmokesčio bei tėvų paramos, todėl jai nėra reikalinga jokia ieškovo finansinė parama, jai svarbu, kad būtų tinkamai aprūpintas vaikas.
7.6. Atsakovei susirasti nuolatinį darbą yra gana sudėtinga, nes dažnai serga vaikas, jį reikia prižiūrėti, o tuo yra nepatenkinti darbdaviai. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė yra atleista iš darbo ir šiuo metu niekur nedirba bei negauna pajamų, ieškosi darbo. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė neturi stabilių pajamų, nors tos pajamos ir taip būna gana nedidelės, kai tuo tarpu ieškovas turi pastovų ir gerai apmokamą darbą.
7.7. Ieškovas dirba tokioje srityje, kurios nei pandemija, nei karantinas nepaveikė, todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad ieškovo darbo užmokestis sumažės.
7.8. Minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamas pajamų dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. yra didinami ir minimalias pajamas gaunančio asmens atlyginimas padidės 65 eurais, išmoka vaikui padidės 3,5 Eur, todėl šios sumos yra gerokai per mažos, kad teigti, jog atsakovės finansinė padėtis iš esmės pagerės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šis padidėjimas bus realus tik tada, jeigu atsakovė ras darbą ir dirbs, kas šiuo metu yra visiškai nežinoma aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
7.9. Teismo nustatytas 500 Eur vaiko poreikių dydis realiai turėtų būti didinamas dėl infliacijos ir šiuo metu turėtų siekti 566,5 Eur. Taigi, ekonominė situacija rodo, kad vaiko išlaikymo dydį reikia didinti, o ne mažinti. Esant tokiai infliacijai mažinti vaiko išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo, tuo labiau taip, kaip siūlo ieškovas – mokėti ženkliai mažiau nei teismų praktikoje nustatytas išlaikymo minimumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
9. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
12. Atsižvelgdama į tai, kad nauji įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, naujais įrodymais grindžiami jos atsiliepime išdėstyti argumentai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad šalys yra nepilnametės dukters S. V. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys šiuo metu gyvena atskirai, nepilnametis vaikas gyvena su mama. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas teikia apeliacinį skundą nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto 300 Eur išlaikymo dydžio, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
14. Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo nevertino, kad atsakovės padėtis finansine prasme iš esmės yra geresnė nei ieškovo, todėl neteisingai paskirstė išlaikymo dydį, t. y. ieškovui nustatė mokėti 300 Eur, o atsakovei liko 130 Eur (-70 Eur valstybės skiriamas finansavimas). Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
16. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
17. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Nagrinėjamoje byloje vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad vaiko poreikiai yra 500 Eur per mėnesį, dėl vaiko poreikių dydžio byloje ginčo nėra, ginčas kilo iš esmės dėl vaiko tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio tarp vaiko tėvų paskirstymo proporcingumo.
19. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų finansinę padėtį nustatyta, kad ieškovas nekilnojamo turto neturi. Skolinių įsipareigojimų neturi. Iš byloje esančios pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovo vidutinės pajamos 2021 m. birželio-rugpjūčio mėn. siekė apie 1 300 Eur (3 940,46/3) atskaičius mokesčius. Atsakovė nurodė, kad vaikas dažnai serga, pastovų darbą susirasti sudėtinga, kai dirbo jos pajamos siekė 500 Eur atskaičius mokesčius, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovė yra atleista iš darbo ir šiuo metu niekur nedirba bei negauna pajamų. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi, pragyvenimui lėšomis prisideda jos tėvai, gyvena močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute. Taigi įvertinus šalių turtinę padėtį akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai blogesnė nei ieškovo.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
21. Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnamečiui vaikui yra (duomenys neskelbtini), vaikas dažnai serga, taigi akivaizdu, kad atsakovei šiuo metu yra sudėtinga susirasti geriau apmokamą darbą ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Vertinant ieškovo galimybes prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo pažymėtina, kad ieškovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei atsakovė piniginių lėšų skirti vaiko išlaikymui, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo ieškovės prašoma 300 Eur suma.
22. Pažymėtina, kad pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką turi tėvai. Išlaikymo suma turi būti stabili, todėl papildomos dovanos ar pramogos nėra įskaičiuojamos į išlaikymo sumą. Taip pat ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės tėvai padeda jai finansiškai ar atsakovė naudojasi savo tėvams ar močiutei priklausančiu turtu neturi įtakos šalių turtinės padėties vertinimui, todėl atmestini apelianto argumentai, susiję su atsakovės vairuojamu automobiliu bei atsakovės gyvenimu močiutės bute bei dėl šių aplinkybių nepatiriamomis išlaidomis.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013.).
24. Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė siekia iš ieškovo prisiteisti didesnę išlaikymo sumą, kad galėtų dalį šių pinigų panaudoti savo interesams.
25. Pažymėtina, kad CK 3.203 straipsnyje įtvirtinta, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Taigi ieškovas turėdamas duomenų apie netinkamą vaiko išlaikymo panaudojimą gindamas vaiko interesus turi teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ne vaiko interesams.
26. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl turint duomenų apie atsakovės turtinės padėties pagerėjimą, įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
27. Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybių teikti savo nepilnamečiui vaikui 300 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio vaiko geriausius interesus, ir nepažeis ieškovo bei atsakovės interesų pusiausvyros (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. B. iš atsakovo M. V. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.