- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-200-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01066-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. atstovės J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-06 nutarties, kuria iš dalies tenkintas V. atstovės N. M. skundas ir pakeistas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021-04-06 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2. Inspekcijos 2021-04-06 nutarimu V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 56 straipsnio 5 dalimi, buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda. Nesutikdama su priimtu nutarimu V. atstovė N.M. pateikė skundą apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-06 nutartimi V. atstovės N.M. skundas tenkintas iš dalies ir paskirta bauda sumažinta iki 350 Eur. Teismas nurodė, kad V. atsakomybė už savavališką statybą yra įrodyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo siekiama pozityvių tikslų, t. y. pagerinti žmonių gerovę, nesant tikslo padaryti žalos, šios aplinkybės padaryto pažeidimo pavojingumą daro mažesnį, todėl yra pagrindo švelninti nuobaudą sankcijos ribose ir paskirti minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Nesutikdama su priimta nutartimi V. atstovė J.U. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. atstovė J.U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-06 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nesulaukęs, kol bus išnagrinėta šiai bylai esminę reikšmę turinti civilinė byla. Pažymi, kad statybos aktas, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, byla Nr. e2-400-294/2022 nėra išnagrinėta, yra paskirta teisminė mediacija, kurios artimiausias susitikimas 2022-06-09, šioje byloje nuginčijus ar šalims teisminės mediacijos metu susitarus taikos sutartimi panaikinti Inspekcijos priimtus aktus, nebebūtų administracinio nusižengimo bylos faktinio pagrindo.
4.2. Atstovės vertinimu, Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad tvarkydama daugiabučių namų kiemą ir vietoj duobėtos smėlio bei žvyro dangos įrengdama korinę dangą, V. savavališkai pastatė naują nesudėtingą statinį – plokščią horizontalų inžinerinį statinį, priskiriamą II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymi, kad gyventojai ne kartą kreipėsi į V. bei J. su prašymais ir skundais dėl prastos daugiabučių namų kiemo būklės (dulkių, duobių, prastos dangos ir pan.), padidėjusios taršos dėl dulkių, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ir pan., todėl buvo ieškoma būdų, kaip nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo/neprieštaravimo aplinkos sutvarkymui pagerinti gyventojų aplinkos gerbūvį. Pažymi, kad V. siekis buvo sutvirtinti esamą gruntą plastikiniu koriu, kuris išlaikytų kiemo dangą nedeformuotą (be duobių) ir apsaugotų gyventojus nuo dulkių bei sudarytų galimybes saugiai, neužklimpstant įvažiuoti į kiemą gyventojams bei specialiosioms tarnyboms.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas korių remontas išardant seną korių dangą, įrengiant naują korio segmentą ir užpildant skaldele. Pažymi, jog tai, kad tvarkant kiemą ir tvirtinant esamą gruntą, jis buvo lyginamas, dalis nukasama, savaime nereiškia, kad buvo atliekami statybos darbai. Nurodo, kad „koriai“ neturi jokių laikančiųjų konstrukcijų, pamatų, jie paklojami ant esamo paviršiaus savuoju svoriu, tarpusavyje yra sukabinami be tvirtinimo elementų, esant poreikiui yra lengvai atkabinami (išardomi) ir nukeliami, jų vertė ir esmė – sutvirtinti dangą, perkeliant plastikinį modulį „korį“ iš vienos vietos į kitą, nesumažėja ir nepasikeičia. Pažymi, kad tretiesiems asmenims kokia nors žala dėl daugiabučio namo kiemo tvarkymo darbų nebuvo padaryta, priešingai, korinės dangos įrengimas lemia mažiau dulkių, purvo, duobių kieme, taigi švaresnę, tvarkingesnę ir saugesnę aplinką.
4.4. Nurodo, kad palikus baudą tam tikrų savivaldybių funkcijų vykdymas būtų sutrikdytas, kadangi tam numatytos lėšos turėtų būti skirtos baudos mokėjimui. Nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymi, kad Darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3.5(20- k02-T57) buvo už 2020 m. kovo mėn., korinės dangos įrengimo darbai buvo baigti ir priimti 2020 m. kovo mėnesį, bylos nagrinėjimas vyko 2022-04-26, taigi teismas, remdamasis ANK 591 straipsnio 7 punktu ir suformuota teismų praktika, turėjo šią bylą nutraukti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcijos atstovė Sigita Narbutytė prašo skundą atmesti.
5.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog valstybinėje žemėje buvo įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, jis pagal savo išmatavimus laikytinas II grupės nesudėtingu statiniu, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymi, kad V. nurodomos tvarkybos darbų sąvokos SĮ nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad buvo vykdomas aplinkos kokybės gerinimas ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, kad pagal SĮ 2 straipsnio 90 punktą, statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo), todėl V. atlikdama grunto išlyginimą, plastikinių modulių sudėjimą, skaldos užpylimą ir kt., atliko statybos darbus ir sukūrė statinį. Nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra tvirtai sujungta su žeme, todėl tokio statinio neišardžius nėra galimybės jo perkelti į kitą vietą, turi pakankamai tvirtą pagrindą (pamatą), neleidžiantį jai atsidurti kitoje vietoje veikiant gamtos jėgoms, taigi atitinka nekilnojamojo daikto požymius.
5.2. Atstovė nesutinka, kad administracinio nusižengimo byla negali būti nagrinėjama kol nebus išnagrinėta civilinė byla, kurioje ginčijamas savavališkos statybos aktas. Nurodo, kad V. siekdama įteisinti ginčo statinį siekia gauti valstybinės žemės patikėtinės sutikimą, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl nėra pagrindo teigti, kad civilinės bylos baigtis gali daryti įtaką nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ištyrė ir vertino tik administracinio proceso taikymo aspektu, o nagrinėjamoje civilinėje byloje faktai turės būti vertinami pagal civilinio proceso reikalavimus statybos srityje. Nurodo, jog šioje byloje negali būti sprendžiamas savavališkos statybos akto teisėtumo klausimas, kadangi administraciniai aktai yra galiojantys, jų galiojimas nėra sustabdytas.
Atsiliepimas
5.3. Pažymi, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti vadovaujamasi operatyvumo principu, ANK nuostatos nenumato bylos nagrinėjimo atidėjimo/pertraukos dėl to, kad nagrinėjama civilinė byla, teisės ir faktinių aplinkybių klausimus administracinio nusižengimo byloje turi spręsti pats administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas. Pažymi, kad ANK yra numatytas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutas, jei po bylos išnagrinėjimo ir vienokio ar kitokio nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, paaiškėtų naujos aplinkybės. Atstovė taip pat nesutinka, kad administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta dėl senaties. Nurodo, kad tiek Inspekcijos surašytame 2021-03-18 administracinio nusižengimo protokole, tiek ir 2021-04-06 nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas 2020-05-08, todėl nuobauda paskirta nesuėjus nustatytam terminui.
5.4. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi skirdamas minimalią baudą atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymi, kad skunde nurodomos aplinkybės ne tik negali būti pripažintinos atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, bet ir negali būti pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą šiam subjektui ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka neskirti baudos.
V. atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. V. atstovė ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, nurodo, kad įrengta korinė danga negali būti laikoma nauju nesudėtingu statiniu, kuriam reikalingas statybos leidimas, pažymi, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra paskirta teisminė mediacija, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti stabdoma. Atstovė taip pat pažymi, kad yra suėjusi administracinės nuobaudos paskyrimo senatis, todėl byla turėtų būti nutraukiama. Apygardos teismas, susipažinęs su V. apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ir administracinę teiseną V. atžvilgiu nutraukti/bylą sustabdyti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl senaties
7. Remiantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 591 straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje numatytas terminas.
8. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nebuvo pasibaigęs ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų naikinamasis terminas, svarbu tai, kada buvo padarytas asmeniui inkriminuotas konkretus pažeidimas. Pažymėtina, kad SĮ 2 straipsnio 46 punkte pateikta sąvoka apibrėžia, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o to paties straipsnio 85 punkte nurodoma, kad statybos tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį, ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Taigi, savavališka statyba yra veikla, kurios pobūdis yra trunkamasis, todėl, kai savavališka statyba yra baigta, pažeidimo padarymo diena laikoma savavališkos statybos pabaigos diena, o jei pažeidimas nustatomas dar vykstant savavališkai statybai, trunkamasis pažeidimas laikomas baigtu ir senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
9. Tiek Inspekcijos surašytame 2021-03-18 administracinio nusižengimo protokole, tiek ir 2021-04-06 nutarime nurodyta, kad faktinis aikštelės, esančios šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimas buvo atliktas 2020-05-08, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad būtent šią dieną ir buvo nustatytas V. SĮ pažeidimas. Nutarimas, kuriuo V. buvo paskirta nuobauda – bauda, buvo priimtas 2021-04-06, t. y. praėjus mažiau nei metams nuo juridinio asmens padaryto pažeidimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje nėra suėję, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagrindo nėra.
Dėl bylos sustabdymo
10. V. atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nesulaukęs, kol bus išnagrinėta šiai bylai esminę reikšmę turinti civilinė byla, kurioje yra ginčijamas 2020-07-01 priimtas statybos aktas, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei paskirta teisminė mediacija galimam taikos sutarties sudarymui. Nurodo, kad šioje byloje nuginčijus Inspekcijos priimtus aktus ar šalims teisminės mediacijos metu susitarus dėl taikos sutarties, nebebūtų administracinio nusižengimo bylos faktinio pagrindo. Apygardos teismas, įvertinęs skunde nurodomas aplinkybes ir duomenis, susijusius su šiuo metu nagrinėjama civiline byla, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju yra netikslingas.
11. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek institucijai, tiek teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo siekiant visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir operatyviai išaiškinti bylos aplinkybes, todėl iškylančius teisės ir faktinių aplinkybių klausimus byloje turi teisę spręsti sprendimą šioje byloje priimantis subjektas, nelaukdamas, kol tai atliks kitas teismas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su ginčo statinio įteisinimu, siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios civilinės bylos baigtis gali daryti įtaką nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai. Tiek savavališkos statybos aktas, tiek kiti su juo susiję aktai, yra susiję su savavališkų statybų padariniais, jie šiuo metu yra galiojantys, todėl jų teisėtumas negali būti kvestionuojamas, apylinkės teismui su administracinio nusižengimo byla buvo pateikti visi įrodymai, todėl teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turimų duomenų pagrindu galėjo nuspręsti dėl Inspekcijos nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo fakto bei nuspręsti, ar nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
12. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Inspekcijos priimtas nutarimas, kuriuo V. paskirta bauda bei apylinkės teismo nutartis, kuria pritarta, jog buvo vykdytos savavališkos statybos, o ne Inspekcijos 2020-07-01 priimtas savavališkos statybos aktas bei privalomieji nurodymai pašalinti padarinius ir nevykdyti jokių statybos darbų. Kadangi minėtų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad bylos nagrinėjimas nesant teismo sprendimo civilinėje byloje buvo galimas, o proceso stabdymas nagrinėjamu atveju pažeistų ANK įtvirtintus teisingo proceso ir operatyvumo principus, todėl ši apeliacinio skundo dalis taip pat atmestina.
Dėl SĮ 56 straipsnio 5 dalie
13. Apeliaciniu skundu V. atstovės taip pat nurodo, kad V. įrengdama automobilių stovėjimo aikštelę padengdama ją korine danga neturėjo tikslo pastatyti naują statinį, jos veiksmai turėtų būti vertinami kaip aplinkos tvarkymo, gerinimo darbai. Aukštesnysis teismas spręsdamas juridinio asmens kaltės klausimą pažymi, kad konstatuojant SĮ 56 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) kad asmuo vykdė naujo statinio statybos darbus; 2) kad asmuo pastatė nesudėtingąjį statinį; 3) kad statyba buvo savavališka, t. y. vykdyta neturint statybą leidžiančių dokumentų.
14. Iš bylos aplinkybių matyti, kad gyvenamųjų namų rajone, valstybinėje žemėje buvo įrengta korinė danga, kurios apytiksliai išmatavimai yra 41x24 m, o preliminarus plotas – 682 kv. m. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, IV skyriaus antrojo skirsnio 3 lentelės 4.1 papunktyje nurodyta, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas >100 kv. m iki <10 000 kv. m yra priskiriami II grupės nesudėtingiems kitiems inžineriniams statiniams, kuriems, remiantis SĮ nuostatomis, yra privalomas leidimas. Iš bylos medžiagoje esančios korinės dangos įrengimo darbų pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 118-122) turinio matyti, kad atliktų darbų metu buvo kasamas gruntas, įrengtas skaldos pagrindas, paklotas plastikinis korys, kuris užpildytas skalda, remontuoti kelio bordiūrai, reguliuotas šulinio liuko aukštis, po šių darbų objektą perkelti į kitą vietą savaime neįmanoma, jį reikėtų išardyti, tai reikalautų tiek darbo, tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų. Duomenys apie aikštelėje atsiradusį naują objektą – korinę dangą, užfiksuoti tiek Inspekcijos patikrinimo akte, tiek fotonuotraukose, kitų duomenų, paneigiančių patikrinimo metu fiksuotas faktines aplinkybes, byloje nėra.
15. Įvertinus tai, konstatuojama, jog tiek Inspekcija, tiek apylinkės teismas pagrįstai V. atliktus aikštelės įrengimo darbus priskyrė statybos darbams ir konstatavo, jog korinė danga yra laikytina statiniu, kuriam privalomas statybos leidimas, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams. Kaip jau minėta, savavališkos statybos aktas šiuo metu yra galiojantis, jo teisėtumas negali būti kvestionuojamas, to, kad neturėjo leidimo įrengti automobilių stovėjimo neginčijo ir pati V. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog SĮ nuostatų pažeidimo faktas yra įrodytas.
16. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis įrengti naują objektą, turi tam gauti leidimą, o to nepadaręs, tačiau norėdamas įteisinti savavališką statybą, privalo pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju tokio prašymo bylos medžiagoje nėra, o statybas leidžiantis dokumentas neišduotas. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog šiuo metu korinės dangos automobilių aikštelėje įrengimas nėra įteisintas, o padaryto pažeidimo rezultatai – nepanaikinti. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad teismo sprendimas pripažinti V. kalta pagal SĮ 56 straipsnio 5 dalį bei skirti administracinę nuobaudą iš esmės neužkerta kelio savavališkos statybos įteisinimui.
17. Aukščiau išvardintų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą palikti galioti Inspekcijos priimtą nutarimą pripažinti V. kalta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. atstovės J. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.