- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2-1128-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00317-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- B. P.-K., uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. P.-K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria bankrutavusios asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios asociacijos B. P. muzikos klubo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ prašymą dėl bankrutavusios asociacijos B. P. muzikos klubo bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST 2, kooperatinė bendrovė „Katos grupė“, antstolis J. P., Avia Solutions Group Arena, akcinė bendrovė Klaipėdos vanduo, antstolė V. D., B. P.-K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė asociacijai B. P. muzikos klubas (toliau – ir Asociacija) nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d. Asociacijos nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konsultacijų srautas“.
2. Klaipėdos apygardos teisme gautas nemokumo administratorės prašymas pripažinti bankrutuojančios asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu.
Šalies argumentai
3. Nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje nustatė, jog bankrutuojančios Asociacijos valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau šios pareigos buvusi Asociacijos prezidentė B. P.-K. iki šiol neįvykdė. Apie pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus B. P.-K. buvo papildomai informuota nemokumo administratorės 2022 m. vasario 22 d. pranešimu ir pakartotinai 2022 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu. Klaipėdos apygardos teismas nutarė paskirti bankrutuojančios Asociacijos buvusiai vadovei B. P.-K. 5 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Iki šios dienos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis nėra įvykdyta. Šio pareiškimo surašymo dienai bankrutuojančios Asociacijos buvusi prezidentė nėra perdavusi nemokumo administratorei jokio bendrovės turto ir lėšų, be to, nėra perdavusi 2015 m. – 2021 m. veiklos bei finansinės atskaitomybės dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nemokumo administratorė, susipažinusi su bankrutuojančios Asociacijos prezidentės B. P.-K. sudaryta Asociacijos finansinės būklės ataskaita (balansu) nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną – 2022 m. vasario 22 d. nustatė, kad bankrutuojanti Asociacija 2022 m. vasario 22 d. turėjo turto už 14 852 Eur, iš jų: materialus turtas – 10 426 Eur, trumpalaikis turtas – 4 426 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 811 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 615 Eur. Neperduoto turto balansinė vertė – 13 041 Eur.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančios Asociacijos kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 429 067,37 Eur sumai, iš jų – 293 477,59 Eur finansinių reikalavimų dalis pirmojo etapo, 135 589, 78 Eur – antrojo etapo. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankrutuojanti Asociacija nuo jos įsteigimo dienos neteikė registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir su jais susijusių dokumentų.
6. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad pagal bankrutuojančios Asociacijos sąskaitos išrašų duomenis, bankrutuojanti Asociacija vykdė veiklą didelėmis apimtimis ir didžiąją dalį šios veiklos vykdė grynaisiais pinigais, o būtent: 2011 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 60 136,70 Eur (207 640 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas Asociacijos apskaitos dokumentais; 2012 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 10 904,48 Eur (37 651 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas Asociacijos apskaitos dokumentais; 2013 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 21 646,78 Eur (74 742 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais Asociacijos apskaitos dokumentais; 2014 m. iš banko sąskaitos išsigrynino 56 763,85 Eur (195 994,22 Lt) lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais Asociacijos apskaitos dokumentais.
Šalies argumentai
7. Iš suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST 2 nemokumo administratorei 2022 m. kovo 24 d. pateikto prašymo dėl finansinių reikalavimų Asociacijos bankroto byloje patvirtinimo prieduose esančios 2011 m. liepos 1 d. laidavimo sutarties Nr. 2011-288 nustatyta, kad asociacija B. P. muzikos klubas 2011 m. laidavo UAB Medicinos bankui, įsipareigodama atsakyti solidariai. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-163/2014 nusprendė priteisti ieškovei UAB Medicinos bankui iš atsakovės asociacijos B. P. muzikos klubas 1 000 000 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nemokumo administratorė iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatė, kad bankrutuojanti Asociacija, 2014 m. išsigryninusi didelės apimties lėšų sumas, veiklą nutraukė ir jos faktiškai nebevykdė nuo 2014 m. pabaigos. 2022 m. gegužės 27 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios Asociacijos kreditorių susirinkimas, kurio metu 9 darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nutarė pritarti nemokumo administratorės pasiūlymui kreiptis į teismą su prašymu pripažinti asociacijos B. P. muzikos klubas bankrotą tyčiniu.
9. Nemokumo administratorės nuomone, bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P.-K. sąmoningai blogai valdė šį juridinį asmenį, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl nemokumo administratorė negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, bankrutuojančios asociacijos B. P. muzikos klubas prezidentė B. P.-K. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o, būdama skolinga didžiausiai kreditorei UAB Medicinos bankui, netęsė Asociacijos veiklos, bet priešingai – išsigryninusi itin dideles lėšas veiklą nutraukė, apribodama (panaikindama) kreditorės UAB Medicinos banko galimybes atgauti skolą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nemokumo administratorės pareiškimą tenkino – pripažino bankrutavusios asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors Asociacijos bankroto procesas pradėtas jau galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), tačiau teismas, vertindamas momentą, su kuriuo sietinas įmonės nemokumas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normomis, nes iš kreditorių reikalavimų nustatyta, jog kreditoriai Asociacijos reikalavo vykdyti prievoles jau 2014, 2015 metais, bankrutuojančios Asociacijos prezidentė B. P.-K. iš Asociacijos sąskaitos išgrynino pinigus nuo 2011 iki 2014 metų. Minėtoje sąskaitoje 2016 m. liepos 13 d. lėšų likutis yra 0. Įrodymų, kad nuo 2014 metų Asociacija vykdė veiklą, byloje nėra.
12. Asociacija neteikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų ir todėl nėra galimybės nustatyti Asociacijos turto masės. Asociacija neįrodė, kad laidavimo metu turėjo laiduotos prievolės apimties turtą ir galėjo už (duomenys neskelbtini) prievoles atsakyti. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdant prievolės, kreditorius išieškojimą nukreipė į laiduotoją – Asociaciją. UAB (duomenys neskelbtini) ir Asociacija yra susijusios įmonės. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-162/2014 bei 2014 m. rugsėjo 11 d. vykdomojo rašto nustatyta, kad Asociacija neturėjo lėšų sumokėti už (duomenys neskelbtini) prievoles, todėl antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš Asociacijos. Iš nurodytų Asociacijos veiksmų – Asociacijai nenaudingo sandorio (laidavimo sutarties) sudarymo teismas darė išvadą apie sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą, kuris sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.
13. Teismas negalėjo daryti išvados, kad Asociacijos prezidentė B. P.-K. tinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nes, laidavusi už (duomenys neskelbtini) prievoles, nepagrįstai išsigrynino Asociacijos pinigus. Be to, teismui buvo pateiktas 2022 m. vasario 22 d. balansas, kuriame nurodyta, jog mokėtinos sumos yra 77 333 Eur, nors iš patvirtintų kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų nustatyta, kad vien tik kreditorės UAB EDS INVEST 2 reikalavimas – 426 730,31 Eur. Toks balanso turinys sukėlė teismui abejonių dėl balanso teisingumo.
14. Asociacijos prezidentė žinojo, kad Asociacijos skola vien tik UAB EDS INVEST 2 yra 426 730,31 Eur, o turto asociacija turėjo 14 852 Eur, t. y. žinojo (turėjo žinoti), kad įmonė yra nemoki, tačiau į teismą inicijuoti bankroto bylą nesikreipė. Be to, Asociacija neteikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų, nors tai įpareigoja teisės aktai.
15. Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad buvusi Asociacijos prezidentė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, o šios pareigos neįvykdžius – už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, Asociacijos prezidentė neperdavė nemokumo administratorei visų dokumentų. Organizuojant buhalterinę apskaitą nurodytu būdu, neišsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodyti prieštaringi duomenys, buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
16. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas darė išvadą, kad buvusi prezidentė Asociaciją privedė prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (pažeidžiant teisės aktus, jų nevykdant, nesumokant kreditoriams, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, pasisavinant įmonės turtą), t. y. įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrutuojančios asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
17. Suinteresuotas asmuo B. P.-K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – asociacijos B. P. muzikos klubas nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (ne)nustatydamas Asociacijos nemokumo momento, kuris itin reikšmingas sprendžiant įmonės bankroto (ne) pripažinimo tyčiniu klausimą.
17.2. Nors byloje neginčytina, kad Asociacija Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui neteikė metinių finansinių ataskaitų, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja galimybės, vadovaujantis ir kitų, teismui prieinamų šaltinių teikiamais duomenimis, nustatyti Asociacijos pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį tam tikru momentu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo pakankamai aktyvus, dėl to liko neatskleistos, neišnagrinėtos svarbios bylai aplinkybės.
17.3. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą.
17.4. Apeliantės įsitikinimu, teismas sudarytą laidavimo sutartį vertinęs kaip pagrindą Asociacijos bankrotą pripažinti tyčiniu, nebuvo išsiaiškinęs aplinkybių, svarbių tokios išvados konstatavimui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta ir/ar nustatinėjama, kokiomis sąlygomis šis sandoris buvo sudarytas, nebuvo vertinamas sandorio ekonominis naudingumas, nebuvo nustatyta, ar sandoris buvo sudarytas ne verslo rizikos sąlygomis, o siekiant patenkinti su nemokia įmone susijusių asmenų interesus prieš šiai bankrutuojant. Taigi, pirmosios instancijos teismas, laidavimo sutartį traktavęs kaip tyčinio bankroto pagrindą, apie šią sutartį neturėjo jokių duomenų. Teismas, nustatydamas šiam ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, buvo vangus ir neaktyvus, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neįpareigojo proceso dalyvių kreiptis į kitą laidavimo sutarties šalį – UAB Medicinos bankas tam, kad būtų išsiaiškintos reikšmingos bylai aplinkybės.
17.5. Asociacija negalėjo objektyviai įrodyti aplinkybės, kad, sudarant laidavimo sandorį, turėjo laiduotos prievolės apimties turto ir galėjo už (duomenys neskelbtini) prievoles atsakyti, kadangi metinės finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) yra saugomos tik 10 metų. Visgi bylos nagrinėjimo metu ši teisiškai reikšminga aplinkybė liko neįvertinta, o jos pagrindu padaryta neteisėta išvada.
17.6. UAB Medicinos bankui Asociacija laidavo 1 000 000 Lt (289 620 Eur) sumą, todėl neabejotina, jog paskolos davėjas, suteikdamas paskolą (duomenys neskelbtini) ir jos laiduotojui, turėjo vertinti ir vertino Asociacijos turtinę padėtį. Visa tai suponuoja išvadą ir netiesiogiai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Asociacijos turto masė, makroekonominė situacija, padėtis rinkoje leido pastarajai laiduoti už (duomenys neskelbtini) prievoles.
17.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, neanalizavo Asociacijos buvusios prezidentės veiksmų, nevertino, ar jais buvo siekiama tyčia privesti įmonę prie bankroto, ar jie blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį, taip pat ar šių veiksmų pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip ir kokių kreditorių turtinė padėtis buvo pažeista sudarius laidavimo sutartį.
17.8. Buvusi Asociacijos prezidentė visus su Asociacijos vykdyta ūkine komercine veikla susijusius dokumentus 2022 m. gegužės 11 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė nemokumo administratorei.
17.9. Nors formaliai buvusios Asociacijos prezidentės veiksmuose ir būtų galima įžvelgti netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo požymių dalyje dėl finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui neteikimo, tačiau nei nemokumo administratorei teikiant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodomąją vertę turinčių duomenų, pagrindžiančių, kad tokie Asociacijos prezidentės veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ar norint nuslėpti blogą bendrovės valdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė; civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – dokumentų perdavimo priėmimo aktą ir siuntimą patvirtinantį dokumentą, prašo juos pridėti prie bylos medžiagos.
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Šiuo atveju, išanalizavus kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus ir apeliantės prašymą dėl jų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teikiami dokumentai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliantė nenurodė, kokios aplinkybės sutrukdė šiuos dokumentus pateikti. Pažymėtina, kad Asociacijos nemokumo administratorė prašyme dėl tyčinio bankroto iškėlimo rėmėsi dokumentų neperdavimo faktu, todėl pareigą įrodyti, kad dokumentai buvo perduoti ir, jei perduoti, tai kokia apimtimi, turėjo apeliantė, tačiau šia teise ji pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymui, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.
Dėl tyčinio bankroto požymių
23. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto byla iškelta 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, tačiau veiksmai, kuriais buvo įrodinėjamas tyčinio bankroto požymių egzistavimas, iš esmės atlikti galiojant ĮBĮ, todėl pareiškėjos prašymas dėl bankrutavusios asociacijos B. P. muzikos klubo bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas.
24. Skundžiama nutartimi teismas pripažino bankrutavusios asociacijos B. P. muzikos klubo bankrotą tyčiniu, nes padarė išvadą, kad buvusi Asociacijos prezidentė B. P.-K. Asociaciją privedė prie bankroto sąmoningai blogai valdydama įmonę (pažeidžiant teisės aktus, jų nevykdant, nesumokant kreditoriams, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, pasisavinant įmonės turtą) (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).
25. Nesutikimas su skundžiama nutartimi apeliantės iš esmės argumentuojamas tuo, kad teismas nenustatinėjo Asociacijos nemokumo momento, teismas nebuvo aktyvus ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
26. ĮBĮ, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir taikomo nagrinėjamu atveju, 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
28. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
29. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
30. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino, nustatęs du nemokumo administratorės įrodinėtus tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
31. Vienas iš tyčinio bankroto požymių, aktualių nagrinėjamoje byloje – bendrovės valdymo organo (organų) įstatymuose, bendrovės steigimo dokumentuose jam (jiems) nustatytų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamu bendrovės valdymu laikė nenaudingo įmonei sandorio sudarymą, didelių pinigų sumų, kurių panaudojimas nepagrįstas dokumentais, išsigryninimą, finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registrui, savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su bendrovės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 26 punktas).
33. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu bendrovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai bendrovė tapo nemoki ir bendrovės dalyviai per minimalius įstatymuose arba bendrovės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad bendrovė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti bendrovės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba bendrovės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
34. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).
35. Nagrinėdamas pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas privalo itin kruopščiai išanalizuoti byloje esančius įrodymus, galinčius kuo tiksliau apibrėžti nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-136-381/2021 ir Nr. 2-137-381/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021).
36. Juridinių asmenų registro duomenimis asociacija B. P. muzikos klubas įregistruota 1997 m. gegužės 7 d.; nuo įregistravimo Juridinių asmenų registrui nė karto nebuvo teikti Asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentai; bankroto byla įmonei iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi buvusios Asociacijos direktorės iniciatyva, nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantė, skundžiama nutartimi teismas aptarė ir įvertino kreditorių finansinių reikalavimų susiformavimo laiką ir sprendė, kad Asociacija buvo nemoki jau 2014 metais, kuomet 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu kreditorei UAB Medicinos bankas iš Asociacijos buvo priteista 289 620,02 Eur skola. Nors apeliantė teigia, kad teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517-933/2022). Taigi, aktyvus teismo vaidmuo bankroto procese nereiškia, kad teismui yra perkeliama šalių nurodomų aplinkybių įrodinėjimo našta. Šiuo atveju, nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė tikslaus Asociacijos nemokumo momento, tačiau nei atsiliepime į pareiškimą dėl tyčinio bankroto, nei atskirajame skunde neįrodinėja, jog 2014 metais Asociacija dar buvo moki.
38. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu kreditorei UAB Medicinos bankui iš Asociacijos priteisus 289 620,02 Eur skolos, Asociacija šios prievolės įvykdyti negalėjo, todėl buvo inicijuotas priverstinis skolos išieškojimas. Be to, panašiu metu Asociacija nebegalėjo vykdyti ir kitų teismo sprendimais patvirtintų kreditorių reikalavimų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymas dėl 1 736 Lt išieškojimo UAB „Transmeda“; 2015 m. sausio 6 d. sprendimas už akių dėl 1 392,49 Eur išieškojimo AB Klaipėdos vanduo). Asociacijos nemokumą patvirtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog po 2014 metų Asociacija būtų tęsusi veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad asociacija B. P. muzikos klubas nemoki buvo jau 2014 metais.
39. Atsižvelgiant į tai, kad Asociacija nemoki buvo jau 2014 metais, o apeliantė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 15 d., konstatuotina, kad buvusi Asociacijos prezidentė nepateisinamai ilgai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai yra pagrindas pripažinti neveikimu, atitinkančiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Pažymėtina, kad dėl to, jog 2014 metais nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, kreditorių finansiniai reikalavimai išaugo, be to, buvo skaičiuojamos palūkanos (pvz. vien kreditorės UAB EDS INVEST 2 finansinį reikalavimą sudaro 135 589,78 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2014 m. gegužės 6 d.)
40. Vertinant kitus atskirojo skundo argumentus, iš esmės tas pats pasakytina ir dėl laidavimo sandorio, kuris pirmosios instancijos teismo vertinimu buvo nenaudingas Asociacijai, kadangi byloje nėra įrodymų, jog Asociacija sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal laidavimo sutartį įvykdyti. Apeliantės teigimu, teismas tokias išvadas padarė neturėdamas informacijos apie šį sandorį, jo sudarymo tikslus bei aplinkybes, nes teismas neįpareigojo proceso dalyvių kreiptis į kitą laidavimo sutarties šalį – UAB Medicinos banką dėl tokių duomenų gavimo. Jau minėta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliantei teigiant, kad laidavimo sandoris galbūt buvo Asociacijai naudingas ir (ar) Asociacija galbūt turėjo pakankamai lėšų laidavimo sandoriui įvykdyti, ji privalo šiuos teiginius pagrįsti leistinais įrodymais, tačiau to nedaro. Nors ir gali susiklostyti situacija, kad dėl pakankamai ilgo laikotarpio kai kurie dokumentai gali būti neišsaugoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai netrukdo apeliantei pačiai kreiptis į kitą sandorio šalį dėl įrodymų surinkimo ar pasitelkti kitas leistinas įrodinėjimo priemones. Šiuo atveju byloje be apeliantės deklaratyvių teiginių nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laidavimo sandoris buvo naudingas Asociacijai ir (ar) sandorio sudarymo metu Asociacija turėjo pakankamai lėšų laidavimo sandoriui įvykdyti. Pažymėtina, kad būtent apeliantė, būdama Asociacijos vadove, neužtikrino, jog Juridinių asmenų registrui būtų teikiami atskaitomybės dokumentai, kurie objektyviai patvirtintų susiklosčiusią situaciją ir leistų padaryti atitinkamas išvadas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pasirinktas teisminės gynybos būdas, kuomet yra siekiama perkelti įrodinėjimo naštą bylą nagrinėjančiam teismui, yra nesuderinamas su rungimosi bei lygiateisiškumo principais, galiojančiais civiliniame procese.
41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju Asociacijos valdymo organams nustatytų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas pasireiškė ir tuo, jog nuo 2011 iki 2014 metų iš Asociacijos banko sąskaitos reguliariai būdavo išgryninamos piniginės sumos, kurių panaudojimas nėra pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Per nurodytą laiką iš viso buvo išgryninta 149 451,81 Eur suma ir apeliantė bylos nagrinėjimo metu (net ir atskirajame skunde) nepagrindžia tokio išgryninimo priežasčių, nepaaiškina, kam ir kokiu tikslu šios sumos buvo panaudotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie reguliarūs Asociacijos valdymo organų veiksmai (piniginių lėšų išgryninimas, nesant jų panaudojimą pagrindžiančių įrodymų), vertintinas kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas, kuris priežastiniu ryšiu susijęs ir su Asociacijos nemokumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tyčinio bankroto sąlygos, įtvirtintos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, egzistavimą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
42. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).
43. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
44. Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui, kad Asociacijos vadovė administratorei nėra perdavusi jokių Asociacijos dokumentų.
45. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas). Dėl to ir šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla.
46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas atsižvelgė į tai, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami įmonės atskaitomybės dokumentai, ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei, o dalis perduotų dokumentų – klaidingi, kadangi buvusios Asociacijos vadovės sudarytas ir pateiktas į bylą Asociacijos balansas neatitinka realios padėties (žymiai skiriasi Asociacijos įsipareigojimai kreditoriams).
47. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja šio pirmosios instancijos teismo vertinimo, tačiau akcentuoja, kad buvusi vadovė dokumentus nemokumo administratorei perdavė, be to, nors ir pripažįsta, kad Juridinių asmenų registrui neteikė Asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentų, nelaiko, jog tai sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
48. Byloje nustatyta ir nemokumo administratorė neginčija, kad jai buvo perduota dalis Asociacijos dokumentų už laikotarpį iki 2015 m., tačiau neperduoti dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2021 m. Atsižvelgiant į tai, kad į teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo buvo kreiptasi 2021 m. gruodžio mėnesį, akivaizdu, jog nėra perduota didžioji dalis aktualių įmonės veiklos dokumentų. Kadangi bankroto byla iškelta 2022 metais, nemokumo administratorė, neturėdama visų įmonės dokumentų, negali tinkamai atlikti savo pareigos patikrinti sandorius už 36 mėnesių laikotarpį. Be to, byloje nėra įrodymų, kad Asociacijos nemokumo administratorei buvo perduota nors kokia dalis Asociacijos turto, nors pagal buvusios Asociacijos direktorės sudarytą Asociacijos balansą matyti, jog Asociacija kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu turto turėjo (neperduoto turto balansinė vertė 13 041 Eur). Taigi, nemokumo administratorė, nors ir pripažįsta, kad dalis dokumentų jai yra perduota, tačiau teigia, jog yra neperduotas Asociacijos turtas, taip pat 2015-2021 m. veiklos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, ir tai nėra paneigiama atskirajame skunde.
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįsta teigti, jog Asociacijos dokumentų neperdavimu bei Asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimu Juridinių asmenų registrui buvo siekiama galbūt nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, tikrąją turto sudėtį ar kitas suinteresuotam asmeniui nenaudingas aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.
50. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia skundžiamos nutarties išvadų nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės veiklos organizavimo ir įmonės nemokumo, siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.