Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties V. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. 2020 m. liepos 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - departamentas) 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo skundą (reg. Nr. PLI-877) dėl savavališkai atliekamų statybos darbų. Vietoje patikrinus pateiktą informaciją nustatė (2019 m. rugsėjo 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2010 ), jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), priestatas pažymėtas plane la2p (toliau - priestatas) apšiltintas. Iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės fasadai aptinkuoti armuojančiu tinku, o iš šiaurės rytų pusės aptaisytas OSB medžio drožlių plokštėmis. Priestatas yra 2 aukštų, kurio ilgis apie 11,3 m, plotis apie 4,6 m, aukštis apie 5,9 m. 1976 m. kadastrinių duomenų byloje užfiksuoti išmatavimai: pirmame aukšte priestato ilgis - 10,85 m, plotis - 4,45 m, o antrame aukšte priestato ilgis - 7,1 m, plotis - 4,45 m, maksimalus aukštis 5,8 m. Nustatyta, kad rytų pusėje priestato 2 aukštas prailgintas nuo 7,1 m iki 11.3 m, (ant priestato rytinės pusės kur buvo tik pirmas aukštas pastatytas antras aukštas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengiant išorines sienas bei stogo konstrukciją su danga. Išanalizavus turimus duomenis, paaiškėjo, jog priestatas nėra atskiras statinys, o yra neypatingo gyvenamojo namo (toliau - namas) pažymėto plane lAlžp (duomenys neskelbtini), dalis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - LRSĮ) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, projektas ir statybą leidžiantis dokumentas privalomas rekonstruojant neypatingąjį statinį. LRSĮ 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, o statytojo (toliau - statytojas) V. Š. savavališkai 2018-2019 metais atlikti neypatingo namo rekonstravimai darbai, neturint rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti namą, atitinka savavališkos statybos sąvoką, įtvirtintą LRSĮ 2 straipsnio 46 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija statytojui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191111-00123 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191112-00123.

4.4. Dar skunde nurodoma, kad Inspekcijos departamentas pateikė teismui akivaizdžius įrodymus, patvirtinančius V. Š. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmos instancijos teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo siekiant visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir operatyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismui suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių, kad bylos aplinkybės būtų išaiškintos, bylos nagrinėjimą tiesiog sustabdė. Nagrinėjamos bylos atveju iškylančius teisės ir faktinių aplinkybių klausimus turėjo spręsti pats bylą nagrinėjantis teismas.

6. Susipažinęs su V. Š. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir inspekcijos departamento vedėjos skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria buvo atidėtas V. Š. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iki įsiteisės sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2847-1070/2020. Nors skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog inspekcijos departamentas praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties paduoti, tačiau iš kitų šioje nutartyje išdėstytų motyvų yra akivaizdu, kad skundą atsisakyta priimti ne dėl praleisto skundo padavimo termino, o dėl to, kad tokio pobūdžio nutartys aukštesnės instancijos teismui yra neskundžiamos. Todėl dėl skundo argumentų, kuriais ginčijama apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje padaryta išvada, kad inspekcijos departamentas praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties paduoti ir neprašo šio termino atnaujinti, nebus pasisakoma. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad priimta 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo yra apskritai neskundžiama, buvo nurodyta ir šios nutarties rezoliucinėje dalyje.

7. Pažymėtina, jog aukštesnysis teismas, ANK 626 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skundą, patikrina tik priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad apygardos teismas neturėtų vertinti kitų bylos aplinkybių, taigi, ir inspekcijos departamento vedėjos atskirojo skundo argumento, jog apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai sustabdė V. Š. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Vis tik, atsižvelgdamas į tai, kad šie du procesiniai sprendimai (tai yra 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartis, kuria atidėtas bylos nagrinėjimas, ir 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria atsisakyti priimti skundą dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties) yra glaudžiai susiję bei siekdamas motyvuotai atsakyti į atskirojo skundo argumentus, apygardos teismas pasisako ir dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nors inspekcijos departamento atstovė yra teisi, teigdama, kad administracinių nusižengimų teisena vyksta pagal ANK nustatytas procesines taisykles, o ANK nuostatos tiesiogiai nenumato galimybės sustabdyti administracinio nusižengimo bylą ar atidėti jos nagrinėjimą iki kol kitoje byloje bus priimtas procesinis sprendimas, galintis turėti reikšmės nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019, yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik gali, bet ir privalo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla, kurioje priimtas sprendimas yra reikšmingas teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, nors ANK tai ir nenustatyta. Byloje Nr. 2AT-64-689/2019 administacinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už šešis administracinius nusižengimus dėl to, kad nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, nors jų teisėtumas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamas civilinio proceso tvarka. 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas paminėtą administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turėjo nustatyti ne tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo vykdyti įsakymuose nustatytus įpareigojimus, bet ir tai, kad šie įpareigojimai yra teisėti. Teismas tą turėjo nustatyti arba pats, arba, jeigu tokių įgaliojimų neturėjo, sulaukti, kol įsakymų teisėtumas bus konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Toks reikalavimas kyla iš konstitucinės teisingumo sampratos, kuri suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Byloje Nr. 2AT-64-689/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo ir tai, kad žemesnės instancijos teismas neturėjo įgaliojimų pats patikrinti įsakymų, už kuriuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas asmuo, teisėtumą, nes šių įsakymų teisėtumas buvo tikrinamas civilinio proceso tvarka, todėl, nors ANK tai ir nenustatyta, teismas privalėjo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl įsakymo teisėtumo arba analogiškoje civilinėje byloje (iki bus suformuotas teismo precedentas), o to nedarydamas, o tik konstatuodamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nustatytus įpareigojimus, rizikavo priimti neteisėtą nutarimą.

9. Nagrinėjamoje administracio nusižengimo byloje susiklostė nors ir ne analogiška, tačiau panaši situacija, kaip ir aukščiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje. Kaip matyti iš V. Š. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jis administracinėn atsakomybėn traukiamas už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Neabejotina, jog tokio pobūdžio bylose vienas iš esminių asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų yra savališkos statybos aktas, o būtent savavališkos statybos aktas ir yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-2847-1070/2020, iki kurioje priimto sprendimo įsiteisėjimo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo sustabdytas V. Š. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas. Akivaizdu, kad civilinio proceso tvarka neišsprendus ginčijamo savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-191111-00123 teisėtumo klausimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas negali daryti motyvuotos išvados dėl to, ar inspekcijos darbuotojai jame pagrįstai konstatavo savavališką statybą, o tokios išvados padarymas yra būtinas sprendžiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 2 dalį traukiamo asmens kaltės klausimą. Kadangi V. Š. surašyto savavališko statybos akto teisėtumas, priimant 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, jau buvo tikrinamas civilinio proceso tvarka, apygardos teismas negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, kuris privalo būti aktyvus bylos nagrinėjimo procese, turėjo pats patikrinti jo teisėtumą.

10. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties 8 ir 9 punktuose, konstatuojama, kad, apylinkės teismas, siekdamas priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą V. Š. administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai atidėjo bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės šiai bylai aktualus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2847-1070/2020. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti skundo argumentas, kad civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti tol, kol sueis ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Prielaidos dėl ilgos civilinės bylos nagrinėjimo trukmės ir administracinės nuobaudos skyrimo terminų galimo suėjimo jokiu būdu negali lemti skuboto teismo sprendimo dėl galimos nuobaudos V. Š. paskyrimo.

11. Skunde minimoje Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. vasario 25 d. išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-380/2019 pateiktu išaiškinimu, kad administracinio nusižengimo bylos negali būti stabdomos (ar negali būti atidėtas jų nagrinėjimas) iki kitoje byloje bus priimtas sprendimas, turintis reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, kad iškylančius teisės ir faktinių aplinkybių klausimus administracinio nusižengimo byloje turi spręsti pats bylą nagrinėjantis teismas, nelaukdamas, kol tai atliks ir atitinkamą pavyzdį pateiks kitas teismas, šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi jis prieštarauja aukščiau aptartai aukštesnės instancijos teismo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – byloje Nr. 2AT-64-689/2019 suformuotai praktikai.

12. Grįždamas prie išvadų dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apygardos teismas pažymi, jog ANK tiesiogiai nereglamentuoja teisenos santykių, susijusių su bylos atidėjimu, pertraukų joje darymu ar jos sustabdymu. Tačiau ANK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė pratęsti šį terminą, kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl administracinio nusižengimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių per nustatytus terminus neįmanoma išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos. Taigi, šioje teisės normoje yra įtvirtina teismo teisė, kilus klausimų, kurių negalima išspręsti tame posėdyje, daryti pertrauką byloje ar atidėti jos nagrinėjimą. Nors 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atidėdamas V. Š. bylos nagrinėjimą apylinkės teismas nenurodė, jog vadovaujasi būtent ANK 631 straipsnio 2 dalimi, tačiau manytina, jog toks procesinis sprendimas buvo priimtas būtent šios teisės normos pagrindu. Vadovaujantis ANK 656 straipsnio 1 dalies nuostatomis atskiraisiais skundais yra skundžiamos tos apylinkės teismo nutartys, priimtos administracinių nusižengimų teisenoje, kurių apskundimą atskiruoju skundu reglamentuoja ANK. Galimybė apskųsti teismo nutartį dėl ANK 631 straipsnio 2 dalyje numatyto sprendimo priėmimo ANK neįtvirtina, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta priimti inspekcijos departamento skundą dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, konstatavus, jog tokio pobūdžio nutartis negali būti revizuojama atskiruoju skundu, kadangi ANK galimybės jos skųsti nenumato.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos inspekcijos departamento atstovės skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.