Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2013-08-16, apie 08.02 val., prie Pramonės pr. 24, Kaune, vairavo automobilį Mazda „323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,44‰ ±5% girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp Alkotesterio parodymų (8 val. 04 min.) ir kraujo paėmimo (9 val. 55 min.) praėjo mažiau nei dvi valandos, įvertinus etilo alkoholio skilimo organizme intensyvumą (0,15 promilės per valandą) darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu jo organizme 0,44 promilių etilo alkoholio objektyviai negalėjo būti, o galėjo būti tik apie 0,3 promilių etilo alkoholio kiekis, kuris yra leistinas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirminio patikrinimo (Alkotesterio rodmenys) rezultatai negali būti laikomi patikimais įrodymais nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį.

Taip pat nurodo, kad įvertinus galimą panaudoto Alkotesterio paklaidą (±5 proc.) jo naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu galėjo būti apie 0,41 promilės alkoholio (5 proc. paklaida — 0,022 promilės), o tai kelia pagrįstų abejonių dėl leistinos ribos peržengimo, o įvertinus alkotesterio rodmenų ir medicinos įstaigos išvados esančius prieštaravimus, alkotesterio rodmenys negali būti laikomi vieninteliu ir neginčijamu įrodymu.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Skundžiamu teismo nutarimu A. S. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 str. 1 d., kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog A. S. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0, 44 promilių girtumas), jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė, asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko patrulių rinktinės vyresnysis patrulis S. G., apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog A. S. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Todėl aplinkybės dėl policininkų susipažinimo su alkotesterio naudojimosi instrukcija neaptarimas skundžiamame nutarime neduoda pagrindo laikyti pareigūnų veiksmus netinkamais ar neteisėtais ir dėl to abejoti alkotesterio parodymų tikslumu.

Be to, iš policijos pareigūnų S. G. ir T. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius A. S. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, A. S. sakė, kad iš vakaro gėrė vyno, todėl jie pasiūlė A. S. pasitikrinti girtumą. Patikrinus girtumą, A. S. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pats apeliantas neneigia, jog alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Alkotesterio naudotojo instrukcijoje nurodyta, kad blaivumo patikrinimas atliekamas ne iš karto, o po 15 minučių, kai paaiškėja, jog asmuo gėrė alkoholio prieš pat testo atlikimą, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Šiuo atveju, pats pažeidėjas patruliams nurodė, jog gėrė tik iš vakaro, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog tuoj po A. S. sustabdymo atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad Lion alcolmeter 500 tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2013-12-16. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar LR sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Savo paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teisme A. S. neneigė fakto, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, jam negalėjo būti nustatytas tokio dydžio neblaivumas. Nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais A. S. savo iniciatyva nuvyko į medicinos įstaigą ir atliko neblaivumo (girtumo) patikrinimą. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto ( b.l. 14) matyti, kad 2013-08-16 9.50 val. atlikus alkoholio kiekio matavimą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,08 promilių, 10.10 val. – rezultatas buvo 0,00 promilių, 9.55 val. paėmus A. S. kraujo mėginį, kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus.

Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 1.45 valandos, taip pat policijos pareigūnų 8. 04 val. alkotesteriu nustatytą A. S. neblaivumą - 0,44 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus: 9.50 val. - 0.08 promilės ir po 20 minučių, 10.10 val. - 0,00 promilės, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 19064 nustatytas alkoholio kiekis A. S. iškvėpiamame ore – 0,44 prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±5 proc.) pažeidėjo naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu galėjo būti 0,41 promilės alkoholio, kas laikoma lengvu girtumo laipsniu ir leidžia konstatuoti A. S. padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimas paneigė alkoholio buvimą apelianto kraujyje kraujo paėmimo metu, nepaneigia kitais neginčijamais įrodymais konstatuoto jo girtumo.

Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.