Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgalioto atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas M. Š. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Vacio Milkono skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16005-2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimu M. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. 22.44 val. Žirgų k. 2, Raudondvario k., Vilniaus rajono sav., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į „HBH“ restorano stovėjimo aikštelę, pradėjo manevruoti aikštelėje tyčia akseleruodamas, tuo sukeldamas automobilio variklio apsukas ir sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, taip priversdamas automobilį slysti į šonus ir apsisukti aplink savo ašį, atkreipdamas į save pašalinių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 4, 9 ir 82 punktus. Už administracinio nusižengimo padarytą M. Š. skirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 17 (septyniolikai) mėnesių.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgalioto atstovo skundas dėl Institucijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o M. Š. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgalioto atstovo advokato A. Aranausko apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perkvalifikuoti M. Š. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Taip pat priteisti M. Š. naudai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2 662 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, teigiama, kad administracinis nusižengimas M. Š. inkriminuotas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis bei spėlionėmis. Cituojant teismų praktiką in dubio pro reo (liet. abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) kontekste, pabrėžiama, kad būtent administracinėn atsakomybėn asmenį traukianti institucija turi konkrečiais, abejonių nekeliančiais įrodymais pagrįsti, jog asmuo yra kaltas už inkriminuojamus nusižengimus. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad M. Š. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, jog būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vaizdo įrašu, kuris visiškai nepatvirtina, jog M. Š. vairuojamas automobilis nepertraukiamai važiavo slystančiais ratais, liudytojų pareigūnių, kurios nebuvo įvykio vietoje, parodymais bei pastebėtomis padangų žymėmis. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismui M. Š. teikė įrodymus, paneigiančius protokolą surašiusių pareigūnių parodymus, t. y. pateikė vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti, jog atvažiuojant į įvykio vietą nuo kelio aikštelės nebuvo galima matyti dėl dešinėje kelio pusėje supiltų aukštų pylimų. Vis dėlto, apylinkės teismas teigė neturintis pagrindo nesiremti pareigūnių parodymais, nes jostariamai, sėdėjo aukščiau nei įprasta, dėl to jų regėjimo laukas buvo platesnis. Visgi, pareigūnių automobilyje esančiu registratoriumi nebuvo užfiksuotas šonu slystantis M. Š. automobilis, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad aukščiausiame taške sumontuotam vaizdo registratoriui (teigiama, kad jis montuojamas stiklo viršuje šalia galinio vaizdo veidrodėlio) neužfiksavus minėtų aplinkybių, nesuprantama, kaip pareigūnės galėjo matyti daugiau.

3.2. Skunde nurodoma ir tai, kad protokolą surašiusi pareigūnė ne tik negalėjo matyti to, ką nurodė teismo posėdyje, bet ir surašė įvykio aplinkybių neatitinkantį protokolą, dėl to, apelianto įsitikinimu, egzistuoja pagrindas abejoti liudytojų parodymais. Cituojant administracinio nusižengimo aplinkybes, pabrėžiama, kad M. Š. niekada neslydo automobiliu šonu, neakseleravo ir važiavo lėtai. Juo labiau, kad apelianto atstovas apylinkės teismo posėdžio metu pateikė 2023 m. balandžio 28 d. surašytą protokolą Nr. 10-ANR_P21008-2023, kuriame surašyta identiška pažeidimo formuluotė, nors protokolas surašytas kito pareigūno, dėl to teigiama, kad nagrinėjamu atveju pareigūnė nurodė ne tai, ką matė darant M. Š., bet tai, kas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Pažymima ir tai, kad nors vaizdo įraše ant kelio dangos matomos automobilio stabdymo žymės, tačiau Institucija neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar žymės sutampa su M. Š. automobilio žymėmis, taip pat nebuvo nustatyta, kokiu tikslu jos galėjo atsirasti, kaip aikštelė atrodė prieš tariamo įvykio užfiksavimą, nebuvo paneigta versija, kad žymes galėjo patikti ir kitas automobilis dar prieš įvykio dieną ar kiti aikštelėje buvę automobiliai.

3.3. Apelianto įsitikinimu, Institucija neįrodė visos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, dėl to nėra pakankamo pagrindo taikyti M. Š. administracinę atsakomybę. Nurodant administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį taikymo sąlygas, pabrėžiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog eismo taisyklių pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Cituojant teismų praktiką dėl chuliganiškų paskatų sampratos, pažymima, kad būtina nurodyti ir ištirti, kaip konkrečiai chuliganiškos paskatos pasireiškė. Nurodant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl M. Š. chuliganiškų paskatų, teigiama, kad buvo netinkamai taikyta ir aiškinta ANK 420 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad apeliantas siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, nenustatė, kokių konkrečiai asmenų dėmesį esą norėta atkreipti. Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad įvykio metu šalia apelianto buvę asmenys buvo pažįstami ir patys teismo posėdyje patvirtino, jog įvykio vietoje jie buvo, nes norėjo padėti apeliantui nustatyti, ar automobilis yra tvarkingas ir ar juo galima dalyvauti eisme. Šias aplinkybes patvirtino N. T., L. P., kurie teigė, jog įvykio metu nesijautė nei pažeminti, nei paniekinti, nejautė, kad prieš juos norima pasipuikuoti. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats apeliantas skunde pirmosios instancijos teismui ir teismo posėdžio metu. Kiti liudytojai teisme nebuvo apklausti, o protokolą surašiusi pareigūnė kitų liudytojų nenustatė, o paklausta, kodėl to nepadarė, atsakė, jog jai ir taip viskas aišku. Atkreipiant dėmesį į pirmosios instancijos teismo teiginius, kad apeliantas elgėsi chuliganiškai, nes įvykio vieta buvo šalia kelio, kuriame vyksta eismas, pabrėžiama, jog įvykio metu buvo tamsus paros metas, aplink nebuvo kitų pašalinių asmenų, apeliantas važiavo lėtai ir manevravo saugiai, nesudarė nepatogumų nė vienam šalia buvusiam asmeniui, todėl manė, kad yra saugu tikrinti automobilio važiuoklės darbą ir neturėjo chuliganiškų paskatų, nenorėjo pasipuikuoti ar ką nors pažeminti. Juo labiau, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog manevrų atlikimo metu apelianto regimajame lauke nebuvo jokių transporto priemonių. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nesigilino į tikruosius jo motyvus, šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-334/2017, kurioje akcentuota būtinybė atsižvelgti į asmens, padariusio pažeidimą, motyvus.

3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimu būtų keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, o pirmosios instancijos teismas apskritai apie tai nepasisakė. Byloje užfiksuotas įvykis vyko tamsiu paros metu, t. y. 22.44 val., aplink nebuvo jokių kitų asmenų, išskyrus M. Š. žinomus asmenis, nejautusius jokio diskomforto dėl pastarojo veiksmų. Apeliantas nesukėlė nepatogumų nė vienam eismo dalyviui, neprivertė jų pakeisti savo judėjimo krypties ar greičio, nebuvo sutrikdyta asmenų rimtis, juo labiau, kad aikštelėje apskritai nevyko joks eismas. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto ir jo atstovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje Institucija neįrodė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, prašoma apelianto veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnį.

3.5. Tenkinus apeliacinį skundą, prašoma apeliantui priteisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymima, kad pirmosios instancijos teisme M. Š. patyrė 1 815 Eur dydžio išlaidas (2023 m. spalio 4 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų), o apeliacinės instancijos teisme – 847 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (past. – šios aplinkybės grindžiamos prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais: 2024 m. vasario 1 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas).

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigiama, kad 2023 m. liepos 4 d. nutarimas buvo priimtas nustačius būtinus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Institucijos vertinimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, darydamas pažeidimą, nesielgė atsakingai visuomenės atžvilgiu ir galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio, juo labiau, kad administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja pagrindo ją keisti ar naikinti.

Dėl bylos duomenų vertinimo ir M. Š. veiksmų kvalifikavimo

7. Institucijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimu M. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį restorano stovėjimo aikštelėje pradėjo manevruoti tyčia akseleruodamas, tuo sukeldamas automobilio variklio apsukas bei sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, priversdamas automobilį slysti į šonus ir apsisukti aplink savo ašį, atkreipdamas į save pašalinių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Institucijos vertinimu, pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų (b. l. 13–15).

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. (administracinio nusižengimo padarymo metu), tiek šiuo metu galiojančioje ANK redakcijoje) numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-648/2022).

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. ir jo atstovas nesutinka su Institucijos vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad automobilį M. Š. vairavo ir atitinkamus manevrus atliko iš chuliganiškų paskatų. Pirmiausia, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliantų pozicijos nenuoseklumą, t. y. skunde pirmosios instancijos teismui eksplicitiškai nurodoma, kad M. Š. sutinka, jog vairuodamas automobilį tokiu būdu, kad šis (automobilis slidinėjo į šonus), nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose numatytų reikalavimų, kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad M. Š. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, nors apeliaciniu skundu prašoma tik perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Toks apeliaciniame skunde (taip pat ir skunde pirmosios instancijos teismui) suformuluotas prašymas leidžia spręsti, kad tam tikro pobūdžio nusižengimo faktas nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama su administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. veiksmų kvalifikavimu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei administracinio nusižengimo padarymo metu, nei šiuo metu galiojančioje Administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 417 straipsnio 8 dalyje nebuvo įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis (past. – šiose nuostatose numatyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminai). Manytina, kad apeliantai prašo perkvalifikuoti M. Š. veiksmus pagal šiuo metu galiojančią ir administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusią ANK 417 straipsnio 7 dalį (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2665 redakcija), kurioje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius (past. – ši nuostata iki 2020 m. sausio 1 d. buvo įtvirtinta ANK 417 straipsnio 8 dalyje). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl M. Š. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 28 d. apie 22.44 val. patruliuodamos policijos pareigūnės pastebėjo, jog restorano „HBH“ teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje chuliganiškai manevruoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tyčia aksereluojamas, sukeliant variklio apsukas, sukiojant vairą į kairę ir į dešinę, taip priverčiant automobilį slysti į šonus ir apsisukti aplink savo ašį. Taip buvo atkreipiamas pašalinių dėmesys bei keltas pavojus eismo / žmonių saugumui. Tyrėjos E. M. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo priešais apie 30–40 metrų atstumu, matomumas buvo geras, įrengtas dirbtinis apšvietimas, o vietovė atvira. Sustabdytam automobilio vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 17–18, 23).

11. Iš esmės tapačias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė administracinį nusižengimą pastebėjusios ir užfiksavusios pareigūnės K. Č. ir E. M.. Apklausiama kaip liudytoja pareigūnė K. Č. nurodė, kad su kolege pastebėjo, kaip automobilis suka ratelius, chuliganiškai vairuoja; matė, kaip spaudė pedalą ir sukosi, o šalia stovėjo du ar trys automobiliai su žiūrovais; liudytojos teigimu, automobilis apsisuko daugiau nei keturis kartus. Taip pat liudytoja paaiškino, kad automobilyje sėdinčių asmenų regėjimo laukas yra didesnis nei kameros, nes kamera yra žemiau; be to, nurodė, kad nebuvo, kas galėjo trukdyti jų (pareigūnių) matomumui, buvo atvira vietovė ir aikštelė gerai matėsi (b. l. 103–105). Esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus apylinkės teisme davė ir kaip liudytoja apklausta pareigūnė E. M., akcentavusi, kad automobilis suko „saulutes“, sukėlė apsukas, o padangos tiek svilo, jog buvo dūmų, buvo likusios padangų žymės; keturis kartus apsuko aplink savo ašį. Be to, liudytoja parodė, kad nusižengimo padarymo vietoje buvo pašalinių asmenų, stovėjo tuščia transporto priemonė, stovėjo į vairuojamą automobilį žiūrėjusi kompanija. Taip pat liudytoja paaiškino, kad dėl chuliganiško vairavimo sprendė iš sukimo, skleidžiamų garsų, ratų žymių bei kitų asmenų stebėjimo, o dėl paties nusižengimo matymo fakto nurodė, jog matė daugiau nei užfiksavo kamera, važiuojant link plento jau matė (b. l. 99–102).

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š., kaip matyti iš jo proceso metu teiktų paaiškinimų, neneigia, jog policijos pareigūnių fiksuotu momentu jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, M. Š., atsakydamas į teisėjos klausimą, ar tai jo automobilis buvo matomas, ar buvo matomas jo automobilio sukimasis vaizdo įraše, nurodė, jog buvo matomas jo automobilis (b. l. 80; 2023 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 13 sek. – 37 min. 23 sek.). M. Š. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo chuliganiško vairavimo ir laikėsi pozicijos, kad automobilių stovėjimo aikštelėje apvažiavo du ratus, nes anksčiau jo automobilis turėjo eismo įvykį, kurio metu buvo išmuštas priekinis ratas, todėl draugų paprašė paklausyti, ar nebarška ratas, kol jis (M. Š.) lėtai važiuos (b. l. 77–78). Pastebėtina ir tai, kad versiją, jog automobilių aikštelėje M. Š. tikrino, ar jo automobilis neskleidžia netinkamų garsų, palaikė ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai L. P. bei N. T., nors jų parodymai, dėl konkrečios automobilio tikrinimo priežasties išsiskyrė, t. y. N. T. teigė, kad M. Š. automobilis buvo po eismo įvykio ir M. Š. jį susiremontavo, tačiau išgirdo garsus iš vairo kolonėlės ir paprašė paklausyti, ar nėra pašalinių garsų automobilyje (b. l. 65), o L. P. teigė, jog M. Š. pastoviai „kažkas su mašina negerai“, „kažkas barška iš mašinos“, tačiau nurodė nesigilinęs, kodėl M. Š. suko ratus automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 72). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į liudytojo L. P. nurodytas aplinkybes, kad jam apie įvykį žinoma tiek, jog kol jis sėdėjo kitoje aikštelės pusėje ir žaidė telefonu, jo draugas M., galimai, apsuko vieną ar kelis ratus aikštelėje, be to, nurodė ir tai, kad nuo M. Š. buvo 20 metrų ar dar didesniu atstumu, tačiau, liudytojo teigimu, jis nematė M. Š. nuo pradžių iki galo, matė, kai M. Š. jau parkavosi, dėl to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, liudytojo nurodyti teiginiai, kad ratų apsukimai buvo lėti, nebuvo nei manevrų, nei nieko, nepaneigia skundžiamos nutarties ir joje išdėstytų išvadų pagrįstumo.

13. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu gi atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Š. versiją paneigė kitų byloje esančių duomenų visuma.

14. Esminis ginčo klausimas nagrinėjamoje byloje, kuris keliamas ir apeliaciniame skunde, susijęs su chuliganiškų paskatų konstatavimu M. Š. atliktuose veiksmuose vairuojant automobilį. Kaip jau buvo minėta, būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

15. Nors apeliantas kategoriškai neigia vairavęs automobilį chuliganiškai ir yra įsitikinęs, kad tikrindamas automobilį vairavo teisingai ir iš esmės saugiai, tačiau svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią vaizdinę medžiagą, sugretinęs ją su proceso metu apklaustų asmenų parodymais, nenustatė pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju automobilis buvo vairuotas neturint chuliganiškų paskatų, o siekiant patikrinti, ar transporto priemonė neskleidžia pašalinių garsų. Manytina, kad šios išvados pagrįstumą neabejotinai patvirtina byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog automobilis ne tik važiuoja ratu, bet ir sukasi aplink savo priekinę ašį (vaizdo įrašas 00.08–00.13 min.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks automobilio vairavimas ir jo manevravimas nebuvo susijęs su siekiu patikrinti tariamai automobilio skleistus pašalinius garsus. Be kita ko, atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. fiksuotą laiko tarpą ir automobilio manevrų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad automobilis važiavo itin lėtai, todėl negalėjo sukelti pavojaus, o tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir anksčiau aptarti liudytojų parodymai. Nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės, ar pareigūnės galėjo matyti administracinio nusižengimo faktą, bei laikomasi pozicijos, kad vaizdo įrašas nepatvirtina, jog M. Š. važiavo slystančiais ratais, tačiau išanalizavus minėtą vaizdo įrašą matyti, kad ta dalis aplinkybių, kurios jame užfiksuotos, iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teisme liudytojomis apklaustų pareigūnių nurodytas aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesiremti šių liudytojų parodymais, kurie kartu su kitais bylos duomenimis, sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę dėl M. Š. padaryto administracinio nusižengimo fakto ir jo kaltės.

17. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad M. Š. automobilyje be jo paties sėdėjo keleivis, be to, šalia stovinčio M. Š. automobilio buvo ir kitas automobilis, kuriame, kaip matyti iš vaizdinės medžiagos, taip pat buvo pašalinių asmenų, kurie atvažiavus policijos pareigūnėms matomi išlipę iš automobilio. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš policijos automobilio vaizdo kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog pakankamai nedideliu atstumu nuo M. Š. manevruojamo automobilio stovėjo kitas automobilis (past. – matomos automobilio šviesos), kuris atvažiavus policijos pareigūnėms matomas šalia M. Š. automobilio. Be kita ko, iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje be minėtų automobilių buvo ir dar vienas, pro kurį pareigūnės pravažiavo įvažiuodamos į aikštelę (vaizdo įrašas: 00.20–00.23 min.). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apeliaciniame skunde akcentuojama pozicija, kad M. Š., vairuodamas automobilį, niekam nekėlė pavojaus, laikytina nepagrįsta. Juo labiau, apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nevyko joks eismas, nes sprendžiant dėl galimo pavojaus tiek eismo dalyviams, tiek jų turtui sukėlimo, svarbu įvertinti ir tai, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo ribotas patekimas, dėl to į ją galėjo patekti ir pašaliniai asmenys bei transporto priemonės, o M. Š. negalėjo būti tikras, jog taip neįvyks.

18. Nagrinėjamo atveju, nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad Institucija neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, ar ant automobilių stovėjimo aikštelės dangos užfiksuotos padangų žymės sutampa su M. Š. automobilio žymėmis, tačiau pastebėtina, jog chuliganiško vairavimo faktas iš esmės nėra grindžiamas ant kelio dangos užfiksuotomis padangų žymėmis, o šios žymės tik patvirtina liudytojų pareigūnių parodymus, juo labiau, kad pats automobilio važiavimas ratu ir sukimasis apie savo ašį yra užfiksuotas vaizdo įraše, o paties važiavimo ratais fakto neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š..

19. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pozicijai, kad įvykio metu šalia M. Š. vairuoto automobilio buvę asmenys buvo paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstami ir jie nesijautė pažeminti ar paniekinti, o pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Apeliantų įsitikinimu, šios aplinkybės paneigia Institucijos išvadas, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, dėl chuliganiškų M. Š. paskatų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, taip pat ir įvertinęs liudytojų teiktus parodymus, nenustatė pagrindo sutikti su tokia apelianto ir jo atstovo pozicija. Vertindamas, ar pagrįstai M. Š. veiksmuose nustatytos chuliganiškos paskatos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tariamai tikrindamas, ar jo automobilis neskleidžia pašalinių garsų, M. Š. demonstravo akivaizdų priešiškumą Kelių eismo taisyklėms ir pažeisdamas KET nuostatas vairavo be priežasties, dėl to vien ta aplinkybė, jog liudytojais apklausti M. Š. pažįstami asmenys, kurie administracinio nusižengimo padarymo metu sąmoningai kartu važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir joje buvo, teigė, kad nesijuto pažeminti ar sutrikdyti tokio M. Š. elgesio, savaime nepaneigia chuliganiškų paskatų egzistavimo, be kita ko, nepaneigia ir M. Š. siekio pasirodyti prieš aplinkinius asmenis, net jeigu jie yra jo pažįstami. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl to sustiprina ir aplinkybė, jog M. Š. automobilis buvo pastebėtas keliu važiuojančių pareigūnių, kurios nors ir nebuvo iškviestos į įvykio vietą, tačiau užfiksavo chuliganišką administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimą. Juo labiau, atsižvelgiant į liudytojų L. P. ir N. T. parodymus, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad įvykio vietoje asmenys (M. Š. pažįstami) buvo, nes norėjo padėti nustatyti M. Š., ar jo automobiliu galima dalyvauti eisme: N. T. nurodė, jog jis nėra specialistas, nors jo ir prašė patikrinti, ar iš M. Š. automobilio nėra specifinio garso, o L. P. apskritai teigė, kad nelabai gilinosi ir žaidė telefonu kitame automobilyje.

20. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad M. Š. regimajame lauke nebuvo jokių transporto priemonių, nes vien ta aplinkybė, jog automobilių aikštelėje buvo paties M. Š. pažįstamų asmenų automobiliai, nepaneigia pačių M. Š. veiksmų pavojingumo tiek jo pažįstamiems, tiek ir jų turtui. Pirmosios instancijos teisme N. T. nurodė, jog M. Š. automobilis arčiausiai buvo 3 metrų atstumu, o automobilis, kuriuo atvažiavo pats liudytojas, buvo apie 2 metrų atstumu nuo jo (b. l. 66). Pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019). Nagrinėjamu gi atveju, kaip jau buvo išsamiai išanalizuota, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina M. Š. tyčią ir jo chuliganiškas paskatas.

22. M. Š. ir jo atstovo apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-334/2017 (past. – apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta nutarties data). Pažymėtina, teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau remdamasis tokiu šaltiniu teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vis dėlto, minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje išdėstyti motyvai nepaneigia nagrinėjamu atveju priimtų sprendimų pagrįstumo, nes joje nurodytos faktinės bylos aplinkybės negali būti laikomos tapačiomis ar labai panašiomis į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, o administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamu atveju grindžiamas ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis.

23. Institucijos 2023 m. liepos 4 d. nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu KET 82 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (1 papunktis); prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu (2 papunktis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizuoti ir aptarti byloje nustatyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad savo veiksmais M. Š. pažeidė nurodytas KET nuostatas, o padaręs tai dėl chuliganiškų paskatų buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo.

24. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama administracinio nusižengimo protokole išdėstytas administracinio nusižengimo aprašymas, akcentuojant į bylą pateikto administracinio nusižengimo protokolą, kuriame išdėstytas tokio paties turinio administracinio nusižengimo aprašymas, pažymėtina, kad šie apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, nes M. Š. administracinio nusižengimo aplinkybės ir kaltė yra grindžiama byloje surinktų duomenų visuma, o, kaip matyti iš administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos proceso M. Š. atžvilgiu, surašytas administracinio nusižengimo protokolas nesutrukdė jam gintis nuo inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas in dubio pro reo principas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu gi atveju, nenustatyta abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti net ir vertinant byloje surinktus duomenis. Dėl to, apibendrindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucijos nutarimu apelianto administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos ir apygardos teismo dar kartą išanalizuotos bylos aplinkybės patvirtina, jog M. Š. vairuojamu automobiliu manevravo, vedinas chuliganiškų paskatų, kaip pagrįstai sprendė ir apylinkės teismas, nėra pagrindo jam inkriminuotą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

26. Pažymėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl M. Š. Institucijos nutarimu paskirtų administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagrįstumo bei teisėtumo, tačiau apeliaciniame skunde atskirai šie klausimai nėra keliami. Visgi, nenustačius pagrindo iš esmės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertintina, ar šie klausimai skundžiamoje nutartyje buvo išspręsti tinkamai.

27. ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 Eur; be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimu, nenustačius M. Š. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių atsakomybių, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 17 (septyniolikai) mėnesių. Kaip matyti, M. Š. paskirta administracinė nuobauda atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalie sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

28. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Š. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, o padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 87–93), tačiau net ir esant šioms aplinkybėms Institucijos nutarimu M. Š. skirtos administracinio poveikio priemonės terminas nesiekia galimo skirti vidurkio.

29. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų dėl M. Š. skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavo, nesant konkrečių nesutikimo su Institucijos nutarimu paskirta administracine nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemone argumentų, plačiau šių klausimų kontekste nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Be kita ko, nors apeliaciniu skundu prašoma M. Š. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus jo įgalioto atstovo apeliacinio skundo, spręstina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti tokį pašymą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. neturi teisės į išlaidų, patirtų dėl įgalioto atstovo dalyvavimo procese, atlyginimą.

31. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą, kadangi M. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o jam paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nelaikytinos per griežtomis, dėl to, paliktinos nepakeistos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgalioto atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgalioto atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.