- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- eB2-715-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00317-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Atsakovas
- Asociacijos B
- Pareiškėjas
- Konsultacijų srautas
- Suinteresuotas asmuo
- Birutės Petrikytės muzikos klubas, "EDS INVEST 2", "Klaipėdos vanduo", KB "Katos grupė", "Avia Solutions Group Arena"
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios atsakovės Asociacijos B. P. muzikos klubo (toliau – bankrutuojančios Asociacija) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, nemokumo administratorė) (duomenys neskelbtini) prašymą dėl atsakovės bankrutuojančios Asociacijos B. P. muzikos klubo bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kooperatinė bendrovės (toliau – KB) (duomenys neskelbtini), antstolis J. P., (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini), antstolė V. D., B. P. - K,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teisme gautas nemokumo administratorės prašymas pripažinti bankrutuojančios Asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė prašyme nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. iškėlė Asociacijai nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d. Asociacijos nemokumo administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 9 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad bankrutuojančios Asociacijos valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. vasario 22 d.). Iki šios dienos bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. - K nėra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo nutarties įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nors apie pareigą tai atlikti bankrutuojančios Asociacijos prezidentei B. P. - K papildomai informavo nemokumo administratorė 2022 m. vasario 22 d. pranešimu ir pakartotinai 2022 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu.
3. Nemokumo administratorė teigia, kad 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas nutarė paskirti bankrutuojančios Asociacijos buvusiai vadovei B. P. K 5 Eur (penkių eurų) dydžio piniginę baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Iki šios dienos bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. - K nėra pilnai įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo nutarties įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šio pareiškimo surašymo dienai, bankrutuojančios Asociacijos prezidentė nėra perdavusi nemokumo administratorei jokio bendrovės turto ir lėšų, be to, nėra perdavusi 2015 m. - 2021 m. veiklos dokumentų bei finansinės atskaitomybės dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nemokumo administratorė, susipažinusi su bankrutuojančios Asociacijos prezidentės B. P. - K sudaryta Asociacijos Finansinės būklės ataskaita (balansu) nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną 2022 m. vasario 22 d., nustatė, kad bankrutuojanti Asociacija 2022 m. vasario 22 dienai turėjo turto už 14 852 Eur, iš jų materialaus turto 10 426 Eur sumai, trumpalaikio turto 4 426 Eur sumai, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos 1 811 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 2 615 Eur. Neperduoto turto balansinė vertė 13 041 Eur.
5. Nemokumo administratorė konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. patvirtino bankrutuojančios Asociacijos kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus 429 067,37 Eur sumai, iš jų 293 477,59 Eur kreditorinių reikalavimų dalis pirmojo etapo, 135 589, 78 Eur - antrojo etapo. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankrutuojanti Asociacija nuo jos įsteigimo dienos neteikė registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir su jais susijusių dokumentų.
6. Nemokumo administratorė pažymi, kad pagal bankrutuojančios Asociacijos SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenis, bankrutuojanti Asociacija vykdė veiklą didelėmis apimtimis, ir didžiąją dalį šios veiklos vykdė būtent grynaisiais, o būtent: 2011 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 60 136,70 Eur (207 640 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais Asociacijos apskaitos dokumentais; 2012 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 10 904,48 Eur (37 651 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais Asociacijos apskaitos dokumentais; 2013 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 21 646,78 Eur (74 742 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais Asociacijos apskaitos dokumentais; 2014 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 56 763,85 Eur (195 994,22 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais Asociacijos apskaitos dokumentais.
Šalies argumentai
7. Nemokumo administratorė nurodo, jog iš suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorei 2022 m. kovo 24 d. pateikto Prašymo dėl finansinių reikalavimų B. P. muzikos klubas bankroto byloje patvirtinimo, prieduose esančios 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutarties Nr. 2011-288 nustatyta, kad Asociacija B. P. muzikos klubas 2011 m. laidavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), įsipareigodama atsakyti solidariai. 2014 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-163/2014 teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Asociacijos B. P. muzikos klubas 1 000 000,00 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nemokumo administratorė iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatė, kad bankrutuojanti Asociacija 2014 m. išsigryninusi didelės apimties lėšų sumas, veiklą nutraukė ir jos faktiškai nebevykdė nuo 2014 m. pabaigos. 2022 m. gegužės 27 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios Asociacijos kreditorių susirinkimas, kurio metu 9 darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nutarė pritarti nemokumo administratoriaus pasiūlymui kreiptis į teismą su prašymu pripažinti Asociacijos B. P. muzikos klubas bankrotą tyčiniu.
9. Nemokumo administratorės nuomone, bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K. sąmoningai blogai valdė šį juridinį asmenį, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko nemokumo administratorė negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, bankrutuojančios Asociacijos B. P. muzikos klubas prezidentė B. P. - K laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o būdama skolinga didžiausiam kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) netęsė Asociacijos veiklos, o priešingai - išsigryninusi itin didelės lėšų sumas, veiklą nutraukė, apribodama (panaikindama) kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) galimybes atgauti skolą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
10. Nemokumo administratorė konstatuoja, kad bankrutuojančios Asociacijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas ir vienasmenis bendrovės vadovas - prezidentas. Asociacijos B. P. muzikos klubas vadove - prezidente nuo 2000 m. birželio 23 d. yra B. P. - K.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą, su juo nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad nemokumo administratorė Asociacijos bankrotą tyčiniu įrodinėja dviem aplinkybių grupėmis: pirma, neperduotais bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais; antra, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu ir/ar netinkamu vykdymu. Asociacijos prezidentė atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115- 915/2017).
12. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K konstatuoja, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K teigia, jog nemokumo administratorė teismui bando įrodyti, jog 2014 m. viduryje, po to kai iš jos Klaipėdos apygardos teismas preliminariu sprendimu priteisė skolą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, pastaroji turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorės pozicija visiškai nepagrista jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Nenurodo, ar Klaipėdos apygardos teismui priėmus preliminarų sprendimą ir jam įsiteisėjus, preliminarus sprendimas buvo perduotas priverstiniam įvykdymui, ar antstolis (jeigu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas) surašė išieškojimo negalimumo aktą ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, ar Asociacijos disponuojamomis lėšomis buvo padengta bent dalis UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistos sumos ir kt. Nesant šių duomenų nėra pagrindo išvadai, jog jau 2014 m. viduryje Asociacija buvo nemoki.
14. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K. pažymi, jog į bylą nėra pateiktą jokių preliminarių duomenų, kurie bent jau preliminariai galėtų patvirtinti Asociacijos nemokumo atsiradimo momentą, o nenustačius nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada Asociacijos prezidentei kilo (ir ar iš viso kilo) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo. Nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo išvadai, jog tokią savo kaip Asociacijos prezidentė pareigą prezidentė pažeidė. O nesant pažeidimo, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp Asociacijos prezidentės veiksmų ir tariamai Asociacijai (jos kreditoriams) padarytos žalos.
15. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K aiškina, jog vertinant nemokumo administratorės argumentus, dėl netinkamu pareigų, susijusių su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu ir/ar netinkamu vykdymu, mano, jog nemokumo administratorė visiškai nepagrįstai išskyrė kaip tyčinio bankroto požymį tai, kad aplinkybė susijusi su skolos priteisimu UAB (duomenys neskelbtini) sąlygojo Asociacijos nemokumą ir dėl to Asociacijos prezidentė turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
16. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K pastebi, kad nemokumo administratorė, argumentuodamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio taikymo būtinumą, nurodė, jog Asociacijos prezidentė nėra perdavusi visų su Asociacijos veikla susijusių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko nemokumo administratorė negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tačiau būtina pažymėti, jog aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
17. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K. atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K teigia, kad iš nemokumo administratorės teismui pateikto pareiškimo dėl Pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, kad nemokumo administratorė šį prašymą grindžia aplinkybėmis dėl visų buhalterinės apskaitos dokumentų jai neperdavimo. Tačiau Asociacijos prezidentei nesuprantama, kodėl nemokumo administratorė sąmoningai nutyli faktą, jog jai visi dokumentai, o tarp jų ir finansinės būklės ataskaita, kreditorių ir debitorių sąrašai, bei veiklos rezultatų ataskaita jau yra perduoti.
19. Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K akcentuoja, kad ilgesnį dokumentų pateikimo nemokumo administratorei, nei nustatytas bankroto bylą nagrinėjančio teismo, sąlygojo tai, jog Asociacijos buhalterinė apskaita buvo vedama supaprastinta tvarka, o tai reiškia, jog buhalterinės apskaitos tvarkymui įstatymo leidėjas nereikalauja turėti buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens. Kadangi tokio asmens paslaugomis Asociacija nesinaudojo ir jos vykdytos veiklos metu, todėl jai, kaip neturinčiai specialių buhalterinės apskaitos žinių (pagrindų), tarp kitko ir išsilavinimo, yra ypatingai sunku įsivaizduoti ir numanyti, kokie konkrečiai dokumentai turėtų būti perduoti nemokumo administratorei. Nepriklausomai nuo to, Asociacijos prezidentė dėjo maksimalias pastangas, jog jos atžvilgiu priimti įpareigojimai būtų įvykdyti per maksimaliai trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, jog Asociacijos veikla de jure truko apie 25 metus, todėl per šį laikotarpį buvo sukaupta nemaža dalis dokumentų ir korespondencijos, kurią prieš pateikiant nemokumo administratorei reikia išrūšiuoti, atrinkti, susisteminti. Šių veiksmų atlikimui Asociacija galėjo pasitelkti išorės konsultantus ir taip sutrumpinti teismo įpareigojimų įvykdymo terminą, tačiau čia pat Asociacijos prezidentė pažymi, jog apmokėjimui už išorės konsultantų paslaugas jis asmeninių lėšų neturi, kadangi šalyje vyravusi COVID- 19 pandemija ypatingai paveikė Asociacijos asmens finansinį saugumą ir stabilumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
20. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju Asociacijos bankroto procesas pradėtas jau galiojant JANĮ, tačiau teismas vertindamas momentą, su kuriuo sietinas įmonės nemokumas, vadovaujasi ĮBĮ normomis, nes iš kreditorių reikalavimų nustatyta, kad kreditoriai Asociacijos reikalavo vykdyti prievoles jau 2014, 2015 metais, bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P. – K iš Asociacijos sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje SEB bankas išgrynino pinigus nuo 2011 iki 2014 metų. Minėtoje sąskaitoje 2016 m. liepos 13 d. - lėšų likutis 0. Įrodymų, kad nuo 2014 metų Asociacija vykdė veiklą, byloje nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas laiko, kad spręsdamas reikalavimą, pripažinti bankrutuojančios Asociacijos bankrotą tyčiniu, vadovaujasi Asociacijos prezidentės veiksmais, kuriais grindžiamas šis reikalavimas, atlikimo metu galiojusio ĮBĮ teisės normomis.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).Todėl įvertinus tai, kad Asociacijos prezidentės veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, laikytina, kad klausimas dėl bankrutuojančios Asociacijos bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
Dėl pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu
23. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
24. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
25. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bankrutuojančios Asociacijos B. P. muzikos klubo bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
27. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtino, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, jie taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (nutarties 34 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), t. y. konstatavus sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuriuo įmonei buvo sukelta nemokumo būsena.
29. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
30. Nustatyta, jog 2011 m. liepos 1 d. Asociacija laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 1170086, 67 Eur dydžio prievoles. Nors Asociacija neteikė juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų ir todėl nėra galimybės jokiu periodu nustatyti Asociacijos turto masės, tačiau Asociacija neįrodė, kad laidavimo metu turėjo laiduotos prievolės apimties turtą ir galėjo už UAB (duomenys neskelbtini) prievoles atsakyti. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdant prievoles, kreditorius išieškojimą nukreipė į laiduotoją, t.y. Asociaciją. Svarbu paminėti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Asociacija yra susijusios įmonės. Iš 2014 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-162/2014, 2014 m. rugsėjo 11 d. Vykdomojo rašto nustatyta, kad Asociacija neturėjo lėšų sumokėti už UAB (duomenys neskelbtini) prievoles. Todėl antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš Asociacijos.
31. Iš nurodytų Asociacijos veiksmų, t.y. Asociacijai nenaudingo sandorio (laidavimo sutarties) sudarymo, teismas daro išvadą apie sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą, kuris ir sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.
32. 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas paskyrė bankrutuojančios atsakovės Asociacijos B. P. muzikos klubo buvusiai vadovei B. P. K. 5 Eur (penkių eurų) dydžio piniginę baudą už kiekvieną pareigos parduoti nemokumo administratorei dokumentus ir turtą nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.
33. 2022 m. gegužės 25 d. Asociacijos buvusi vadovė B. P. – K pateikė teismui prašymą panaikinti jai paskirtą baudą, tačiau teismas baudos nepanaikino, nes Asociacijos vadovė nepateikė duomenų apie turto ir visų dokumentų perdavimą. Pažymėtina, kad Asociacijos buvusi vadovė B. P. – K pateikė nemokumo administratorei Finansinės būklės ataskaitą (balansą) nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną 2022 m. vasario 22 d., debitorių ir kreditorių sąrašus. Nemokumo administratorė nustatė, kad bankrutuojanti Asociacija 2022 m. vasario 22 dienai turėjo turto už 14 852 Eur, iš jų materialaus turto 10 426 Eur sumai, trumpalaikio turto 4 426 Eur sumai, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos 1 811 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 2 615 Eur. Neperduoto turto balansinė vertė 13 041 Eur. Duomenų, kad Asociacijos buvusi vadovė B. P. – K būtų perdavusi nemokumo administratorei turtą ir visus dokumentus byloje nėra.
34. Nustatyta, kad Asociacijos prezidentė B. P. – K 2011 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 60 136,70 Eur (207 640 Lt), 2012 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 10 904,48 Eur (37 651 Lt), 2013 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 21 646,78 Eur (74 742 Lt), 2014 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 56 763,85 Eur (195 994,22 Lt). Asociacijos prezidentė B. P. – K nepagrindė įrodymais šių išgrynintų lėšų panaudojimą. Teismas negali daryti išvados, kad Asociacijos prezidentė B. P. – K tinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nes laidavusi už UAB (duomenys neskelbtini) prievoles, nepagrįstai grynino Asociacijos pinigus.
35. Asociacijos prezidentė B. P. – K pateikė 2022 m. vasario 22 d. balansą, kuriame nurodė, kad mokėtinos sumos yra 77333 Eur, nors iš patvirtintų kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų nustatyta, kad vien tik kreditorės (duomenys neskelbtini) reikalavimas – 426730,31 Eur. Toks balanso turinys kelia teismui abejonių dėl balanso teisingumo.
36. Asociacijos prezidentė B. P. – K iš 2014 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-162/2014 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. išduoto vykdomojo rašto žinojo, kad Asociacijos skola vien tik UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimas – 426730,31 Eur, o turto 14 852 Eur (duomenys iš 2022 m. vasario 22 d. balanso), t.y. žinojo (turėjo žinoti), kad įmonė yra nemoki, tačiau į teismą inicijuoti bankroto bylą, nesikreipė.
37. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas, kuris pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
38. Svarbu pažymėti, kad Asociacija neteikė valstybės įmonei registrų centras metinių finansinių ataskaitų, nors tai įpareigoja teisės aktai.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar neiškelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1562/2014).
Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymių
40. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
41. Minėta, Asociacijos prezidentė B. P. – K pateikė 2022 m. vasario 22 d. balansą, tačiau Asociacija neteikė valstybės įmonei registrų centrui metinių finansinių ataskaitų. Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Asociacijos prezidentė B. P. – K netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, o šios pareigos neįvykdžius numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, kaip minėta, Asociacijos prezidentė B. P. – K neperdavė nemokumo administratorei visų dokumentų. Organizuojant buhalterinę apskaitą nurodytu būdu, neišsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodyti prieštaringi duomenys, buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
42. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad Asociacijos prezidentė B. P. – K Asociaciją privedė prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (pažeidžiant teisės aktus, jų nevykdant, nesumokant kreditoriams, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, pasisavinant įmonės turtą), todėl konstatuotina, kad įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrutuojančios atsakovės Asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).
43. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju Asociacijos bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Pripažinti bankrutavusios Asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartį per 7 dienas nuo jos paskelbimo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.