Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto asociacijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto asociacijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. V.-L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Asociacijos nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konsultacijų srautas“, išanalizavusi Asociacijos finansinius dokumentus, nustatė, kad nuo pat įsteigimo Asociacija valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir su jais susijusių dokumentų. Asociacijos prezidentė R. V.-L. nėra perdavusi nemokumo administratorei Asociacijos turto ir lėšų, nėra perdavusi 2015–2021 m. veiklos bei finansinės atskaitomybės dokumentų. Todėl iš atsakovės priteistina žala, kurią sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. nutartimis patvirtinta Asociacijos kreditorių finansinių reikalavimų 429 067,37 Eur suma, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nustatyta 5 MMA bazinio atlygio suma (3 650 Eur) už bankroto proceso administravimą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtinta 1 600 Eur administravimo išlaidų sąmata, 2022 m. gegužės 27 d. pirmajame Asociacijos kreditorių susirinkime kreditorių patvirtinta 9 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata ir neperduoto Asociacijos turto vertė – 12 141 Eur, iš viso 455 458,37 Eur.

4. Ieškovės vertinimu, jeigu Asociacijos prezidentė R. V.-L. nebūtų sąmoningai blogai valdžiusi Asociacijos ir atlikusi neteisėtų veiksmų, Asociacija būtų galėjusi įvykdyti prievoles, nebūtų susidariusios Asociacijos bankroto administravimo išlaidos ir kreditorių reikalavimai, t. y. neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas tų veiksmų, kurie privedė Asociaciją prie tyčinio bankroto. Kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, ir tos įmonės kreditorių patirta žala, priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditorių patirtos žalos yra preziumuojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. 1997 m. gegužės 7 d. buvo įsteigta Asociacija, jos prezidentės pareigas ėjo atsakovė R. V.-L.. 2007 m. birželio 26 d. UAB „Medicinos bankas“ ir (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu pastarajai bendrovei buvo suteiktas 448 000 Lt kreditas, kuris turėjo būti grąžintas iki 2017 m. birželio 3 d. 2008 m. sausio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 kredito suma padidinta iki 648 809,60 Eur, numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas hipoteka, laidavimo sutartimis su R. V., G. L. (G. L.), paprastu neprotestuotinu vekseliu. 2008 m. birželio 28 d. papildomu susitarimu Nr. 2 kredito suma padidinta iki 1 003 822 Eur. 2008 m. gruodžio 18 d. papildomu susitarimu Nr. 3 kredito suma sumažinta iki 955 180,01 Eur ir pakeistas metinės palūkanų normos apskaičiavimas bei prisiimtų reikalavimų užtikrinimui įkeistos kredito gavėjos piniginės lėšos kredito davėjos banko sąskaitose ir turtinės teisės į jas. 2009 m. rugpjūčio 5 d. papildomu susitarimu Nr. 4 pakeistas kredito grąžinimo grafikas ir nustatyta pradelstų kredito palūkanų mokėjimo tvarka.

17. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-673-565/2011 patvirtino UAB „Medicinos bankas“ ir (duomenys neskelbtini), R. V. bei G. L. 2011 m. liepos 1 d. sudarytą taikos sutartį, kuria R. V. ir G. L. kartu su (duomenys neskelbtini) pripažinti skolingais UAB „Medicinos bankas“ 1 170 086,67 Eur ir įsipareigojo grąžinti skolą pagal taikos sutartimi nustatytą grafiką. Siekiant užtikrinti taikos sutarties įvykdymą, (duomenys neskelbtini) įsipareigojo UAB „Medicinos bankas“ naudai įkeisti kilnojamąjį turtą, o atsakovė R. V. – hipoteka įkeisti žemės sklypą. Taikos sutartimi (duomenys neskelbtini), R. V. bei G. L. įsipareigojo UAB „Medicinos bankas“ pateikti Asociacijos laidavimą 6 metų terminui.

18. UAB „Medicinos bankas“ ir Asociacija 2011 m. liepos 1 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2011-288, kuria Asociacija, kaip laiduotoja, solidariai laidavo UAB „Medicinos bankas“ už (duomenys neskelbtini), R. V. ir G. L. įsipareigojimų pagal 2011 m. liepos 1 d. taikos sutartį tinkamą įvykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu priteisė UAB „Medicinos bankas“ iš Asociacijos 1 000 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme. Pagal šį sprendimą 2014 m. rugsėjo 11 d. išduotas vykdomasis raštas. UAB „Medicinos bankas“ 2019 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teises pagal 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutartį Nr. 2011-288 perleido UAB „EDS INVEST 2“.

19. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. iškėlė G. L. ir R. V.-L. fizinių asmenų bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi G. L. ir R. V.-L. bankroto byla baigta ir nurašyti bankrutavusių asmenų likę nepatenkinti reikalavimai: UAB „EDS INVEST 2“ (reikalavimas perimtas iš UAB „Medicinos bankas“) – 1 896 745,70 Eur; AB Swedbank – 1 287 200,16 Eur; antstolio Aleksandro Selezniovo – 1 409,33 Eur; antstolės Brigitos Tamkevičienės – 64,13 Eur; antstolės Linos Pužienės – 120,15 Eur; Lietuvos centrinės kredito unijos (reikalavimas perimtas iš Pajūrio kredito unijos) – 9 263,73 Eur; Liucijos Višomirskienės – 28 434,57 Eur; antstolės Vidos Daugirdienės – 327,34 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 102,32 Eur.

20. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė Asociacijai nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Konsultacijų srautas“ ir jai nustatytas 5 MMA dydžio bazinis atlygis. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino pradinę 1 600 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, pirmajame Asociacijos kreditorių susirinkime 2022 m. gegužės 27 d. patvirtinta 9 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata.

21. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutarė paskirti bankrutuojančios Asociacijos buvusiai vadovei R. V.-L. 5 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną pareigos perduoti nemokumo administratorei Asociacijos turtą ir dokumentus nevykdymo dieną.

22. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. nutartimis patvirtintas bankrutuojančios Asociacijos kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, kurių bendras dydis – 429 068,37 Eur (pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta neteisinga bendra kreditorių reikalavimų suma). Šiame sąraše nurodyta, kad UAB „EDS INVEST 2“ reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu, sudaro 291 140,53 Eur, antru etapu – 135 589,78 Eur, iš viso 426 730,31 Eur, KB „Katos grupė“ reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu, sudaro 421,68 Eur, antstolio Jono Petriko reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu, sudaro 131,66 Eur, Avia Solutions Group Arena, UAB reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu, sudaro 49,41 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu, sudaro 1 434,20 Eur, antstolės Vidos Daugirdienės reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu, sudaro 301,11 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi nutarta likviduoti bankrutuojančią Asociaciją dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 11 d.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-715-642/2022 pripažino likviduojamos dėl bankroto Asociacijos bankrotą tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismas, pripažindamas Asociacijos bankrotą tyčiniu, vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktais (Asociacijos valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su Asociacijos valdymu; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai; Asociacijos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Asociacijos skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai).

24. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl tyčinio Asociacijos bankroto nustatytos tokios aplinkybės: 1) Asociacija, 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutartimi Nr. 2011-288 laiduodama už (duomenys neskelbtini) 1 170 086,67 Eur prievoles, laidavimo metu neturėjo laiduotos prievolės apimties turto; (duomenys neskelbtini) nevykdant prievolių, kreditorius išieškojimą nukreipė į laiduotoją; tokio sandorio sudarymas – sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas (nutarties 30–31 punktai); 2) Asociacijos buvusi vadovė R. V.-L. neperdavė nemokumo administratorei turto ir visų dokumentų, o dalis perduotų dokumentų yra klaidingi, kadangi buvusios Asociacijos vadovės sudarytas ir pateiktas į bylą Asociacijos balansas neatitinka realios padėties (nutarties 32–33, 35 punktai); 3) R. V.-L. 2011 m. iš Asociacijos banko sąskaitos išsigrynino 60 136,70 Eur, 2012 m. – 10 904,48 Eur, 2013 m. – 21 646,78 Eur, 2014 m. – 56 763,85 Eur (iš viso 149 451,81 Eur), ir nepagrindė įrodymais šių išgrynintų lėšų panaudojimo; laidavusi už (duomenys neskelbtini) prievoles, R. V.-L. nepagrįstai grynino Asociacijos pinigus (nutarties 34 punktas); 4) R. V.-L iš 2014 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-162/2014 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. išduoto vykdomojo rašto žinojo, kad Asociacija yra nemoki, tačiau į teismą inicijuoti bankroto bylą, nesikreipė (nutarties 36 punktas); 5) Asociacija neteikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų, nors tai įpareigoja teisės aktai, ir padarė išvadą, jog Asociacijos prezidentė R. V.-L. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą (nutarties 41 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-1128-467/2022, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. V.-L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, atskirąjį skundą atmetė ir nutartį paliko nepakeistą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, priteisiant žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto

25. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 41 punktas).

26. Civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovei nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama bendrovės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė bendrovę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis. Jei bendrovės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

28. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 48 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Nagrinėjamoje byloje likviduojama dėl bankroto Asociacija, atstovaujama nemokumo administratorės, pareiškė ieškinį atsakovei buvusiai Asociacijos prezidentei R. V.-L., prašydama iš jos priteisti žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimą, kurį sudaro 429 067,37 Eur bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, 3 650 Eur bazinio atlygio nemokumo administratorei dydis už bankroto proceso administravimą, nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, 1 600 Eur administravimo išlaidų sąmata, patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, ir 2022 m. gegužės 27 d. pirmajame Asociacijos kreditorių susirinkime patvirtinta 9 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 141 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro atsakovės neperduoto nemokumo administratorei Asociacijos turto vertė.

30. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje dėl Asociacijos bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytas aplinkybes, kad Asociacija nemoki buvo jau 2014 metais, o atsakovė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 15 d., konstatavo, jog atsakovė, nepateisinamai ilgai nevykdžiusi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė Asociacijai žalą, nes išaugo kreditorių finansiniai reikalavimai, be to, buvo skaičiuojamos palūkanos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Asociacija dėl atsakovės pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo patyrė 87 318,77 Eur žalą, kurią sudaro UAB „EDS INVEST 2“ patvirtinto reikalavimo 86 886 Eur palūkanų dalis (palūkanos, apskaičiuotos už 5 metų laikotarpį), ir kreditorių Jono Petriko bei antstolės Vidos Daugirdienės 432,77 Eur patvirtintų reikalavimų, atsiradusių po Asociacijos nemokumo momento, suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, neįvykdžiusi pareigos išsaugoti ir tinkamai perduoti Asociacijos turtą nemokumo administratorei, turi atlyginti šio turto vertę – 12 141 Eur, kaip Asociacijai padarytą žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas kaip atlygintiną Asociacijai žalą įvertino ir 137 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas.

31. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl atmestų ieškinio reikalavimų, teigia, kad teismas, sumažindamas prašomos ieškiniu priteisti žalos dydį, neįvertino kasacinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio civilinėse bylose, bei prejudicinių faktų, nustatytų Asociacijos tyčinio bankroto byloje. Ieškovės teigimu, ieškinys yra ne dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus bankroto, atlyginimo, kurio nagrinėjimo metu turi būti nustatomas tikslus įmonės nemokumo momentas ir įrodinėjama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, o dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės veiksmų, kuriais Asociacija buvo privesta prie tyčinio bankroto, atlyginimo. Ieškovės manymu, ieškinys turi būti patenkintas visiškai, nes turi būti vadovaujamasi prezumpcija, kad atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro visi ieškovės bankroto procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-715-642/2022 Asociacijos bankrotą pripažino tyčiniu ne tik tuo pagrindu, kad R. V.-L., 2014 metais žinodama, jog Asociacija yra nemoki, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (esant tokiam teisės pažeidimui, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra aktuali bendra skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, kuri laikoma juridiniam asmeniui padaryta žala). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje buvo nustatyti ir kiti atsakovės padaryti neteisėti veiksmai, tyčia privedant Asociaciją prie bankroto (plačiau žr. šios nutarties 24 punktą). Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad Asociacija, 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutartimi laiduodama už (duomenys neskelbtini) prievoles, laidavimo metu neturėjo laiduotos prievolės apimties turto, todėl tokio sandorio sudarymas teismo buvo įvertintas kaip sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, kad, teismo vertinimu, tokių veiksmų atlikimas nulėmė tai, jog (duomenys neskelbtini) nevykdant prievolių kreditoriui, pastarasis išieškojimą nukreipė į laiduotoją Asociaciją, kuri, Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu priteisus kreditoriaus naudai iš Asociacijos skolą pagal laidavimo sutartį, tapo nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nustatyta ir tai, kad R. V.-L. 2011–2014 m. iš Asociacijos banko sąskaitos išsigrynino 149 451,81 Eur, ir nepagrindė įrodymais šių išgrynintų lėšų panaudojimo, nors Asociacija tuo metu buvo laidavusi už (duomenys neskelbtini) prievoles. Be to, atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikė Asociacijos metinių finansinių ataskaitų, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą.

33. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kaip Asociacijos patirtą žalą įvertinęs tik skolų apimtį, išaugusią dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, neatsižvelgė į kitus atsakovės veiksmus, kuriais Asociacija tyčia buvo privesta prie bankroto, ir nenustatė, ar šiais veiksmais Asociacijai buvo padaryta žala. Remiantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika (plačiau žr. šios nutarties 25–28 punktus), atsakovės veiksmai, kuriais Asociacija buvo tyčia privesta prie bankroto, vertintini kaip neteisėti ir kalti civilinės atsakomybės taikymo prasme, šios civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos prejudicinių faktų forma ir neturi būti įrodinėjamos byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, o priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos (bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, neišieškotos bankroto procese) yra preziumuojamas. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo apsiriboti tik įvertinimu, kokia žala Asociacijai buvo padaryta dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet turėjo išnagrinėti ir kitus Asociacijos tyčinio bankroto byloje nustatytus neteisėtus bei kaltus atsakovės veiksmus, nustatyti, ar atsakovė paneigė prezumpciją, kad šie veiksmai sukėlė Asociacijai žalą, pasireiškusią bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma.

34. Remiantis kasacinio teismo praktika (plačiau žr. šios nutarties 25–28 punktus), prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkinti kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę įrodinėti, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė prezumpcijos, jog Asociacijos bankroto byloje likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė atsakovės veiksmai, privedę Asociaciją prie bankroto.

36. Atsakovė atsiliepime į ieškinį konkrečių argumentų, paneigiančių priežastinio ryšio ir žalos prezumpciją, nepateikė, tik neigė neteisėtus ir kaltus veiksmus, sudarant laidavimo sandorį, tvirtino, jog laidavimo sandoris nelėmė Asociacijos nemokumo, teigė, kad laidavimo sandoris nėra pripažintas negaliojančiu. Tačiau tokie atsakovės argumentai buvo paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuria Asociacijos bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovė tam tikrus argumentus dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimo teikė dublike –nurodė, kad žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų galima būtų preziumuoti tik dėl tokių teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, kurie atsirado po 2014 metų, nes Asociacija nemoki tapo 2014 metais. Be to, atsakovė dublike teigė, kad UAB „EDS INVEST 2“ naudai patvirtintas 426 730,31 Eur reikalavimas negali būti vertinamas kaip Asociacijos patirta žala, nes laidavimas yra šalutinė prievolė, kurios pagrindu įmonė nesumažina savo turto. Tačiau šie atsakovės dublike išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigė prezumpcijos, kad Asociacijos bankroto byloje likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė tyčiniai atsakovės veiksmai privedant Asociaciją prie bankroto.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip buvo minėta šioje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje buvo nustatyta, jog Asociacija, 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutartimi laiduodama už (duomenys neskelbtini) prievoles, laidavimo metu neturėjo laiduotos prievolės apimties turto ir tokio ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymas reiškė sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą. Tokių veiksmų atlikimas nulėmė tai, kad (duomenys neskelbtini) nevykdant prievolių kreditoriui, pastarasis išieškojimą nukreipė į laiduotoją Asociaciją, kuri, Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu priteisus kreditoriaus naudai iš Asociacijos skolą pagal laidavimo sutartį, tapo nemoki. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad sąžiningas ir rūpestingas juridinio asmens vadovas nebūtų sudaręs 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutarties, nes, sudarant šią sutartį, buvo žinoma, kad skolininkai, būdami tarpusavyje susiję ir anksčiau UAB „Medicinos bankas“ dėl negalėjimo laiku vykdyti prisiimtos prievolės įkeitę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nėra pajėgūs vykdyti kreditoriui savo prievolių ir kad dėl šios sutarties sudarymo Asociacija negaus naudos ir patirs žalą. Šiuo atveju atsakovei turėjo būti žinoma, kad, net ir Asociacijai įvykdžius prievolę už skolininkus, nebus galimybių atgauti iš skolininkų bent dalies sumokėtos sumos. Be to, R. V.-L. 2011–2014 m. iš Asociacijos banko sąskaitos išsigrynino 149 451,81 Eur ir nepagrindė įrodymais šių išgrynintų lėšų panaudojimo, nors Asociacija tuo metu jau buvo laidavusi už (duomenys neskelbtini) prievoles. Atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikė metinių finansinių ataskaitų, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl negalima nustatyti Asociacijos veiklos rezultatų, tuo metu turėto turto, jo struktūros ir pan.

38. Iš šių Asociacijos tyčinio bankroto byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų sąmoningai blogai valdžiusi Asociacijos, nebūtų sudariusi Asociacijai nenaudingo laidavimo sandorio, išsigryninusi reikšmingo dydžio piniginių lėšų, tinkamai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, Asociacija nebūtų tapusi nemoki, būtų tęsusi veiklą ir atsiskaičiusi tiek su tais kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado iki nemokumo momento 2014 metais, tiek su kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado po nemokumo momento. Vadinasi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, turi būti pripažinta ne tik 87 318,77 Eur suma, kurią sudaro UAB „EDS INVEST 2“ patvirtinto reikalavimo 86 886 Eur palūkanų dalis (palūkanos, apskaičiuotos už 5 metų laikotarpį), ir kreditorių Jono Petriko bei antstolės Vidos Daugirdienės 432,77 Eur patvirtintų reikalavimų, atsiradusių po Asociacijos nemokumo momento, suma, bet ir UAB „EDS INVEST 2“ reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu (291 140,53 Eur), KB „Katos grupė“ reikalavimas (421,68 Eur), Avia Solutions Group Arena, UAB reikalavimas (49,41 Eur) ir AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas (1 434,20 Eur), iš viso 380 364,59 Eur.

39. Atsakovė argumentus, kad žalą šiuo atveju galėtų sudaryti tik kreditorių reikalavimai, susiformavę po Asociacijos nemokumo atsiradimo 2014 metais, grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-696-450/2020. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

40. Atsakovės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-696-450/2020 buvo nagrinėjamas bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš buvusių faktinių bendrovės vadovų. Šioje byloje ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes atsakovai pavėlavo laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai leido atsirasti naujoms skoloms, mažino turto vertę, be to, atsakovai pažeidė bendrąsias valdymo organo nario pareigas, nes sudarė nenaudingus bendrovei sandorius. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-696-450/2020 nagrinėti klausimai buvo panašūs į šioje byloje analizuojamą situaciją. Vis dėlto, priešingai nei teigia atsakovė, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-696-450/2020 nepateikė teisės aiškinimo, kad sprendžiant dėl buvusio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už tyčinį bankrotą, žala gali būti pripažįstami tik nepatenkinti kreditorių reikalavimai, susiformavę po nemokumo momento. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-696-450/2020 nustatė ne tik žalos, atsiradusios dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį, bet analizavo ir atskirus tyčinio bankroto byloje nustatytus bendrovei nenaudingus sandorius, įvertino, ar jie sukėlė bendrovei žalą, padidino kreditorių reikalavimus (žr. šios nutarties 53–55 punktus). Lietuvos apeliacinis teismas dėl vieno iš sandorių nurodė, kad jis žalos bendrovei nesukėlė, nes šiuo sandoriu buvo susitarta, jog bendrovė turi padengti daug anksčiau atsiradusius įsipareigojimus (nutarties 55 punktas). Taigi, atsakovė argumentus, kad žalą šiuo atveju galėtų sudaryti tik kreditorių reikalavimai, kurie atsirado po Asociacijos nemokumo atsiradimo 2014 metais, nepagrįstai grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-696-450/2020.

41. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, skundžiamu sprendimu UAB „EDS INVEST 2“ patvirtinto reikalavimo palūkanų, apskaičiuotų už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, dalis pagrįstai nebuvo pripažinta Asociacijos patirta žala ir iš atsakovės pagrįstai nebuvo priteista. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų. Tai reiškia, kad ieškovės nemokumo administratorė, kreditorei UAB „EDS INVEST 2“ pateikus reikalavimą Asociacijos bankroto byloje ir į jį įtraukus palūkanas, apskaičiuotas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. vasario 21 d., turėjo teisę prašyti teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir nepatvirtinti UAB „EDS INVEST 2“ reikalavimo dalies dėl palūkanų, pareikštos praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau to nepadarė. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria žalos dydis buvo sumažintas šiuo pagrindu, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas žalos atlyginimas iš buvusio vadovo dėl tyčinio bankroto, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir nepagrįstai apsiribojo įvertinimu, kokia žala Asociacijai buvo padaryta dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neišnagrinėjo kitų Asociacijos tyčinio bankroto byloje nustatytų neteisėtų bei kaltų atsakovės veiksmų, nenustatė, ar atsakovė paneigė prezumpciją, kad šie veiksmai sukėlė Asociacijai žalą, pasireiškusią bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma. Nustačius, kad atsakovė nepaneigė prezumpcijos, jog Asociacijos bankroto byloje likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė atsakovės veiksmai, privedę Asociaciją prie bankroto (išskyrus kreditorės UAB „EDS INVEST 2“ patvirtinto reikalavimo dėl palūkanų, apskaičiuotų už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, dalį), skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei priteisiant iš atsakovės 380 364,59 Eur žalos atlyginimą.

43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė neįvykdė pareigos išsaugoti ir tinkamai perduoti Asociacijos turtą nemokumo administratorei, priteisė iš atsakovės 12 141 Eur šio turto vertę, kaip Asociacijai padarytą žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas kaip atlygintiną Asociacijai žalą įvertino ir 137 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų dydį. Dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių apeliacinio skundo nėra pateikta, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 straipsnis).

44. Nors ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visiškai, tačiau skunde argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos, kurią sudaro 3 650 Eur bazinio atlygio nemokumo administratorei suma už bankroto proceso administravimą, 1 600 Eur administravimo išlaidų sąmata, patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, ir 2022 m. gegužės 27 d. pirmajame Asociacijos kreditorių susirinkime patvirtinta 9 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata, atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo nenurodo. Dėl šios priežasties ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

45. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant Asociacijai priteistos žalos dydį nuo 99 596,77 Eur iki 392 642,59 Eur (380 364,59 + 12 141 + 137) ir priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pakeistina ir skundžiamo sprendimo dalis dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinant ne iki 99 596,77 Eur, bet iki 392 642,59 Eur (CPK 150 straipsnis).

46. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 3 920 Eur žyminis mokestis už ieškinį, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šalys nepateikė įrodymų dėl faktinių išlaidų advokatų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, todėl jos šalims nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės likviduojamos dėl bankroto asociacijos (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto asociacijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. V.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 392 642,59 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 59 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 392 642,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. V.-L, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 920 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) žyminį mokestį už ieškinį.

Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei R. V.-L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir (arba) trečiuosius asmenis, areštą – mastą, paliekant galioti 392 642,59 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 59 ct) turto arešto dydį“.

Šią nutartį išsiųsti vykdyti Turto arešto aktų registro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui.