- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- AN2-251-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01958-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Skundas paliktas nenagrinėtu/ Byla grąžinta
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Giedrius Valiūnas
- Kategorijos
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
- 21.11.14Kiti apeliacinio proceso dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų klausimai
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjos Irmos Šapokaitės (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atmestas Institucijos prašymas dėl bylos nagrinėjimo surengimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-80-2021 V. B. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė pagalbinio ūkio pastato rekonstrukciją, nukrypstant nuo suderinto projekto, kuris buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. ir, kurio pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybė 2010 m. rugsėjo 9 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nutarime nurodoma, jog pagal projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pagalbinio ūkio pastato stogas dvišlaitis, aukštis (kraigo viršaus 7,50 m, gegnių atrėmimo į sieną aukštis – 4,36 m). Faktiškai nukrypstant nuo suderinto projekto, statomas vienašlaitis pagalbinis ūkio pastatas paaukštinant sieną sklypo šiaurinėje pusėje 6,60 m ir vakarinėje sklypo pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m, pietinėje pusėje 8,24 m., rytinėje sklypo pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m. Rytinėje sklypo pusėje neišlaikytas norminis atstumas iki gretimo sklypo ribos (ir neturint gretimo sklypo savininko sutikimo). Skundžiamame nutarime taip pat nurodoma, jog dėl nustatytų pažeidimų 2021 m. gegužės 24 d. VTPSI surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas iki kol įteisės spendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo.
3. 2022 m. liepos 8 d. Institucija pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą ir surengti teismo posėdį, tačiau 2022 m. liepos 8 nutartimi šis prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarti ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4.1. Nurodo, jog tai, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl savavališkos statybos akto, nurodymo nevykdyti statybos darbų ir privalomojo nurodymo panaikinimo, nesudaro pagrindo nenagrinėti administracinio nusižengimo bylos. ANK yra pagrįstas imperatyviu reguliavimo metodu, taigi visas administracinių nusižengimų procesas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles, kurios yra privalomos tiek šio proceso dalyviams, tiek teismui. ANK nuostatos nereglamentuoja galimybės sustabdyti administracinio nusižengimo bylos, o galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, turi pats įvertinti bylos aplinkybes.
4.2. Pagal teismų praktiką, teisės ir faktinių aplinkybių klausimus administracinio nusižengimo byloje turi spręsti pats bylą nagrinėjantis teismas, nelaukdamas, kol tai atliks ir atitinkamą pavyzdį pateiks kitas teismas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-380/2019). Taip pat, skundžiama nutartis yra naikintina, nes teismas, nutaręs netenkinti Institucijos prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimas yra atidėtas iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje, nepagrįstai vadovavosi ANK 632 straipsniu, tačiau nesivadovavo įstatymo leidėjo ANK nustatytu imperatyviu reguliavimo metodu (t. y. teismas privalo vadovautis teisės normomis, kokios konkrečiai numatytos ANK ir neturi diskrecijos teisės išplėsti ANK taikymo ribas).
4.3. Skunde, cituojant ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 563, 566, 569,635, 636 straipsnius, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-3-495/2020, 2AT-22-458/2020, 2AT-30/2014, Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimą, nurodoma, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo, siekiant visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir operatyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė nurodytas procesines teises normas, nes byloje neatlikęs jokio rašytinių įrodymų tyrimo dar proceso dalyvių prašymų stadijoje priėmė skundžiamą nutartį, kurioje tik abstrakčiai motyvavo, kad nagrinėjama byla yra susijusi su civiline byla, t. y. teismas nenurodė jokių argumentų, kad civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turės įtakos tinkamam šios bylos išnagrinėjimui.
4.4. Iš ANK 1 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio, 591 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 631 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų sisteminės analizės darytina išvada, kad teismas, esant objektyvioms priežastims ir iškilus klausimams, kurių negalima išspręsti viename teismo posėdyje, gali daryti pertrauką, tačiau privalo dėti visas pastangas ir stebėti, kad sprendimas dėl nutarimo teisėtumo/neteisėtumo administracinio nusižengimo byloje būtų priimtas iki ANK 39 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų suėjimo. Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimų bylose 2AT-46-895/2016, 2AT-67-699/2015, 2AT-52-2014).
4.5. Teismui nagrinėjamoje byloje yra pateikti visi įrodymai, tačiau teismas net nepradėjęs įrodymų tyrimo byloje, skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodęs, kad civilinėje byloje taip pat sprendžiama dėl galimai savavališko, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikto kapitalinio remonto, nepagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Taip pat remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-468/2022 nurodytais argumentais, jog tiek savavališkos statybos aktas, tiek kiti su juo susiję dokumentai, yra susiję su savavališkų statybų padariniais, jie šiuo metu yra galiojantys, todėl jų teisėtumas negali būti kvestionuojamas, apylinkės teismui su administracinio nusižengimo byla buvo pateikti visi įrodymai, todėl teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turimų duomenų pagrindu galėjo nuspręsti dėl Inspekcijos nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo fakto bei nuspręsti, ar nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
4.6. Teismas taip pat nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nevertino, kad nutarime nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas 2020 m. rugsėjo 1 d., t .y. pagal ANK 39 straipsnio nuostatas dveji metai sueina 2022 m, rugsėjo 1 d. priklausomai nuo to, koks teismo sprendimas bus priimtas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4.7. Teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino, kad sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1137-1044/2022 gali įsiteisėti po ANK 39 straipsnyje nustatytų terminų suėjimo ir, kad vien todėl nagrinėjama byla pagal ANK 642 straipsnio nuostatas galėtų būti nutraukta, be to, teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ANK 631 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, taip pat skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvavo, kokią įtaką nurodytoje civilinėje byloje priimtas sprendimas turėtų teismui sprendžiant dėl Inspekcijos nutarimo teisėtumo, t. y. nebuvo nurodyta jokių objektyvių priežasčių, trukdančių apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka išnagrinėti bylą.
5. Atsiliepimu į Institucijos atskirąjį skundą pareiškėjo V. B. atstovas advokatas Giedrius Valiūnas prašo Institucijos atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Nurodo, kad, jeigu teismas priimtų palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1137-1044/2022, tai reikštų, kad Inspekcija visiškai nepagrįstai nustatė tariamus statybos teisės pažeidimus ir skyrė administracinę nuobaudą. Arba, toliau nagrinėjant administracinę bylą ir civilinėje byloje priėmus palankų sprendimą, vienu teismo sprendimu pareiškėjas būtų nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, o kitu teismo sprendimu būtų pripažinta, kad joks pažeidimas nebuvo padarytas.
5.2. Inspekcija nutyli, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tokiais atvejais ne tik kad teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, bet net ir privalo tai padaryti, pavyzdžiui kasacinio teismo administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-64-689/2019. Taip pat ir Kauno apygardos teismas byloje Nr. AN2-495-317/2020 išnagrinėjo iš esmės identišką Institucijos skundą dėl administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir jį atmetė, nurodant, kad prielaidos dėl ilgos civilinės bylos nagrinėjimo trukmės ir administracinės nuobaudos skyrimo terminu salimo suėjimo jokiu būdu negali lemti skuboto teismo sprendimo dėl galimos nuobaudos paskyrimo. Taigi matyti, kad teismai yra suformavę aiškią praktiką identiškose situacijose pagal pačios Institucijos pateiktus skundus. Vis dėlto, net ir žinodami tokią situaciją, Institucija visiškai nepagrįstai prašo teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtu.
6. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 656 straipsnio 2 dalis).
7. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso XXXVI skyriuje, kuriame reglamentuojama skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose ypatumai, nėra numatyta procesinė galimybė apeliacine tvarka (atskiruoju skundu) skųsti apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar teismo posėdžio paskyrimo, kitų procesinio pobūdžio klausimų. Taip pat pažymėtina, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nesant ANK normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų galimybę (negalimumą) apskųsti nutartis, kuriomis išspręsti proceso dalyvių prašymai, vadovaujamasi BPK normomis. BPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Taigi remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad nutartis, kuria išspęstas proceso dalyvio prašymas, nėra skundžiama atskiruoju skundu.
8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama. Tačiau ši aplinkybė, t. y. jog klaidingai nurodyta, kad nutartis yra skundžiama, nekeičia ANK ir šiuo atveju BPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar Institucijai, tiek ir teismui. Įvertinus tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtu ir apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.