Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. J. ir J. M. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. V. Š. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. lapkričio 12 d. privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2019 m. lapkričio 12 d. privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2019 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktą (el. b. t. 1, l. 1-5).

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. vasario 12 d. ieškovas nusipirko ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos nekilnojamojo turto dalies savininkė yra ieškovo motina trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. Š.. Ankstesnė nekilnojamojo turto dalies savininkė buvo D. A., kuri valdė minėtą nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarties pagrindu. Turtas jai buvo padovanotas tėvo V. A., kuris tapo savininku po jo tėvo V. A. mirties 2006 m. liepos 3 d. V. A. pirko nekilnojamąjį turtą 1962 m. birželio 5 d., jam buvo išduotas ir statybos leidimas. Ankstesni ginčo turto savininkai jiems bendrosios nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype statė įvairius pastatus (garažus, šiltnamius), rekonstravo ir remontavo juos. 1959 m. buvo parengtas ir suderintas pristatomų prie esamo gyvenamojo namo, prie (duomenys neskelbtini), mūrinio garažo bei verandos projektas, statybos leidimas išduotas 1969 m. balandžio 10 d., leidžiamas plotas buvo nustatytas 84,3 kv. m., o priestato ilgis – tapatus namo ilgiui. Ankstesni nekilnojamojo turto savininkai pastatė priestatą, kuris buvo remontuojamas, atliekama stogo rekonstrukcija, keičiama stogo danga bei susidėvėjusios konstrukcijos pagal poreikį, tam buvo gautas ir bendraturtės sutikimas. Tačiau statybos nebuvo kokybiškos, tarp bendraturčių (J. M. Š. ir V. A., vėliau - V. A.) kilo nesutarimų, buvo siekiama nustatyti naudojimosi tvarką teisme ir šio proceso metu ieškovas (t. y. J. M. Š. sūnus V. Š.) nupirko bendro turto dalį iš kitų bendraturčių. Atsižvelgiant į prastą priestato būklę ieškovas inicijavo priestato remontą. Pagal gautą anoniminį skundą / pranešimą buvo atliktas vykdomo remonto patikrinimas, kurio metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta. 2017 m. birželio 1 d. atsakymu į pranešimą pranešėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą ir ginčyti Inspekcijos atsakymą, tačiau suinteresuotas asmuo negynė savo teisių. Pakartotinis pranešimas / skundas buvo parašytas po dvejų metų. 2019 m. pakartotinai gauto skundo / pranešimo pagrindu buvo atliktas patikrinimas, po kurio Inspekcija 2019 m. lapkričio 11 d. registravo savavališkos statybos aktą. Šiuo aktu Inspekcija konstatavo savavališką statybą: „Rekonstruota priestato 1a2p rytinė pusė, įrengtas 2 aukštas, per visą jo ilgį 10,85 m. Suformuota patalpa apie 3,85 m. x 4,45 m = 7,13 kv. m, padidinat priestato bendrą plotą ir tūrį“. Savavališko statybos akto pagrindu buvo surašytas privalomas nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. gegužės 11 d. Ieškovas nesutiko su konstatuotu savavališkos statybos faktu. Ieškovo nuomone, jis atliko esamo priestato remontą, o ne rekonstrukciją, o teisės aktuose nenumatytas reikalavimas atlikti remonto statybos darbus, tik gavus atitinkamos institucijos statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos pareigūnai savavališkos statybos akte naudojo ir pridėjo seną 1976 m. planą, kuriame nurodytas priestato aukštis 5,80 m tik priestato antro aukšto dalyje, t. y. ne per visą 10,85 m ilgį. Šis planas kartu su kitais duomenimis ir senais įrašais buvo panaikintas 1989 m. gegužės 11 d. Naujausiame 1982 m. plane pažymėta, kad priestato aukštis 580 per visą 10,85 priestato ilgį. Po remonto priestato aukštis nepasikeitė, išliko toks, koks nurodytas naujausiame 1982 m. plane, t. y. 5,80 m per visą priestato ilgį. Ankstesniam savininkui buvo išduotas leidimas statyti priestatą per visą namo ilgį, todėl ieškovas atlikdamas remontą nepažeidė nei nurodyto aukščio, nei nurodyto ilgio. Priestato remontas buvo atliktas ta apimtimi, kuria buvo leista ankstesniam savininkui 1959 m. leidimo pagrindu. Priestatas 1a2p anksčiau buvo vadinamas „garažu“ ir žymimas raide „G“. Pirmame aukšte buvo dvi patalpos „G-I“ (20,07 kv. m. bendro ploto) ir „G-II“ (14,27 kv. m. bendro ploto), iš viso - 34,34 kv. m. bendro ploto. Techninės apskaitos duomenyse ties grafa „Patalpos“ yra nurodama „garažas“ ir nurodytas 34,34 kv. m bendras plotas, kas atitiktų priestato 1a2p garažo pirmojo aukšto patalpų G-I ir G -II bendrų plotų sumą: 20,07+14,27 kv. m = 34,34 kv. m. Antro aukšto patalpos buvo priskirtos gyvenamojo namo patalpoms, o ne priestatui / garažui. Buvo išskiriama ir „Mansarda“, kurios plotas buvo skaičiuojamas bendrai, nesvarbu ar būtų buvusi virš priestato (2a1p), kuris vėliau buvo nugriautas, ar virš garažo / priestato. Paskutiniai matavimai, įregistruoti viešame registre, buvo atlikti 1982 m. ir ieškovas jais vadovavosi. Prieš tai atlikti matavimai, esantys nekilnojamojo turto istorinėje medžiagoje, buvo atlikti 1976 m., ir jais vadovavosi Institucija.

3. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį (el. b. t. 1, l. 90-99). Atsiliepime nurodyta, kad 2017 m. pavasarį Inspekcijoje buvo gauti skundai dėl statytojo vykdomų darbų (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 17 d. Inspekcijos specialistas gautos informacijos pagrindu atliko patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), išardytos gyvenamo namo dalies senos galinės sienos ir jų vietoje mūrijamos naujos (viena nuo kitos 10,35 m atstumu), išardyta sena perdanga ir stogas, neišardyta viena siena iš šiaurės rytų pusės (toliau – priestatas). Patikrinimo metu buvo vykdomi statybos darbai, o statytojas paaiškino, kad išardė dalį namo avarinės būklės laikančių konstrukcijų ir nekeisdamas išorės matmenų ketina jas atstatyti. Atsižvelgiant į tai, kad specialistas 2017 m. atlikto patikrinimo metu nenustatė pažeidimų, Inspekcija nesiėmė jokių papildomų poveikio priemonių. 2019 m. vasarą ir rudenį Inspekcijoje buvo gauti pakartotiniai skundai dėl statytojo vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 27 d. Inspekcijos specialistas atliko patikrinimą ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu konstatavo faktines aplinkybes. 2019 m. lapkričio 19 d. surašytas dar vienas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas. 2019 m. atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad priestatas yra dviejų aukštų, jo ilgis apie 11,30 m, plotis apie 4,6 m, aukštis apie 5,9 m. Kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti matavimai: pirmame aukšte priestato ilgis 10,85 m, plotis – 4,45 m, antrame aukšte priestato ilgis 7,1 m, plotis – 4,45 m, maksimalus aukštis 5,8 m. Rytų pusėje priestato antras aukštas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m (ant priestato rytinės pusės kur buvo tik pirmas aukštas pastatytas antras aukštas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio, įrengiant išorines sienas bei stogo konstrukciją su danga). Statytojas vykdė statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0744 ha, kuriam nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, gyvenamųjų teritorijų žemės sklypo naudojimo pobūdis. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso 371/744 dalys ieškovui V. Š. ir R. Š., bei 373/744 dalys – J. M. Š.. Statytojas vykdė statybas vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šis namas ribojasi su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. J.. Inspekcijos nuomone, specialisto surinkti įrodymai pagrindžia savavališkos rekonstrukcijos faktą, nepriklausomai nuo to, ar atliktus statybos darbus lyginti su 1976 m. atliktais kadastriniais matavimais, ar su bet kuriais kitais matavimais, atliktais vėliau. Iš ieškovo pateiktų kartu su ieškiniu dokumentų yra akivaizdu, kad toje vietoje, kur šiuo metu pastatytas priestatas, anksčiau buvo „garažas“. Virš šių patalpų buvo pažymėtos dvi patalpos, t. y. 11-1 (5,34 kv. m.) ploto ir 11-2 (20,71 kv. m.) ploto. Šiuo metu ši namo dalis yra nugriauta ir vietoje jos pastatytas priestatas, kuris yra dviejų aukštų, jo ilgis apie 11,30 m, plotis apie 4,6 m, aukštis apie 5,9 m. (kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti matavimai: pirmame aukšte priestato ilgis 10,85 m, plotis – 4,45 m, antrame aukšte priestato ilgis 7,1 m, plotis – 4,45 m.) Rytų pusėje priestato antras aukštas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m (ant priestato rytinės pusės kur buvo tik pirmas aukštas pastatytas antras aukštas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengiant išorines sienas bei stogo konstrukciją su danga). Kauno miesto valstybinės architektūros – statybos kontrolės inspekcijos 1959 m. balandžio 10 d. išduotame leidime Nr. G-31/59 nurodyta, kad jis galiojo iki 1959 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nepateikė į bylą visų dokumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu savavališkai pastatytas statinys atitinka projektą, pagal kurį išduotas leidimas. Savavališkos statybos aktas negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi teismo sprendimas šioje dalyje nesukels ieškovui teisinių pasekmių, todėl bylos dalis dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turi būti nutraukta.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (el. b. t. 2, l. 98 ). Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovas vykdo statybos darbus, neturėdamas statybos leidimų ir jos sutikimų dėl norminių atstumų neišlaikymo. Ieškovas, nugriovęs anksčiau buvusią pastato dalį, stato naują statinį, peržengdamas sklypo ribas, didindamas pastato aukštį, gabaritus ir keisdamas konstrukcijas. Ieškovas pareiškė, kad ir toliau tęs statybos darbus, apšiltins pastatą, kurio konstrukcijos ir taip jau yra trečiojo asmens sklype, įrengs nuogrindą ir lietaus nuvedimo surinkimo sistemą. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir argumentus.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jai įteikti 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. t. 2, l. 94).

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja K. B. prašė ieškinį patenkinti visiškai. Atstovė patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje, prašė patenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad savavališkos statybos akte, privalomuosiuose nurodymuose nėra užsimenama apie balkoną, nėra nurodomas aukštis. Todėl privalomuosiuose nurodymuose nurodyti netikslūs ir neaiškūs duomenys. Matavimai buvo atlikti netiksliais prietaisais, surašyti skundžiami aktai parengti netinkamai. Inspekcija tikslino savavališkos statybos aktą. Privalomuosiuose nurodymuose esantys reikalavimai yra neaiškūs. Ieškovui buvo būtina atlikti remonto darbus, nes priestatas buvo avarinės būklės. Aukštis liko nepakitęs. Matavimai turėjo būti atlikti iš išorės, o ne iš vidaus. Pastato aukščio ir tūrio duomenys nepakito, kadangi buvo statoma ant senų pamatų. Dėl balkono tarp sklypų savininkų nebuvo ginčo. Ieškovas nepadidino patalpų į kaimynų žemės sklypo pusę, neįrengė langų į jų pusę. Jei teismas nustatys kažkokius pažeidimus, ieškovas prašo vertinti juos kaip mažareikšmius, atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti tai, kad ginčijamuose dokumentuose esantys duomenys netikslūs, neaiškūs, nes neaišku, ką reikia šalinti. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į privačių asmenų interesus. Patalpų matavimai vyko nepranešus iš anksto ieškovui. Balkonas buvo avarinės būklės, todėl buvo būtina jį sutvarkyti. Iš balkono buvo padaryta patalpa, tačiau kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai nebuvo pažeisti. Balkonas buvo remontuotas daug kartų, ginčų dėl to nebuvo, ieškovas, remontuodamas balkoną, laikėsi visų ilgio, pločio, aukščio parametrų, viskas išliko taip pat kaip buvo. Ieškovas nepažeidė reikalavimų dėl ilgio, pločio bei aukščio matmenų, vadovavosi istorinėmis aplinkybėmis.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. G. prašė atmesti ieškinį atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad namo kadastrinėje byloje yra nurodytas tikslus aukštis, plotis ir ilgis, bei duomenys, kur buvo balkonas, jo išplanavimas, matavimai. Nagrinėjamu atveju statinio gabaritai neturi būti tikslūs centimetro lygmeniu, nes rytų pusėje priestato antras aukštas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m, akivaizdu, jog keli centimetrai neturi esmės, pažeidimas (namo rekonstrukcija) buvo nustatyti. Ieškovas neišlaikė 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo, todėl buvo surašyti du privalomieji nurodymai ir statybų patikrinimo aktas. Ieškovas suprato, kad didina pastatą. Iš namo kadastrinės bylos yra aišku, į kokią pradinę padėtį turi būti viskas sugrąžinta. Ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų priestatui įteisinti, ieškovo priestatui buvo reikalingas projektas ir leidimas. Inspekcija neatlieka kadastrinių matavimų, todėl neturi būti vadovaujamasi kadastrinių matavimų nuostatais. Jeigu yra gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, galima gauti leidimą statyboms.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. Š. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad Inspekcijos specialistai atvyko, nepranešę apie tai iš anksto, jie neturėjo matavimo prietaisų, pasiskolino ruletę iš ieškovo, tai sukėlė trečiajam asmeniui įtarimų dėl matavimų tikslumo. Todėl ieškovas nepasirašė protokolo. Reikia tiksliai žinoti, kokia apimtimi griauti statinį, o Inspekcija nenurodo to. Inspekcijos specialistė netinkamai išmatavo statinį, nes iš išorės matavimai nebuvo atlikti. Gretimų sklypų savininkų interesai nebuvo pažeisti. Anksčiau balkonas buvo „būda“, sukalta iš medinių lentų, laikui bėgant ji supuvo, reikėjo ją keisti, nes buvo avarinės būklės. Balkonas buvo išvalytas ir liko tuščia vieta, lietus ardė namo sienas, todėl reikėjo kažką daryti. Tai buvo ne rekonstrukcija, o remontas. Namo ilgis, plotis ir aukštis nepasikeitė.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad dirba Inspekcijoje specialiste. Liudytoja parodė, kad buvo gautas skundas dėl to, jog nesilaikoma statybų atstumo, todėl ji su kolega nuvažiavo atlikti patikrinimą. Liudytoja pamatė, kad yra pastatytas priestatas, anksčiau jame buvo balkonas, o atsirado du pastato aukštai. Tai yra namo rekonstrukcija, savavališka statyba, nes turėjo būti parengtas projektas. Liudytoja matavo statinio parametrus su rulete, namas padidėjo, todėl ieškovas turi atstatyti viską į pradinę padėtį arba gauti leidimą. Liudytoja dirba specialiste Inspekcijoje apie 5 metus, turi statybos inžinerijos magistrės išsilavinimą.

10. Ieškovas V. Š. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, neatvyko. Apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai (el. b. t. 2, l. 192, 193). Ieškovas teismo posėdžio metu buvo tinkamai atstovaujamas advokato padėjėjos (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant ieškovui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. J. (CPK 246 ir 247 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. Š. ir trečiajam asmeniui J. M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. po ½ dalį) priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė (2 vnt.), kanalizacijos šulinys (el. b. t. 1, l. 31-33). Teismo išreikalautos nekilnojamojo turto kadastro bylos Nr. 1100/2443 duomenimis, šis namas anksčiau priklausė V. A..

12. Buvęs gyvenamojo namo savininkas V. A. įsigijo namų valdą (duomenys neskelbtini), 1959 m. sausio 6 d. pirkimo-padavimo sutarties pagrindu. Šioje sutartyje nurodyta, kad namų valda susideda iš medinio vieno aukšto su priestatu salka ir rūsiu gyvenamojo namo 4,30×3,78×3,10. 1959 m. V. A. parengė mūrinio garažo ir verandos (duomenys neskelbtini), projektą. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad garažo-verandos priestatas numatytas pristatyti prie esamo mišrios konstrukcijos gyvenamo namo ugniasienės, tuo pačiu pagerinant namo architektūrinį sprendimą. Pirmame aukšte numatytas garažiukas ir du sandėliukai ūkio reikalams; antrame aukšte suprojektuota veranda ir balkonas; priestatas numatytas šiaurinėje pusėje. Projekte nurodyta, kad esamas pastatas nerekonstruojamas. 1959 m. balandžio 13 d. V. A. buvo išduotas leidimas pastatyti mūrinį garažą ir pristatyti verandą pagal vyr. architekto patvirtintą projektą, išpildant namo apmūrijimo sąlygą; nurodyta, kad leidimas galioja iki 1959 m. gruodžio 31 d.

13. Valdomų pastatų ir įrengimų aprašyme Apyskaitos lape nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namų valdoje yra negyvenamas priestatas 1a2p, kurio ilgis – 10,85 m, plotis – 4,45 m, plotas – 48,28, aukštis – 2,75 m. Čia pat nurodomi, tikėtina, šio priestato antro aukšto duomenys: ilgis – 8,49 m, plotis – 4,45 m, aukštis – 3,05 m. Iš 1982 m. pastatų vidaus ploto eksplikacijos matyti, kad patalpos G1, G2 yra priestato 1a2p pirmame aukšte, jų matmenys yra tokie: G1 (6,25×2,83+1,19×2)+G2 (3,55×4,02)=34,34 kv. m. Virš šių priestato patalpų yra dar viena uždara patalpa (6,25×2,98).

14. 2019 m. rugsėjo 27 d. liudytoja V. G. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje ((duomenys neskelbtini)) aktą (atsiliepimo priedas), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi atstatytas priestatas prie namo ant sklypo ribos su greta esančiu sklypu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų byloje pažymėtas 1a2p; prieš tai buvęs priestatas sudegė. Pamatavus aukštį ties sklypo riba, nustatyta, kad iki lubų yra 4,87 m ir ties namu iki lubų yra 5,84 m, matuojant nuo pirmo aukšto grindų.

15. Inspekcija 2019 m. lapkričio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė nustatytą pažeidimą: priestato, pažymėto plane 1a2p 2 aukšto rekonstrukcijos darbai atlikti be projekto ir statybos leidimo. Akte nurodyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas; STR 1.05.01:2017 3 priedo 2.5 punktas (el. b. t. 1, l. 8-18). Prie akto pridėta aiškinamoji medžiaga, kurioje nurodyta, kad rekonstruota priestato 1a2p rytinė pusė, įrengtas 2 aukštas per visą jo ilgį 10,85 m; suformuota patalpa apie 3,85 m×4,45 m=17,13 m², padidinant priestato bendrą plotą ir tūrį; po rekonstrukcijos pakeltas stogas, suformuota patalpa 2 aukšto rytų pusėje. Pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kad virš 1 aukšto stogo suformuota patalpa (el. b. t. 1, l. 5-7).

16. Inspekcija 2019 m. lapkričio 12 d. privalomuoju nurodymu (el. b. t. 1, l. 19-23) nurodė ieškovui nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti savavališkos statybos aktu, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Kitu tos pačios dienos privalomuoju nurodymu (el. b. t. 1, l. 24-28) ieškovui buvo nurodyta išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti ant priestato rytinės pusės, kur buvo tik pirmas aukštas (pagal 1976 m. kadastrinių duomenų byloje užfiksuotus matavimus) pastatytą antro aukšto dalį apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengtas išorines sienas bei stogo konstrukciją su danga; pirmas aukštas turi būti apie 11,3 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, o antras aukštas turi būti apie 7,2 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, matuojant iš šiaurės vakarų į pietryčių pusę; sutvarkyti statybvietę ir aplinką iki 2020 m. gegužės 11 d.

17. 2019 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėto nekilnojamojo turto 1993 m. liepos 22 d. kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruota kadastro žyma – savavališka statyba, aprašant, kad priestato, pažymėto 1a2p 2 aukšto rekonstrukcijos darbai atlikti be projekto ir statybos leidimo, įrašas galioja nuo 2019 m. lapkričio 12 d.

18. 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. birželio mėn. kvietimais Inspekcija kvietė ieškovą atvykti į Inspekciją dėl statybų (duomenys neskelbtini) (2020-08-21 prašymo priedai). Šie kvietimai buvo įteikti trečiajam asmeniui J. M. Š., t. y. ieškovo motinai, bei pačiam ieškovui asmeniškai.

19. 2020 m. liepos 14 d. ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad priestatas (duomenys neskelbtini), 1a2p iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės fasadai aptinkuoti armuojančiu tinku, o iš šiaurės rytų pusės aptaisytas OSB medžio drožlių plokštėmis; priestatas yra dviejų aukštų, jo ilgis apie 11,3 m, plotis apie 4,6 m, aukštis – apie 5,9 m. Protokole nurodyta, kad, išanalizavus turimus duomenis, paaiškėjo, jog priestatas nėra atskiras statinys, o yra neypatingo gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1žp, (duomenys neskelbtini), dalis. V. Š. atlikti neypatingo namo rekonstravimo darbai, neturint rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti namą, atitinka savavališkos statybos sąvoką.

20. 2020 m. liepos 22 d. buvo surašytas 2019 m. lapkričio 11 d. Savavališkos statybos akto patikslinimas, nurodant, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatytas pažeidimas: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rytų pusėje esančio priestato, pažymėto plane 1a2p, 2 aukštas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m; ant priestato rytinės pusės, kur buvo tik pirmas aukštas, pastatytas antras aukštas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, bei 3,2 m aukščio įrengiant išorines sienas bei stogo konstrukciją su danga; atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija (2020-08-21 prašymo priedas).

21. Byloje pareikštu ieškiniu prašoma panaikinti Inspekcijos surašytą savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, motyvuojant tai tuo, kad ieškovas atliko esamo priestato remontą, o ne rekonstrukciją, bei tuo, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatydami savavališkos statybos faktą, naudojo seną 1976 m. planą, kuriame nurodytas priestato aukštis 5,80 m tik priestato antro aukšto dalyje.

22. Esant tokiai ieškovo pozicijai, byloje turi būti nustatyta, ar ieškovas, įrengdamas antrame priestato aukšte patalpas, atliko savavališką statybą, ar privalomi nurodymai yra aiškūs ir vykdytini.

Dėl ieškovo atliktų darbų pripažinimo savavališka statyba

23. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

24. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

25. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

26. Statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui; nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis).

28. Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktas).

29. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7.2 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimas yra statinio statybos rūšis. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas). Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai (9.1 punktas); pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (9.6 punktas).

30. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte nurodyta, kad balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

31. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 37 punktas).

33. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktą, nurodydamas, kad jis neatliko darbų, kuriems buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, bei nepakeitė buvusių gyvenamojo namo priestato matmenų. Ieškovas grindžia savo reikalavimus tuo, kad Inspekcija, surašydama ginčijamą savavališkos statybos aktą, vadovavosi 1976 m. kadastro duomenimis, kurie buvo panaikinti. Ieškovo teigimu, pagal 1982 m. kadastro duomenis gyvenamojo namo priestato 5,80 m aukštis galėjo būti per visą priestato ilgį (10,85 m), o ne tik per 7,1 m ilgį kaip nurodo Inspekcija privalomuosiuose nurodymuose.

34. Teismas, išanalizavęs išreikalautos gyvenamosios valdos (duomenys neskelbtini) kadastro bylos duomenis, nustatė, kad 1959 m. šios valdos pirmajam savininkui V. A. buvo išduotas statybos leidimas priestatui (garažui ir verandai) pagal 1959 m. vyr. architekto patvirtintą projektą statyti. Iš šio priestato projekto matyti, kad virš garažo ir dviejų sandėlių patalpų pirmame aukšte buvo suprojektuota 30 kv. m. (7,68 m×3,95 m) veranda ir 17,40 kv. m. (4,14 m×3,95 m) balkonas.

35. Nekilnojamojo turto kadastro bylos 1 lape esančiame plane grafiškai pavaizduota, kad priestato 1a2p parametrai yra: ilgis – 10,85 m, plotis – 4,45 m, aukštis per visą ilgį – 5,80 m. Tačiau šiame plane yra ir žyma, kad priestatas 1a2p nepriimtas eksploatacijai. Kadastro bylos 3 lape nurodytos namo ir priestato antro aukšto patalpos, tarp jų – patalpa virš garažo G1. Šios patalpos plotas yra 20,71 kv. m., aukštis – 2,80 m, virš pirmame aukšte projektuotų sandėlių (patalpos G2) nėra jokių patalpų. Įvertinus 1959 m. projektinius sprendinius, darytina išvada, kad toje dalyje (virš patalpos G1) buvo balkonas. Tai patvirtino ir namo bendrasavininkė J. M. Š., nurodžiusi, kad visą laiką virš patalpos G2 buvo balkonas. Gyvenamojo namo techninio paso duomenimis, priestatas 1a2p yra 86,06 kv. m. ploto, jo tūris – 248 kub. m.

36. Apskaičiuojant priestato tūrį, vadovaujantis ieškovo paaiškinimais apie tai, kad priestato aukštis per visą jo ilgį (10,85 m) yra 5,80 m, darytina išvada, kad kadastro byloje kaip priestato tūris turėtų būti nurodyta 280,03 kub. m. (10,85×4,45×5,80). Tačiau pagal 1993 m. įregistruotus kadastro duomenis priestato tūris yra 248 kv. m., t. y. mažesnis, nei nurodo ieškovas. Todėl teismas, įvertinęs priestato 1959 m. projektinę dokumentaciją, bei 1993 m. registruotus priestato kadastrinius matavimus, sprendžia, kad priestato aukštis neturėjo būti vienodas per visą jo ilgį, kadangi virš patalpos G2 turėjo būti ir buvo balkonas (gyvenamojo namo nuotraukos, el. b. t. 2, l. 28).

37. Gyvenamojo namo kadastro bylos 1 lape esančiame plane grafiškai pavaizduoti duomenys apie tai, jog priestato aukštis yra 5,80 m per visą priestato ilgį (10,85 m), negali būti laikomi teisę sukuriančiais duomenimis. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad šiame plane yra žyma jog priestatas 1a2p nėra priimtas eksploatacijai, bei tai, kad gyvenamojo namo techniniame pase nurodytas priestato tūris yra ne 280,03 kub. m., bet 248 kub. m. Gyvenamojo namo techniniame pase nurodytas priestato tūris atitinka 1959 m. projekto sprendinius, todėl laikomas teisingu.

38. Ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo J. M. Š. bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybės, kad virš priestato 1 aukšto garažo patalpų esantis balkono plotas buvo įtrauktas į vientisą patalpą. Šias aplinkybes patvirtina ir prie savavališkos statybos akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad gyvenamojo namo antrame aukšte esanti patalpa (turėjusi būti veranda pagal projektą) buvo praplėsta balkono plotu, įrengiant vientisą patalpą su sienomis ir langais, šios vientisos patalpos aukštis per visą priestato ilgį (11,3 m) yra ne mažesnis kaip 5,80 m (el. b. t. 2, l. 31-33).

39. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas atliko priestato rekonstravimo darbus. Ieškovas pakeitė priestato išorės matmenis (aukštį), įrengdamas naujas priestato antro aukšto laikančias konstrukcijas, dėl to antrame aukšte esančių patalpų plotas padidėjo buvusio balkono plotu (sprendimo 25-30 punktai). Ieškovas neturėjo statybos leidimo šiai rekonstrukcijai, todėl atsakovės darbuotojai pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą 2019 m. lapkričio 11 d. (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Tai, kad Inspekcija tikslino 2019 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos akto duomenis (sprendimo 20 punktas), nepaneigia to, kad savavališkos statybos akto surašymo dieną neteisėta statyba jau buvo, ir savavališka statyba pagrįstai buvo konstatuota 2019 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos akte.

40. Teismas, nustatęs, kad Inspekcijos darbuotojai pagrįstai konstatavo 2019 m. lapkričio 11 d. akte savavališką statybą, atmeta ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo (sprendimo 32 punktas).

41. Ieškovas nurodo, kad Inspekcija, nustačiusi savavališką statybą 2019 m. lapkričio 11 d. aktu, surašė netikslius ir neaiškius privalomuosius nurodymus, todėl jam neaišku, kaip jie turi būti vykdomi. Esant tokiems ieškovo argumentams, toliau spręstinas klausimas dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir aiškumo.

Dėl ieškovui surašytų privalomųjų nurodymų teisėtumo

42. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalį Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui (statinio ar jo dalies savininkui) privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius, tarp jų: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

43. Ieškovas nurodo, kad privalomieji nurodymai turi būti panaikinti, nes Inspekcijos darbuotoja netinkamai matavo priestato parametrus (priestatas buvo matuojamas iš vidaus netinkamu prietaisu-ieškovo rulete), nesilaikydama kadastrinių matavimų taisyklių. Ieškovo teigimu, privalomajame nurodyme esantys reikalavimai yra neaiškūs, nekonkretūs ir netikslūs.

44. Teismo posėdžio metu apklausta priestato matavimus atlikusi liudytoja Inspekcijos darbuotoja V. G. parodė, kad ji matavo priestatą iš vidaus, kadangi pastatas stovi ant žemės sklypo ribos su kitu žemės sklypu, ji neturėjo kito žemės sklypo savininko leidimo įžengti į jo teritoriją. Liudytoja taip pat paaiškino, kad matavo priestatą ieškovo rulete, nes neturėjo savo matavimo įrankių ir prietaisų. Liudytojos paaiškinimais, ji dirba Inspekcijoje apie 5 metus, turi statybos inžinierės išsilavinimą.

45. Teismas, spręsdamas klausimą dėl to, ar Inspekcijos darbuotoja atliko priestato matavimus teisingai, atmeta ieškovo atstovės argumentus, kad Inspekcijos darbuotoja, atlikdama patikrinimą dėl savavališkos statybos, turėjo vadovautis kadastro duomenų rinkimą reguliuojančiais teisės aktais.

46. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

47. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcijos darbuotojai, tikrindami savavališkos statybos aplinkybes, neprivalo vadovautis sprendimo 46 punkte nurodytais teisės aktais, nes Inspekcijos darbuotojai nėra kadastrinius duomenis nustatantys ir renkantys subjektai (matininkai). Teismas pritaria šiems atsakovės atstovės argumentams, konstatuodamas, kad savavališkos statybos aplinkybių nustatymas ir kadastriniai matavimai bei kadastro duomenų rinkimas yra dvi visiškai skirtingos procedūros, kurių tikslai taip pat yra skirtingi. Todėl Inspekcijos darbuotojai neprivalo atlikti matavimus, laikydamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų.

48. Inspekcijos atstovė paaiškino, kad Inspekcijos darbuotojai, tikrindami statybos teisėtumą, vadovaujasi Inspekcijos viršininko įsakymais patvirtintais aprašais: Statybų valstybinės priežiūros proceso aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1V-163, bei Statybos ir ūkio subjekto veiklos patikrinimo aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53.

49. Ieškovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė pirmiau minėtų teisės aktų (žr. sprendimo 48 punktą) pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog savavališkos statybos aktas surašytas neteisingai ar nepagrįstai. Teismas taip pat nenustatė šių aktų pažeidimų, dėl kurių savavališkos statybos aktas ar byloje ginčijami privalomi nurodymai turėtų būti panaikinti. Pažymėtina, kad ieškovas, nurodydamas, kad Inspekcijos atstovė (t. y. asmuo, dirbantis Inspekcijoje apie 5 metus bei turintis aukštąjį statybos inžinerijos magistro diplomą) neteisingai matavo priestato matmenis, nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių liudytojos atliktų matavimų teisingumą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė liudytojo V. G. atliktų matavimų klaidingumo (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

50. Teismas, įvertinęs privalomųjų nurodymų turinį (žr. sprendimo 16 punktą), mano, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog privalomuosiuose nurodymuose esantys reikalavimai yra neaiškūs ir netikslūs. Ieškovas įpareigotas išardyti ant priestato rytinės pusės, kur buvo tik pirmas aukštas (pagal 1976 m. kadastrinių duomenų byloje užfiksuotus matavimus) pastatytą antro aukšto dalį apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengtas išorines sienas bei stogo konstrukciją su danga. Privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta, kad pirmas aukštas turi būti apie 11,3 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, o antras aukštas turi būti apie 7,2 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, matuojant iš šiaurės vakarų į pietryčių pusę; kad turi būti sutvarkyta statybvietė ir aplinka. Tai, kad privalomajame nurodyme nurodyti priestato parametrai, naudojant žodį „apie“, nesudaro pagrindo išvadai, jog reikalavimai, keliami pastato parametrams, yra neaiškūs, turint omenyje, kad jie nurodyti centimetrų tikslumu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), o ieškovas turi prieigą prie savo gyvenamojo namo kadastro bylos, kurioje nurodyti konkretūs ir tikslūs priestato parametrai.

51. Teismas, nustatęs, kad atsakovės darbuotojai pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą 2019 m. lapkričio 11 d., konstatuoja, jog privalomieji nurodymai, surašyti to akto pagrindu, buvo teisėti bei aiškūs. Todėl ieškovo reikalavimai dėl minėtų privalomųjų nurodymų panaikinimo atmetami.

52. Teismas, atmesdamas ieškinį, pasisako ir dėl trečiojo asmens nurodomų aplinkybių, jog priestato būklė buvo avarinė, todėl reikėjo jį tvarkyti. Teismas neneigia to, kad, esant tam tikrai blogai statinių būklei, jų savininkai turi imtis priemonių sutvarkyti juos. Tačiau statinio tvarkymas turi atitikti imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Trečiojo asmens pateikti įrodymai (nuotraukos, rašytiniai dokumentai, el. b. t. 2, l. 148-156) patvirtina, kad ankstesnis gyvenamojo namo bendrasavininkas nesilaikė higienos norminių ir aplinkos teršimo kenksmingomis medžiagomis ir atliekomis aktų reikalavimų. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina būtinumo rekonstruoti ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantį priestatą tokiu būdu, kaip jis buvo rekonstruotas. Todėl trečiojo asmens motyvai negali būti pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimus.

53. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tuo atveju, jei teismas nustatys statybą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, laikyti juos mažareikšmiais. Teismas nepasisako dėl ieškovo atliktų pažeidimų vertinimo kaip mažareikšmių, nes nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos privalomųjų nurodymų galiojimui. Pažeidimų pripažinimas mažareikšmiais neatleidžia juos padariusio asmens nuo tų pažeidimų pašalinimo (Statybos ir ūkio subjekto veiklos patikrinimo aprašo VI skyriaus pirmas skirsnis).

54. Atmetus ieškovo ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė į bylą jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas jų nepriteisia.

55. Valstybė šioje byloje turėjo 23,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo proceso dalyviams išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 23,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Priteisti iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,94 Eur (dvidešimt trijų Eur 94 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.