- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2AT-30/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05666-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Armanas Abramavičius, Alvydas Pikelis (pran.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu A. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.02 val., prie Pramonės pr. 24, Kaune, vairavo automobilį Mazda „323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,44 promilės ±5 proc. girtumo laipsnis), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 punkto nuostatas.
Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi A. S. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Prašyme nurodoma, kad abiejų instancijų teismų priimti sprendimai yra nepagrįsti, nes teismų padarytos išvados dėl jo neblaivumo yra pagrįstos prielaidomis. Teismai, vertindami du prieštaringus įrodymus – alkotesteriu nustatytą alkoholio kiekį ir medicininės apžiūros duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad jis buvo blaivus, ėmėsi specialistų ir ekspertų vaidmens, nors tokiems klausimams išspręsti reikalingos specialios narkologijos, medicinos žinios. Ekspertams turėjo būti užduoti klausimai, kurie paaiškintų, ar per laiko tarpą nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. 8.04 val. (kai testas buvo atliekamas alkotesteriu) iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. 9.55 val. (kai buvo paimtas kraujas) alkoholio kiekis jo organizme galėjo natūraliai sumažėti tokiu mastu, kad 10.10 val. jo organizme alkoholio promilių apskritai nenustatyta. Eksperto atsakymai nurodytais specialių žinių reikalaujančiais klausimais yra būtini šioje byloje, todėl teismai, neskirdami ekspertizės, pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių nuostatas dėl įrodymų vertinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus l. e. viršininko pareigas Irena Biriukovienė prašo pareiškimo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog, sustabdžius pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo A. S. sklido alkoholio kvapas, jis pareigūnams sakė, kad iš vakaro gėrė vyno, todėl, pasiūlius pasitikrinti girtumą, pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Alkotesterio naudotojo instrukcijoje nurodyta, kad blaivumo patikrinimas atliekamas ne iš karto, o po 15 minučių, kai paaiškėja, jog asmuo gėrė alkoholio prieš pat testo atlikimą, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Šiuo atveju pats pažeidėjas patruliams nurodė, kad gėrė tik iš vakaro, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog tuoj po pareiškėjo sustabdymo atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad „Lion alcolmeter 500“ tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2013 m. gruodžio 16 d., todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Atsiliepime teigiama, kad įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 1.45 valandos, taip pat policijos pareigūnų 8.04 val. alkotesteriu nustatytą pareiškėjui neblaivumą – 0,44 promilės ir medicininės apžiūros akto rezultatus: 9.50 val. – 0,08 promilės ir 10.10 val. – 0,00 promilės, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Lion alcolmeter 500“ nustatytas alkoholio kiekis iškvepiamame ore – 0,44 promilės objektyviai parodo A. S. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Atsiliepime pažymima, kad, įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±5 proc.) pažeidėjo naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu galėjo būti 0,41 promilės alkoholio, o tai laikoma lengvu girtumo laipsniu. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimas paneigė alkoholio buvimą A. S. kraujyje kraujo paėmimo metu, nepaneigia kitais neginčijamais įrodymais konstatuotojo girtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutarimu A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
A. S. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu teigdamas, jog teismų padarytos išvados dėl jo neblaivumo yra pagrįstos prielaidomis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.02 val., A. S. alkotesteriu nustatė 0,44 promilės girtumą (b. l. 1–4), tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. A. S., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Šio centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 688 užfiksuota, kad, matuojant alkotesteriu „Alcotest 7410“, 9.50 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,08 promilės, o 10.10 val. rezultatas – 0,00 promilės etilo alkoholio. Be to, 9.55 val. buvo paimtas A. S. kraujo mėginys, kurį ištyrus jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7891/13(01)) (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 688 padaryta galutinė išvada, kad apžiūros metu A. S. buvo blaivus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kritiškai įvertino A. S. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto bei kraujo tyrimo rezultatus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad medicinos įstaigoje atliktų tyrimų rezultatai nesudaro pagrindo netikėti alkoholio kiekio organizme patikros rezultatais pažeidimo padarymo metu, nes A. S. į medikus kreipėsi po pažeidimo praėjus beveik dviem valandoms, o alkoholio kiekis organizme laikui bėgant skaidosi, todėl per nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai sumažėti, be to, teismas neatmetė galimybės, kad A. S. galėjo imtis priemonių (gerti daug arbatos, vaisvandenių, mineralinio vandens), kad kraujyje būtų nustatyta kuo mažesnė alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, be to, konstatavo, kad įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±5 proc.) pažeidėjo naudai, nustatytas A. S. neblaivumas įvykio metu galėjo būti 0,41 promilės alkoholio, o tai laikoma lengvu girtumo laipsniu ir leidžia konstatuoti A. S. padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad toks preferencinis įrodymų vertinimas nėra priimtinas. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Taisyklių 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėse bylose Nr. N444–1025/2008, N575–1293/2009).
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina tai, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija ir, pagal šį straipsnį A. S. paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Ypač tai aktualu šioje konkrečioje byloje, nes policijos pareigūnų nustatytas A. S. neblaivumo laipsnis buvo artimas leidžiamam – 0,4 promilės promilės. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, nes teismo išvada, kad toks alkoholio kiekis per nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai ar dirbtinai sumažėti, nėra pagrįsta bylos medžiaga ar kitais leistinais įrodymais bei protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Toks teiginys yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis, todėl tai nėra tokią išvadą padariusio teismo kompetencijos sritis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).
Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti dėl asmens neblaivumo laipsnio ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad A. S. 2013 m. rugpjūčio 16 d. padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir yra naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.