Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui V. K., tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno VGTPT), dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 100 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 ieškovas buvo nuteistas. Nuosprendis įsiteisėjo, kadangi atsakovas neparengė ir nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundo, dėl ko ieškovas pradėjo atlikinėti jam paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, melavo, žadėdamas visus neaiškumus dėl baudžiamosios bylos medžiagos surašyti apeliaciniame skunde. 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovas buvo atėjęs ir davė ieškovui pasirašyti baltus lapus, teigdamas, jog surašys apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė. Pats apeliacinio skundo nerašė, nes laukė kol jį surašys ir jam atsiųs atsakovas, tačiau 2015 m. sausio mėn. jau gavo įsiteisėjusį nuosprendį. Ieškovas atsakovui, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, skambino keletą kartų 2015 m. sausio ir vasario mėn. iš nelegalaus mobilaus telefono, dėl ko yra nubaustas. Jei atsakovas būtų sąžiningai elgęsis ir būtų surašęs apeliacinį skundą, ieškovas tikrai būtų išteisintas. Pats ieškovas dalyvavo nuosprendžio paskelbime ir gavo nuosprendžio kopiją. Buvo teisiamas septintą kartą, visada būdavo laiku surašomi apeliaciniai skundai, pats jis teisinių žinių surašyti skundą neturi. Gavęs nuosprendį po paskelbimo kito advokato neieškojo, pats savo jėgomis rašė prašymus teismams, tačiau teismai visus jo prašymus atmetė, o dėl kito gynėjo paskyrimo į VGTPT kreipėsi 2015 m. liepos mėn. pradžioje. Atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašė teismo jį išteisinti, tačiau jo neužtarė, niekada nebuvo atėjęs pas ieškovą pakalbėti dėl bylos, nors ieškovas to prašė. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, jog jis nepagrįstai buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat žala pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija ir kt., kurią ieškovas vertina 100 000,00 Eur. Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. Kauno VGTPT pavedimu jis buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam (ieškovui), ginant jį pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje dėl nužudymo. 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., paskiriant jam subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio paskelbime atsakovas nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, kadangi tą dieną dalyvavo Lietuvos Advokatų tarybos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta laikinai išbraukti jį iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki išnyks išbraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Esant tokiai situacijai, taip pat teismui atmetus atsakovo prašymus laikinai sustabdyti Lietuvos Advokatų tarybos sprendimo vykdymą, atsakovas, kaip advokatas, objektyviai neturėjo įgaliojimų teikti ieškovui bet kokią teisinę pagalbą. 2015 m. kovo 26 d. Advokatų taryba priėmė naują sprendimą „dėl sprendimo pripažinti V. K. advokatu panaikinimo“, o 2015 m. kovo 24 d. Kauno VGTPT įsakymu nutraukė sutartį su atsakovu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Taigi, atsakovas neturėjo teisės paruošti apeliacinio skundo ieškovo baudžiamojoje byloje, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė jokios žalos ieškovui. Be to, tarp šalių jokio žodinio susitarimo parengti apeliacinį skundą nebuvo. Ieškovo nurodomos aplinkybės, neva pagrindžiančios jo nekaltumą, buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir teismas visa tai įvertino. Ieškovas tinkamai į VGTPT kreipėsi tik 2015 m. birželio mėn., nenurodydamas pateisinamų priežasčių. Be to, pagal BPK 312 str. ieškovas pats turi teisę teikti apeliacinį skundą teismui, tačiau jis praleido visus terminus, o raštu savo valios dėl apeliacinio skundo surašymo neišreiškė. Jokių tuščių lapų su ieškovo parašu nebuvo, be to, kadangi jis buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų, jis net fiziškai negalėjo lankytis pas atsakovą tardymo izoliatoriumi. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovo nurodytos priežastys, kodėl jis nebegalėjo teikti ieškovui teisinių paslaugų, yra objektyvios ir pateisinamos, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, dirbdamas advokatu, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar aplaidžiai ėjęs savo pareigas. Esant tokiai situacijai, antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui privalėjo kontroliuoti Kauno VGTPT. Ieškovas taip pat galėjo pats apskųsti teismo nuosprendį arba kreiptis į VGTPT ir gauti teisinę pagalbą. Vien apeliacinio skundo surašymas nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas būtų panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovo patirta neturtinė žala susijusi su jam paskirta bausme, tačiau ne su atsakovo veiksmais, be to, ieškovas nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Remiantis Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 008, pagal kurias buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė, nėra teisinio pagrindo laikyti šį įvykį draudžiamuoju ir manyti, kad atsakovas ieškovui padarė moralinę žalą.Trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 16 d. Kauno VGTPT pavedimu atsakovas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam (ieškovui) K. S., ginant jį pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje dėl nužudymo. 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu b. b. Nr. 1-293-348/2014 K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir jam paskirta subendrinta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 731 Lietuvos Advokatūra informavo advokatą V. K. apie 2014 m. lapkričio 20 d. 14:30 val. įvyksiantį svarstymą dėl jo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo; 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatūra nusprendė laikinai jį išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, o 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Lietuvos Advokatūros Advokatų taryba panaikino sprendimą pripažinti V. K. advokatu. 2015 m. kovo 24 d. Kauno VGTPT įsakymu buvo nutraukta 2005 m. lapkričio 22 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis Nr. NB-08, sudaryta su advokatu V. K.. V. K. kreipėsi su skundu (2014 m. gruodžio 30 d.) bei patikslintu skundu (2015 m. sausio 13 d.) į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatūros sprendimą ir laikinai sustabdyti jo vykdymą. Teismas taip pat nustatė, kad byloje pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. atsakymas į ieškovo skundą, 2016 m. kovo 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus pranešimas dėl ieškovo prašymo persiuntimo, 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Advokatūros atsakymas dėl advokatų V. K. ir J. T. profesinės veiklos, 2016 m. vasario 12 d. VGTPT raštas dėl 2016 m. sausio 20 d. prašymo, 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo atsakymas į ieškovo prašymą, Vilniaus pataisos namų gauti bei teismui pateikti dokumentai, Siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnalo kopija, ieškovo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės bei ieškovo gautų laiškų duomenys, Kauno VGTPT 2016 m. rugpjūčio 2 d. bei 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymai dėl ieškovo kreipimosi į tarnybą, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo (advokato) civilinė atsakomybė buvo apdrausta „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pagal Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 008.Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, buvimo, nes remiantis BPK 312 str. 1 d., nuteistojo gynėjas nėra vienintelis subjektas, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio. Tai, kad ieškovas tikėjosi ir laukė, kol atsakovas surašys jo baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą, nepateikiant teismui įrodymų, jog raštu būtų išreiškęs valią, kad atsakovas surašytų apeliacinį skundą, nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo, priešingai, toks ieškovo pasyvus elgesys neatitinka atidumo ir rūpestingo reikalavimų. Nors ieškovas nurodo, kad jis yra teisiškai neišprusęs, tačiau jis buvo teisiamas septintą kartą, todėl teismo nuosprendžio apskundimo tvarką neabejotinai žinojo, be to, aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma teismo nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu, o įrodymų, jog nuteistasis nuo pat nuosprendžio apskundimo termino pradžios atliko būtinus veiksmus, siekdamas apskųsti procesinį dokumentą, su kuriuo jis nesutinka, nepateikė. Ta aplinkybė, jog 2015 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas žinojo apie jam suteiktą apeliacijos teisę ir galėjo imtis atitinkamų priemonių ginti savo galimai pažeistas teises. Kita vertus, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, prašymo netenkino, nurodydamas, kad ieškovas (nuteistasis) nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.Teismas pažymėjo ir tai, jog teismo nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 20 d., įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., o ieškovas, teismo nuosprendžio kopiją gavęs jo paskelbimo metu teisiamajame posėdyje, kuriame jam buvo išaiškina jo apskundimo tvarka ir terminai, teigia skambinęs atsakovui ir rašęs jam laišką tik 2015 m. sausio mėn., į Kauno VGTPT pirmą kartą kreipėsi tik 2015 m. birželio 8 d., kas taip pat įrodo ieškovo nerūpestingumą. Be kita ko, ieškovas, teigdamas, jog skambino atsakovui mobiliuoju telefonu, neįrodė šių aplinkybių. Priešingai, iš ieškovo skambučių išrašo matyti, jog atsakovui nebuvo skambinta. Tai, kad nebuvo skambinta iš pataisos namų telefono pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, o ieškovo paaiškinimai, jog buvo skambinta iš neteisėtai turimo telefono, neįrodo skambinimo fakto dėl jų nepatikimumo. Teismas ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovo lankymosi pas jį, tuščių lapų pasirašymo, taip pat laikė nepagrįstomis jokiais patikimais įrodymais, o tai, kad atsakovas 2015 m. vasario 11 d. lydraščiu grąžino ieškovui jo dokumentus, taip pat neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovui atvykus pas ieškovą buvo pasirašoma ant tuščių lapų, žadant surašyti apeliacinį skundą, prieštaringi, kadangi teismo nuosprendis priimtas tik 2014 m. lapkričio 20 d., todėl vien ieškovo paaiškinimų pagrindu teismas neturėjo pagrindo daryti patikimų išvadų dėl susitarimo parengti apeliacinį skundą.Teismas, remdamasis BPK 312 str. 5 d., kurioje nurodyta, jog nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai, darė išvadą, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad raštu išreiškė atsakovui valią, kad pastarasis surašytų baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą. Byloje nėra jokių tikėtinų įrodymų apie ieškovo nurodomą žodinį susitarimą su atsakovu dėl apeliacinio skundo surašymo, o net ir buvus tokiems žodiniams susitarimams tarp šalių, esant imperatyviam BPK reglamentavimui, tokia aplinkybė nesukurtų atsakovui pareigos surašyti apeliacinį skundą, kurios pažeidimas suponuotų atsakovo neteisėtus veiksmus civilinių teisinių santykių prasme.Atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą taip pat eliminuoja byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, vėliau buvo panaikintas sprendimas pripažinti jį advokatu ir su juo nutraukta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis. Taigi, atsakovas, net ir esant ieškovo prašymui surašyti apeliacinį skundą, objektyviai to negalėjo daryti, t. y. neturėjo tam teisės. Būtent apeliacinio skundo surašymas, esant tokioms aplinkybėms, suponuotų neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. įgaliojimų viršijimą, todėl ir ši aplinkybė leido teismui daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai nelėmė žalos ieškovui buvimo.Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog jis nuosprendžio paskelbime nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, tai patvirtina Lietuvos Advokatūros 2014 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. 731 apie 2014 m. lapkričio 20 d. 14:30 val. įvyksiantį svarstymą dėl V. K. laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga teisingam ginčo išnagrinėjimui ir nesusijusi su atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, būdamas ieškovo gynėju baudžiamojoje byloje, būtų netinkamai ar nekvalifikuotai gynęs ieškovą, veikęs prieš jo interesus, teisme gynęs ieškovą aplaidžiai ir nerūpestingai, ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas galėjo patirti žalą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimo.Pasak teismo, ieškovas taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (kurių neteisėtumo teismas neturi pagrindo konstatuoti) ir atsiradusios žalos, kadangi vien apeliacinio skundo surašymo faktas nereiškia, jog ieškovas apeliacinės instancijos teismo būtų išteisintas, o duomenų, jog šiuo metu būtų priimtas ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis, byloje nėra. Be to, šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo nurodomos aplinkybės dėl nuosprendžio nepagrįstumo buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovo samprotavimai, kad Lietuvos apeliacinis teismas neabejotinai būtų jį išteisinęs, nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo nesurašymo faktas savaime yra vienintelė jo patirtos neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, o žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 str., turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus grindžia jo nuteisimu 11 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą ir vagystę, tačiau byloje nenustatyta, jog yra priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo atžvilgiu priimto nepalankaus teismo nuosprendžio.Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus ir nenustatęs, kad atsakovas, veikdamas kaip ieškovo gynėjas, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, veikęs aplaidžiai, nerūpestingai ar prieš ieškovo interesus, taip pat nenustatęs kitų neteisėtų atsakovo veiksmų, sprendė, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 000,00 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismas nustatė, kad atsakovas jokių duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis nepranešė tarnybai apie bylą ir jos neinformavo, kad ieškovas liko be gynėjo, bei niekaip dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė bylos išnagrinėjimo tikslus, nesurašė sprendimo pagal taisykles (be turinio), nenurodė motyvų, sprendimą iš esmės grindė prielaidomis ir nieko nepagrįstais rašytiniais įrodymais, kas lėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo. Laiku surašytas ir paduotas apeliacinis skundas sukeltų ieškovo išteisinimą ir priešingai, nesukeltų jo įkalinimo, kas yra priežastinis ryšys deliktui atsirasti.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nuo 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovui, kaip advokatui, praradus praktikuojančio advokato statusą bei įgaliojimus, jis toliau K. S. teikti bet kokią teisinę pagalbą - patekti ir susitikti su juo tardymo izoliatoriuje, konsultuoti, tartis ar pažadėti apskųsti pirmos instancijos teismo nuosprendį bei rengti kitus procesinius dokumentus - teisiškai negalėjo, t. y. objektyviai neturėjo tam galimybės ir teisės bei įgaliojimų, todėl jokios žalos ieškovui nepadarė ir padaryti negalėjo. Teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas bylos išnagrinėjimo taisyklių, vadovaujantis įstatymu, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino šalių pateiktus teismui rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, argumentuotai pasisakė kodėl atmeta vienus ar kitus šalių pateiktus įrodymus, todėl priėmė ištirtais įrodymais pagrįstą ir teisingą sprendimą.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Byloje nustatyta, kad apeliantas prieš tai buvo teistas 7 kartus, todėl gerai žinojo kaip ginti savo teises. Apelianto samprotavimai, jog Lietuvos apeliacinis teismas neabejotinai būtų jį išteisinęs, nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo nesurašymo faktas savaime yra vienintelė jo patirtos neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą atsakovo V. K. katei konstatuoti. Natūralu, kad teismo nuosprendis - 11 m. nelaisvės - galėjo suketi dvasinio/emocinio pobūdžio išgyvenimus apeliantui, tačiau tarp jų nėra teisino ryšio su atsakovo veiksmais ir apeliacinio skundo nepateikimu.Trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovui teigiant, kad atsakovas, veikdamas kaip jo gynėjas, savo neteisėtais veiksmais, t. y. elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai, nesurašė apeliacinio skundo, dėl ko ieškovas yra įkalintas 11 metų ir patyrė 100 000 Eur dydžio neturtinę žalą.LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimtas c. b. Nr. 3K-3-467/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas nevertino, jog žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis nepranešė tarnybai apie baudžiamąją bylą ir jos neinformavo, kad ieškovas liko be gynėjo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).Nagrinėjamu atveju, ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovas. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad byloje nėra jokių tikėtinų įrodymų apie ieškovo nurodomą žodinį susitarimą su atsakovu dėl apeliacinio skundo surašymo ar, kad atsakovas, veikdamas kaip ieškovo gynėjas, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, veikęs aplaidžiai, nerūpestingai ar prieš ieškovo interesus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 20 d., jis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., o ieškovas, teismo nuosprendžio kopiją gavo jo paskelbimo metu teisiamajame posėdyje, kuriame jam buvo išaiškina jo apskundimo tvarka ir terminai. Aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma teismo nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, patvirtino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, apeliantas teisiamas septintą kartą, kas taip pat rodo, jog nuosprendžio apskundimo tvarka jam buvo žinoma, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė jokių duomenų, kad pats siekė pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Juo labiau, kad BPK 312 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti ne tik nuteistojo gynėjas, bet ir pats nuteistasis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas į Kauno VGTPT pirmą kartą kreipėsi tik 2015 m. birželio 8 d., kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodo ieškovo nerūpestingumą bei neatitinka atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos, nes apelianto teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo paneigti surinktais ir teismo ištirtais faktiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, detaliai aptarė visus atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl apelianto argumentas, jog skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į jo argumentus, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovas buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, vėliau panaikintas sprendimas pripažinti jį advokatu ir su juo nutraukta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis, apelianto argumentai, kad būtent atsakovas turėjo informuoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog ieškovas liko be gynėjo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pats asmuo (ieškovas) turi rūpintis savo teisių tinkamu įgyvendinimu, o ne šią pareigą perkelti atsakovui.Pasak apelianto, laiku surašytas ir paduotas apeliacinis skundas sukeltų jo išteisinimą ir priešingai, nesukeltų jo įkalinimo, kas yra priežastinis ryšys deliktui atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo padavimas ir jo priėmimas teisme jokiu būdu nereiškia, kad skundas visais atvejais turi būti patenkintas. Apeliacija yra tik neįsiteisėjusio pirmosios instancijos nuosprendžio peržiūrėjimas teismine (apeliacine) tvarka, nereiškianti privalomo procesinio sprendimo panaikinimo, todėl apelianto deklaratyvūs ir nieko nepagrįsti teiginiai, kad paduotas apeliacinis skundas neabejotinai būtų sukėlęs jo išteisinimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Į esminius skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Ieškovui K. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų jos išlaidų. Iš teismui pateiktos 2017 m. sausio 20 d. pažymos Nr. (2.16) NTP-7-842 matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme ieškovui valstybės išlaidos sudaro 150,54 Eur. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, 150,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei neatlygintinos (CPK 96 str. 2 d., 99 str.).Atsakovas V. K. bei trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.