Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui V. K., tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno VGTPT), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

7. Trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant (El. b. t. 2, b. l. 46), šio trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas vadovaujantis CPK 247 straipsniu nagrinėja bylą trečiajam asmeniui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

8. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo civilinės atsakomybės atlyginti ieškovui neturtinę žalą. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas, veikdamas kaip jo gynėjas, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai nesurašė apeliacinio skundo, dėl ko ieškovas yra įkalintas 11 metų ir patyrė 100 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsakovas teigia, jog, viena vertus, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas prašė jo surašyti apeliacinį skundą, kita vertus, atsakovą nuo 2014 m. lapkričio 21 d. laikinai išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašų, jis neturėjo įgaliojimų teikti ieškovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei surašyti apeliacinio skundo. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo teikiant teisinę pagalbą ieškovui bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

9. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, ieškovas buvo atstovaujamas advokato, o atsakovas – teisininkas, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino ieškovo naštą įrodinėti, taip pat ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, jų pateikimo.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11.1. 2014 m. liepos 16 d. Kauno VGTPT pavedimu atsakovas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam (ieškovui) K. S., ginant jį pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje dėl nužudymo (El. b. t. 1, b. l. 19). 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė (El. b. t. 1, b. l. 43-55). 2014 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 731 Lietuvos Advokatūra informavo advokatą V. K. apie 2014 m. lapkričio 20 d. 14:30 val. įvyksiantį svarstymą dėl jo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo (El. b. t. 1, b. l. 20). 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatūra nusprendė laikinai išbraukti V. K. iš praktikuojančių advokatų sąrašo (El. b. t. 1, b. l. 21). 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Lietuvos Advokatūros Advokatų taryba panaikino sprendimą pripažinti V. K. advokatu (El. b. t. 1, b. l. 22). 2015 m. kovo 24 d. Kauno VGTPT įsakymu buvo nutraukta 2005 m. lapkričio 22 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis Nr. NB-08, sudaryta su advokatu V. K. (El. b. t. 1, b. l. 23). V. K. kreipėsi su skundu (2014 m. gruodžio 30 d.) bei patikslintu skundu (2015 m. sausio 13 d.) į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatūros sprendimą ir laikinai sustabdyti jo vykdymą (El. b. t. 1, b. l. 81-88). Byloje taip pat pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. atsakymas į ieškovo skundą (El. b. t. 1, b. l. 171-173), 2016 m. kovo 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus pranešimas dėl ieškovo prašymo persiuntimo (El. b. t. 1, b. l. 174), 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Advokatūros atsakymas dėl advokatų V. K. ir J. T. profesinės veiklos (El. b. t. 1, b. l. 175), 2016 m. vasario 12 d. VGTPT raštas dėl 2016 m. sausio 20 d. prašymo (El. b. t. 1, b. l. 176), 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo atsakymas į ieškovo prašymą (El. b. t. 1, b. l. 177), Vilniaus pataisos namų gauti bei teismui pateikti dokumentai, Siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnalo kopija, ieškovo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės bei ieškovo gautų laiškų duomenys (El. b. t. 1, b. l. 178-181; t. 2, b. l. 12-14, 18-25, 27-28, 40-41), Kauno VGTPT 2016 m. rugpjūčio 2 d. bei 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymai dėl ieškovo kreipimosi į tarnybą (El. b. t. 2, b. l. 32-33, 55-67), Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti (El. b. t. 2, b. l. 85-86). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog atsakovo (advokato) civilinė atsakomybė buvo apdrausta „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (El. b. t. 1, b. l. 56-58) pagal Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 008 (El. b. t. 1, b. l. 131-138).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

12. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

13. CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jei skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Kalte pripažįstama tai, kad asmuo nesugebėjo taip elgtis, kaip būtų galima protingai iš jo tikėtis. Asmens elgesys konkrečioje situacijoje turi atitikti įstatymuose, kituose teisės aktuose ar teisės šaltiniuose esančius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių. Neturi būti per ne lyg didelio skolininko elgesio ir žalos atotrūkio, t. y. žala neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys.

14. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, buvimo dėl šių motyvų:

14.1. Ieškovas neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, kurių neteisėtumas pasireiškė apeliacinio skundo ieškovo baudžiamojoje byloje nesurašymu, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. BPK įtvirtinta teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuteistojo gynėjas nėra vienintelis subjektas, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio. Tai, kad ieškovas tikėjosi ir laukė, kol atsakovas surašys jo baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą, nepateikiant teismui įrodymų, jog raštu būtų išreiškęs valią, kad atsakovas surašytų apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo, priešingai, toks ieškovo pasyvus elgesys neatitinka atidumo ir rūpestingo reikalavimų. Nors ieškovas nurodo, kad jis yra teisiškai neišprusęs, tačiau jis teismo buvo teisiamas septintą kartą, todėl teismo nuosprendžio apskundimo tvarką neabejotinai buvo žinoma, be to, aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma teismo nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu (El. b. t. 2, b. l. 92-94), o įrodymų, jog nuteistasis nuo pat nuosprendžio apskundimo termino pradžios atliko būtinus veiksmus, siekdamas apskųsti procesinį dokumentą, su kuriuo jis nesutinka, nepateikė. Ta aplinkybė, jog 2015 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas žinojo apie jam suteiktą apeliacijos teisę ir galėjo imtis atitinkamų priemonių ginti savo galimai pažeistas teises. Kita vertus, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, prašymo netenkino, nurodydamas, kad ieškovas (nuteistasis) nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių (El. b. t. 2, b. l. 85-86).

14.2. Pažymėtina ir tai, jog teismo nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 20 d., jis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., o ieškovas, teismo nuosprendžio kopiją gavęs jo paskelbimo metu teisiamajame posėdyje, kuriame jam buvo išaiškina jo apskundimo tvarka ir terminai, teigia skambinęs atsakovui ir rašęs jam laišką tik 2015 m. sausio mėn., į Kauno VGTPT pirmą kartą kreipėsi tik 2015 m. birželio 8 d. (2 t., El. b. l. 55-56), kas taip pat įrodo ieškovo nerūpestingumą. Be kita ko, ieškovas, teigdamas, jog skambino atsakovui mobiliuoju telefonu, neįrodė šių aplinkybių. Priešingai, iš ieškovo skambučių išrašo matyti, jog atsakovui nebuvo skambinta (El. b. t. 2, b. l. 18-22). Tai, kad nebuvo skambinta iš pataisos namų telefono pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, o ieškovo paaiškinimai (CPK 186 straipsnis), jog buvo skambinta iš neteisėtai turimo telefono, neįrodo skambinimo fakto dėl jų nepatikimumo. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovo lankymosi pas jį, tuščių lapų pasirašymo, taip pat nepagrįstos jokiais patikimais įrodymais, o tai, kad atsakovas 2015 m. vasario 11 d. lydraščiu grąžino ieškovui jo dokumentus (El. b. t. 1, b. l. 180), taip pat neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovui atvykus pas ieškovą buvo pasirašoma ant tuščių lapų, žadant surašyti apeliacinį skundą, prieštaringi, kadangi teismo nuosprendis priimtas tik 2014 m. lapkričio 20 d. Todėl vien ieškovo paaiškinimų pagrindu teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl susitarimo parengti apeliacinį skundą.

14.3. BPK 312 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai. Minėta, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, jog ieškovas raštu išreiškė atsakovui valią, kad pastarasis surašytų baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą. Byloje nėra jokių tikėtinų įrodymų apie ieškovo nurodomą žodinį susitarimą su atsakovu dėl apeliacinio skundo surašymo, o net ir buvus tokiems žodiniams susitarimams tarp šalių, esant imperatyviam BPK reglamentavimui, tokia aplinkybė nesukurtų atsakovui pareigos surašyti apeliacinį skundą, kurios pažeidimas suponuotų atsakovo neteisėtus veiksmus civilinių teisinių santykių prasme;

14.4. Atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą taip pat eliminuoja byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. buvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, vėliau buvo panaikintas sprendimas pripažinti jį advokatu ir su juo nutraukta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis (El. b. t. 1, b. l. 21-23). Taigi, atsakovas, net ir esant ieškovo prašymui surašyti apeliacinį skundą, objektyviai to negalėjo daryti, t. y. neturėjo tam teisės. Būtent apeliacinio skundo surašymas, esant tokioms aplinkybėms, suponuotų neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. įgaliojimų viršijimą, todėl ir ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai nelėmė žalos ieškovui buvimo;

14.5. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog jis nuosprendžio paskelbime nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, tai patvirtina Lietuvos Advokatūros 2014 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. 731 apie 2014 m. lapkričio 20 d. 14:30 val. įvyksiantį svarstymą dėl V. K. laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo (El. b. t. 1, b. l. 20), tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga teisingam ginčo išnagrinėjimui ir nesusijusi su atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, būdamas ieškovo gynėju baudžiamojoje byloje, būtų netinkamai ar nekvalifikuotai gynęs ieškovą, veikęs prieš jo interesus, teisme gynęs ieškovą aplaidžiai ir nerūpestingai, ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas galėjo patirti žalą (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimo;

14.6. Ieškovas taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (kurių neteisėtumo teismas neturi pagrindo konstatuoti) ir atsakovui atsiradusios žalos, kadangi vien apeliacinio skundo surašymo faktas nereiškia, jog ieškovas apeliacinės instancijos teismo būtų išteisintas, o duomenų, jog šiuo metu būtų priimtas ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis, byloje nėra. Be to, šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo nurodomos aplinkybės dėl nuosprendžio nepagrįstumo buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovo samprotavimai, kad Lietuvos apeliacinis teismas neabejotinai būtų jį išteisinęs, nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo nesurašymo faktas savaime yra vienintelė jo patirtos neturtinės žalos atsiradimo priežastis;

14.7. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, o žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus grindžia jo nuteisimu 11 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą ir vagystę. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog yra priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo atžvilgiu priimto nepalankaus teismo nuosprendžio.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus ir nenustatęs, kad atsakovas, veikdamas kaip ieškovo gynėjas, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, veikęs aplaidžiai, nerūpestingai ar prieš ieškovo interesus, taip pat nenustatęs kitų neteisėtų atsakovo veiksmų, sprendžia, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 000,00 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

16. Aplinkybės, susijusios su valstybės garantuojamos pagalbos priimtais sprendimais dėl nemokamos teisinės pagalbos ieškovui teikimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.

17. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas jokių duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (El. b. t. 1, b. l. 2-3), žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.